Joje būtina apsigyventi. Nepalikti kitiems, ką jie paliko tau. Ji - nereikalinga, bet ne tam, kas taip sako, o tiems iš ko ją atima.

Ja būtina pasigrožėti, prišiukšlinti, ir eiti pasigrožėti kitur, kur kiti to dar nespėjo.

Ežeras - vonia, geldų plovykla, geriausiu atveju - baseinas.
Miškas - išvietė, savartynas, mediena, geriausiu atveju - šabakštynas (naikintinas).
Laukas - vieta statyboms.

Ją vartoti įmanoma ne vien išrovus ir padėjus į kišenę. Ją įmanoma turėti ir ne kišenėje.

Nors jai nerūpi, ar tu ją junti. Nebent gyviai dėl to gali kentėti.
Niekas jos nesukūrė. Niekas neturi ir naikinti, niokoti (Konstitucija 54 straipsnis).

Jos savintis neįmanoma. Bet koks žemės, gamtos pirkimas tėra nuoma, laikina. Dar skaityk apie turtą.

Šabakštynas šnekamąja kalba reiškia ne blogį, o krūmynus. Pezalai apie šabakštynus reiškia neva krūmus reikia naikinti vien dėl to, kad tai krūmai. Ta dingstimi valdininkai ir kiti pikti žmonės neteisėtai naikina ir medžius, vijoklius, žolę ir visus gyvius.
Niekšai laužo kiekvieno žmogaus ir niekšo pareigą ginti augalus (ŽĮ §14 2d.).

Referendumas uždrausti žemę parduoti užsieniečiams. Žemės prigimtis - gamta, o ne turtas.

Gamta yra amžina. Šia prasme ją dar vadina visata.
Dar gamta vadiname ir kažkokią visatos, ar Žemės dalies būklę, mišką, ežerą, išvietę (tualetą - gamtos reikalų).

Mokslainiai išgalvojo, neva visata prasidėjo savaime, o ne Dievas, ar dievai kūrė. Neva buvo kažkoks taškas. Jis kažkodėl neatlaikė ir visuotinai sprogo. Prigamino medžiagos ir ją sviedė į šalis. Iki šiol skrendame, plečiamės, tolstame viena galaktika nuo kitos.
Mokslainiai neaiškina kas buvo anksčiau to taško. Bent neneigia, kad buvo.
Neva sprogo prieš 13 mlrd. metų. Tokia sena yra tolimiausia žvaigždė, kurią matome. Tikiuosi jie skaičiavo ne vien laiką, kol šviesa keliavo nuo jos, bet pridėjo ir žvaigždės amžių. Kai pamatysime toliau, jie keis visatos amžių, sendins. Neva būtent tiek, kiek laiko keliauja jau ana šviesa, o ne šita...

2023.10.24 Britanijos mokslainiai skaičiavo: jei nutiktų "Didysis sprogimas", dabar galaktikos tvyrotų 5% tankiau. - Galingiausiu pasaulyje kompiuteriu.
Sprogimo pramanytojas džiaugėsi, kad žlugo, kad yra progą manyti kitą ("teoriją").
... Kad žlugo ne tik jo, o ir Einšteino santykinumas ("reliatyvumo teoriją").
Gal tikėjosi "pranykti" ano "šešėlyje". Kad paties nebartų, neatiminėtų "laurų".

2018 metų lapkritį mokslainiai rado seniausią visatos žvaigždę ne kažkur toli, o mūsų pačių galaktikoje "Paukščių takas" ("Milky way").
Jos amžius: 13,5 mlrd. metų. Jį nusprendė pagal metalų kiekį. Senos žvaigždės gamina nebe gelio dujas ir ne iš vandenilio... Jo irgi nebeturi... Jos gamina sunkesnius elementus. Jie sako, neva viskas kietesnis, iš ko tu esi padaryta, pavyzdžiui metalas kalcis dantyse, kauluose, geležis kraujyje, atsirado pasenusiose ir sprogusiose žvaigždėse.

Kažkada mokslainis rado, kad visos žvaigždės "raudonos". Tai reiškia, kad jos tolsta.
Tolesnės žvaigždės "raudonesnės". Tai reiškia, kad tolsta su pagreičiu.
"Raudonas" šviesos spektras yra "Doplerio efektas". Banga iš artėjančio daikto susispaudžia, dažnėja. Iš tolstančio - ištįsta, retėja. Dažnesnė banga - mėlyna. Retesnė - raudona.
Mokslainiai nutyli, kad yra ne tik žvaigždės, o galaktikos, kurios skrenda ne nuo mūsų, o link mūsų.
https://ui.adsabs.harvard.edu/abs/2012ApJ...753....7S
https://ui.adsabs.harvard.edu/abs/2012ApJ...753....8V
https://ui.adsabs.harvard.edu/abs/2012ApJ...753....9V
Šiaurės pusiaujyje yra galaktika Andromeda. Taip pavadino už tai, kad yra žvaigždyne Andromeda. Ją dar vadina M31 pagal 18 amžiaus mokslainio vardą Messier ir eilės skaičių jo sąraše. Ji yra nuo mūsų 2½ mln. šviesos metų atstumu. Arčiausia iš stambių galaktikų. Ji lekia link mūsų 109 km per sekundę greičiu. Šoninis greitis: 17 km/sekundę.
Mes su ja "susidursime" už 5,14-7,47 mlrd. metų. Pirmą kartą prasilenksime už 3,55-4,29 mlrd. metų, 36512-224940 šviesos metų atstumu.
Dabar jos plika akimi regimas dydis yra toks kaip Mėnulio. Neregimas - 6 kartus didesnis. Kažkada jos dėka Žemėje bus šviesu naktį. Sutaupysime daug elektros... Ir galėsime ją iššvaistyti.
Prieš tai Andromeda porą kartų prasilenks su galaktika M33. - Pirmą kartą už 0,72-1,03 mlrd. metų. Antrą kartą - kai Andromeda pirmą kartą prasilenks su mumis.
Pirmą kartą mes prasilenksime su M33 už 3,24-4,44 mlrd. metų, 127466-1352900 šviesos metų atstumu. - 170 mln. metų anksčiau, negu su Andromeda.
Mūsų galaktikos skersmuo: 97800 šviesos metų.
Tikėtina, kad visos 3 galaktikos susijungs ir taps taip vadinama "eliptine" galaktika.
Greitį matavo ne "Dopleriu", o poslinkiu kitų galaktikų atžvilgiu. Jei matuotų "Dopleriu", gautų tokią pat kvailystę, kokią sako ir kad neva visata plečiasi ir dar spartėdama. Kad pamatuoti "Doplerį" reikia žinoti pradinį šviesos dažnį. Jo nežinome. Galime tik spėlioti pagal kažkurių galaktikų šviesos vidurkį. Nežinome ir ar kinta šviesa, kol pasiekia mūs. Gal dujos tarp mūsų sugeria kitus dažnius, negu raudona. Gal iškraipo dažnius...
Jei tariamai viskas tolsta, kodėl kažkas ir artėja?
http://zebu.uoregon.edu/messier/m31.txt
Aiškina, neva atsitiktinis judesys mūsų galaktikų būryje viršija bendrą plėtrą. Todėl šiuo metu kai kurios artėja ir atrodo mėlynos.
- Gal ir taip. Panašiai molekulės juda dėl šilumos. Bet taip galima aiškinti bet ką. Iš kur jie žino, neva galaktikos juda atsitiktinai? Iš kur atsirado tas atsitiktinis judesys? Ir kuo jis skiriasi nuo dėsningo, artėjimo? Jeigu atsitiktinai, tuomet kažkada judesys turi apsigręžti...
Ten rašo, neva Andromeda yra 4 kartus sunkesnė už mūsų galaktiką. Kiti rašo, kad svoris vienodas.
Ten atstumams naudoja "kilo-parseką" (kpc), 1000 "parsekų" (pc):
http://astronomy.swin.edu.au/cosmos/K/Kiloparsec
http://astronomy.swin.edu.au/cosmos/P/Parsec
Parsekas yra ilgas šonas stačio trikampio, kurio trumpas šonas (pagrindas) yra atstumas tarp žemės ir Saulės (1 astronominis vienetas) o mažas kampas yra 1 arkos sekundė. Mažame kampe yra žvaigždė, ar galaktika iki kurios matuoji.
Tada paprasčiausiai dalina 1 iš kampo arkos sekundėmis ir tiesiogiai gauna atstūmą "parsekais".
1 parsekas (pc) = 3,26 šviesos metų
Nėra žvaigždžių artesnių, negu 1 parsekas. - Tik Saulė.
http://astronomy.swin.edu.au/cosmos/T/Trigonometric+Parallax
Trigonometrnį paralaksą be reikalo aiškina poslinkiu tolimų, "nejudančiu" žvaigdžių atžvilgiu. Vis tiek jį matuoja kampais. O kampą matuoja ne tolimų žvaigždžių atžvilgių, o tarp Žemės ir Saulės.
http://en.mimi.hu/astronomy/kiloparsec_(kpc).html
Aiškina, kad kpc dar žymi ženklu "~".
Blogai aiškina kas tai.

http://www.constellation-guide.com/constellation-list/andromeda-constellation
Nukreipia į koduotą puslapį. Nauja SSL koduotė senoms naršyklėms nerodo.
Galaktika Andromeda yra žvaigždyne Andromeda.
Tame žvaigždyne yra ir keletas žvaigždžių, arčiausių mums. Tos žvaigždės yra ne kitoje galaktikoje, o mūsų. Tik žvaigždyno ir galaktikos vardai vienodi.
Arčiausia iš tų žvaigždžių: Ross 248. Dar vadina: HH Andromeda. Atstumas: 10,3 šviesos metų.

http://imagine.gsfc.nasa.gov/features/cosmic/nearest_star_info.html
Nukreipia į koduotą puslapį. Nauja SSL koduotė senoms naršyklėms nerodo.
Arčiausios žvaigždės yra 3 žvaigždžių būrys ("sistema"):
Proksima Centauras - 4,25 šviesos metų;
Alfa Centauras A - 4,35 šviesos metų;
Alfa Centauras B - 4,35 šviesos metų.
Tarp pastarųjų A ir B atstumas yra pora šviesos valandų. - Maždaug tiek nuo saulės iki Urano.
Tikriausiai tos 3 žvaigždės sukasi viena apie kitą.
Ten dar aiškina paralaksą, kad matuoti "parseką".

http://astronomy.swin.edu.au/cosmos/C/Canis+Major+Dwarf
Arčiausia iš visų galaktikų yra nykštukinė Didžioji šuva ("Canis major").
Atstumas nuo Saulės: 25000 šviesos metų.
Ji jau jungiasi su mūsų galaktika "Paukščių takų". Bet mes jos nepastebime, nes ją užstoja mūsų galaktikos dulkės ir jos svoris yra vos 1% mūsų. Jos uodega jau apvijo mūs 3 kartus.
Dar su mumis jungiasi Sagittarius nykštukinė galaktika. Panašiai kaip ją kažkodėl pavadino ir "juodąją skylę" mūsų galaktikos viduryje. Apie ją pasakoju toliau.

http://www.ljmu.ac.uk/about-us/news/articles/2020/11/20/hidden-fossil-galaxy-is-missing-link-in-milky-way-formation
http://www.sdss.org/press-releases/astronomers-find-new-fossil-galaxy
2020.11.19 Liverpulio Jono Mooro universiteto, Britanijoje mokslainiai rado, kad dar 1 galaktika susidūrė su mūsų "Paukščių taku".
Vardas: Heraklis.
Žvaigždžių kiekis: 100 mln.
Susidūrė prieš 10 milijardų metų.
Ji yra visai greta mūsų.
1⁄3 žvaigždžių ir dulkių burbulo aplink mūsų galaktiką yra jos liekanos. Aptiko jas pagal greitį ir cheminę, o gal atomų sudėtį.
Vieni vadina siauru burbulu, "elipse", kiti - rutulių. Vieni rašo, kad senai galaktikai priklauso ½, kiti 1⁄3 burbulo žvaigždžių.
Nežinau kodėl galvoja, kad tai atskira galaktika, o ne kurios susidūrė su mumis dar.
Manau, jokia šių savybių nereiškia skirtingos galaktikos.
Keista, kad sena galaktika užima tokią didelę dalį mūsų burbulo, bet paveiksliuke tas burbulas dengia mažą dalį "Paukščių tako", tik patį vidurį. Mažiau negu pusė kelio iki Saulės.
Nežinome kiek tos galaktikos žvaigždžių skrieja "Paukščių taku", viduje, o ne aplink jį.

http://scitechdaily.com/kraken-reveals-itself-astrophysicists-reconstruct-the-galaxy-merger-history-of-our-home-galaxy
http://academic.oup.com/mnras/article/498/2/2472/5893320
Heidelbergo universitetas išbūrė neva "Paukščių takas" subūrė 15 stambesnių galaktikų ir kažin kiek mažų. Jie kompiuteryje nupaišė kaip jungiasi įsivaizduojamos galaktikos. Mokino kompiuterį iš šio pramano nuspėti kaip galaktikos jungiasi. Tada paklausė kaip jungėsi "Paukščių takas".
Apie 10 mlrd. metų senovėje jie paišo 3 pajungtas galaktikas: Sequoja, Helmi streams, Gaia-Enceladus. Atrodo, visas jas rado ir tikrovėje. Kur tuomet Heracles? Jį pasakoju aukščiau. Juk šią spėlionę paskelbė vos porą dienų po to kaip ten pat, Monthly notices of Royal Astronomical Society, paskelbė ir Heracles.
Atrodo, kompiuterio spėlionė tėra burtai, sutapimas. Debesyse, maišalynėje visada galima įžvelgti daiktų pavidalus.

Jei tolimesnė galaktika raudonesnė, tai nereiškia, neva visata plečiasi spartėdama. Tai gali reikšti, kad ji lėtėja. Nes kuo toliau, tuo labiau į praeitį žiūrime. Nes šviesa keliauja ilgiau. Nebūtinai tas kas toliau, tas pagreitėjo. ... Net jei šviesa keliautų iš karto, nedelsdama, per 0 laiko.
Tai reikštų, kad visata plečiasi nevienodai, skirtingu greičių ir pagreičiu skirtingose vietose. Nors patys mokslainiai sako, kad visos vietos vienodos. Kiekviena yra "Didžiojo sprogimo" vidurys. Nes pradžia buvo ne 1 taške, o visur. Visata tariamai buvo 1 taškas.
Greitis yra kažko atžvilgiu. Jei kiekviena galaktika tolsta nuo gretimos tuo pačiu greičiu, kaip ir ana nuo kitos gretimos, tada tolimesnių galaktikų greitis yra 2-gubas. Tada jos raudonesnės. Bet tai nereiškia pagreičio.
Neslopti greitis gali dėl silpnėjančios traukos (sunkio, "gravitacijos"). Atstumai didėja. Sunkis mažėja. Dar ir begalinė visata traukia daiktus į visas puses vienodai. Todėl nutolę daiktai traukia iš visų pusių vienodai. Todėl daiktai nesusitraukia į krūvą.
Nežinome ar greitis slopsta, ar ne.

Kažkada Sprogimo tariamą įrodymą rado mokslainis, kuris tyrė kaip pritaikyti mikrobangas ryšiams. Jo antena yra didelis stačiakampis ragas, surinktuvas. Rago gale sėdi jis kambaryje ir užrašinėja. Kambarys sukiojasi kartu su ragu visom kryptim. Jis netyčia nukreipė anteną į miestą. Gavo mikrobangius elektromagnetinius spindulius. Pirma manė, neva juos skleidžia miestas. Kraipė visom kryptim. Visur - tas pats. Sumanė, neva spinduliuoja balandžių kakiai antenos rago viduje. Sušaudė balandžius. Nors galėjo juos tik išvaikyti. Išvalė. - Vis tas pats.
Kažkas pramanė neva tai - to visuotino, "Didžiojo Sprogimo" (Big Bang) "atgarsis".
Bet jeigu sprogo 1 taškas, tada ir spinduliai turi sklisti iš 1 taško. Nebent jie atsispindi nuo begalės galaktikų. Bet juk spinduliai - greitesni už medžiagą. Jie turėtų pralenkti viską. Nebent amžinai klaidžioja ir vis ratu atsispindi maža dalis, kuri atsirado jau po to, kai visata ėmė plėstis, kol Sprogimas dar nesibaigė.

Kodėl būtent mikrobangos? Juk radijo "eteris" - pilnas visų ilgių bangų. Šį "baltąjį" triukšmą vadiname paprasčiausiai kosminiu. Jį gali išgirsti kiekvienas per radiją, tarp stočių. Nežinome jo kilmės. Manome, kad triukšmauja žvaigždės, o ne "Didysis Sprogimas". Gal jos skleidžia ir mikrobangas.
To mokslainiai neaiškina.

Tas mokslainis aiškina kitaip: neva bangos ne atsispindi, o sklinda nuo pradžių iš visų pusių. Neva buvo ne taškas erdvėje, o erdvė taške. Neva Sprogimas apėmė visą tą tašką-erdvę. Taškas plito. Kartu plito erdvė, medžiaga ir bangos. Todėl jos neva ir sklinda ne iš 1 taško, o iš visų erdvės taškų, nuo vieno krašto iki kito.
Bet tada nėra prasmės kalbėti apie erdvę taške. Jeigu visa erdvė yra viskas kame mes esame, tada nėra nieko už jos ribų. Mums nėra skirtumo ar esame taškas kažkokioje sekančioje erdvėje. Iš vidaus mums mūsų erdvė - vienoda. Nesvarbu ar ji - taškas, ar viskas. Mums ji yra viskas.
Mokslainiai prieštarauja, neva, jeigu skrisi nuolat tiesiai, tada apsuksi ratą ir grįši. Neva visata - savotiškai "apskrita", baigtinė.
Tai irgi nieko nekeičia. Suspausta erdvė išliktų ta pati visam savo turiniui. Tai - ne tas pats, kas suspausti tik jos turinį, o erdvės dydį palikti kaip buvo.
Dėl to mokslainiai klysta, kai aiškina sunkį (gravitaciją), kaip erdvės iškrypimą.
Kad erdvė iškryptų, turėtų būti kita erdvė, kurios atžvilgiu tai vyktų (4 matmuo; jį miniu žemiau). O pati erdvė turėtų būti daiktu. Nors patys gi mokslainiai dar prieš kelis amžius paneigė pramaną, neva erdvė yra "eteris", neva tuo daiktu sklinda radijo bangos. Paaiškėjo, kad radijas yra ne terpės banga, o savo paties laukų. Elektra sukuria magnetą, o tas - elektrą. Taip banga ir vartaliojasi šalin nuo šaltinio.
Nors, jie vėl grįžta prie "eterio": rado Higs dalelę.

Jie paleido į kosmosą laivą. Tikisi rasti gravitacijos bangas per žvaigždžių šviesas. Dėka Doplerio efekto kistų jos spalva. Užkasė po žeme "L" raidės pavidalo kampų suręstų lazerinių matuoklių keletą, interferometrų. Taip vadina daiktą, kuris matuoja poslinkius šviesos bangos ilgiu, poslinkiu tarp keleto šviesos spindulių.
Kiekvienos atšakos ilgis: 4 km. Kiekvienoje lazerio šviesa laksto daug kartų iš galo į galą tarp veidrodžių. Jie sveria 40 kg; kabo ant itin grynų, švarių stiklo siūlų, kad nesvyruotų.

2015.09.14 mokslainiai rengėsi duoti matuokliui klaidingą postumį, kad patikrinti ar jis aptiks trikdį, ar nepalaikys jo tikra žinia. Bet nespėjo. Atėjo tikras postumis:
https://www.bbc.co.uk/news/science-environment-35524440
Jis sudaro vos 1⁄10000 protono skersmens.
Mokslainiai atpažino sunkio bangą ir kad ją sukėlė 2 susiliejusios "juodosios skylės" iš to, kad ji panaši į tai, ką pranašavo skaičiai apie tokius įvykius.
Bangą aptiko 2 matuokliai priešinguose JAV kraštuose: Luizianoje ir Vašingtono valstijoje. Banga pirma kliūdė vieną, paskui kitą. Sunku supainioti su vietiniu trikdžiu, triukšmu.

Luizianos gravitacinių bangų jutiklis kviečia tave skolinti savo kompiuterio laisvą laiką (ir elektrą), kad skaičiuoti ir aptikti besisukančias neutronines žvaigždes:
https://space.mit.edu/LIGO
Jie skelbia, kai randa ką ("Learn more:Publications"). Bet kartais rašo nesuvokiamai.

Jie tikisi, neva viena kryptimi gravitacijos banga sutrauks erdvę labiau negu kita.
Arba viena kryptimį suspaus, o kita ištemps matuoklį. Nors tai reikštų, neva sunkio banga yra mišri: skersinė ir išilginė, panašiai kaip paviršinės bangos ant vandens. Nors erdvėje paviršiaus nėra. Ji negalėtų susispausti skersai per visą bangos priekį (frontą). Nebent, jie turi omeny, kad bangos priekis yra rutulys. Jo viduryje - bangos šaltinis, tarkim, "juodųjų skylių" pora, ar sunkios žvaigždės. Kai rutulys plečiasi, visomis kryptimis, suspaudžia daiktus išilgai bangos, jo paviršius išsitempia. Kai banga traukia atgal, slūgsta, ji ištempia daiktus išilgai bangos krypties (statmenai rutuliui), rutulys susispaudžia. Gal susispaudžia ir daiktai. Bet bangos šaltinis taip toli, kad jos priekis (rutulio paviršius) mums atrodytų plokščias. Panašiai plokščia mums atrodė ir Žemė. Nors ji žymiai mažesnė. Tad, skersai virpėti daiktai turėtų itin menkai.
Tikėtina, kad sunkio banga yra išilginė, kaip ir garso banga.

Jie vėl klysta. Bangos ir daiktai sklinda būtent erdvėje, o ne už jos. Tad sutrauktoje erdvėje susitrauktų viskas, o ne dalis kažko. Nepastebėtume. Pastebėtume tik jeigu susitrauktų tik dalis kažko. Tą mokslainiai gali aptikti. Bet kaip jie atskirs gravitacinę bangą nuo garso, virpesio, judesio?
Jie turi matyti šaltinį ir sekti kur sklinda gravitacinė banga iš jo. Tada galima sakyti ar daiktas virpa dėl gravitacinės bangos, ar pats. Pavyzdžiui, žvaigždė gali judėti dėl smūgio.

Aukščiau minėjau, kad mokslainiai prasimano, neva visata yra apskritas burbulas 3 matmenų erdvės 4 matmenų erdvėje.
Bet tada 4 matmuo turėtų būti begalinis. Ir begalė kitų burbulų jame.
Mokslainiai nekenčia, bijo begalės. Todėl jie turėtų "pūsti" burbulą ir iš 4 matmens... ir iš 5... 6...
Jie prasimano, neva 4 matmenyje yra daug visatų burbulų. ... Gal begalė?..
Neva skirtingos visatos, burbulai susiduria, susikerta. Neva burbulų susikirtimo briauna turėtų būti matoma.
Kaip ją pamatyti? Juk ji suptų stebėtoją iš visų pusių. Kaip ją atskirti nuo savo visatos dalies? Ir kodėl kitos visatos 4 matmenų susikirtimo žiedas patekęs į mūsų visatą, norėtų toliau keliauti ne su mumis, o su savo visata?
Kas yra tas 4 matmuo? Tai negali būti laikas. Nes burbulas reikštų, kad jo skirtingi šonai gyvena skirtingu laiku.
Tik plokštuma būtų 1 laiku.
Kodėl 4 matmenų erdvėje negali būti plokščių, o todėl begalinių visatų?
Kad būti burbulu visata turėtų būti kreiva, nevienoda skirtingomis kryptimis 4 matmenyje ir kreiva 3 įprastose matmenyse. Burbulas 3 įprastose matmenyse turėtų turėti mažesnį paviršių, negu sako 3 matmenų geometrija (mokslas).
Panašiai 2 matmenų apskritimas ant 3 matmenų burbulo yra trumpesnis, negu ant plokštumos. O kai skersmuo tampa lygus ½ burbulo apimties, apskritimo ilgis nebedidėja, o mažėja.
Lygiagrečios linijos susikirstų tolumoje. Nesusikirstų ir nesuartėtų tik apskritimai.
Jei pavyktų pamatuoti kreivumą, gal pavyktų apskaičiuoti ir visatos skersmenį. - Bet tiktai su prielaida, neva ji yra taisyklingas burbulas.

Kiti mokslainiai sugalvojo, neva yra ne 3 erdvės ašys, kryptys, išmatavimai, o 10. Papildomi septyni išmatavimai yra kažkaip maži, mažesni už atstumus tarp atomų. Neaiškina ką tai reiškia: ar visa ta kryptis ribota, ar tik daiktai ta krytimi išdėstyti trumpai.
Neva papildomomis kryptimis pliti lygiagreti visata. Iš mūsų krypčių jos neapčiuopsi. Tik kartais ji "trumpa" kryptimi susiduria su mūsų visata ir mes sprogstame.
Neaiškina ar vyksta 1 sprogimas visoje mūsų visatoje, ar keli, ar ji iki tol ištuštėja, ar vienoje vietoje, ar skirtingose.
Kiti mokslainiai prieštarauja: kodėl papildoma erdvė yra būtent "plokščia"? Plokštuma tėra būdas pavaizduoti susidūrimą tarp visatų. Tikrovėje kiekviena iš jų būtų 3-matė. Gal tie šio pramano priešininkai turėjo omeny, ne plokštumą, o "trumpas" kryptis. Kodėl būtent tiek ir tokios yra papildomos kryptis, kad 2 visatos nesutampa? Jos yra labai greta, gal persmelkia viena kitą, susiduria itin retai. Kodėl papildomų krypčių nematome? Juk ten - ištisa lygiagreti visata. Tai reikštų, kad bent dalis tų krypčių nėra tikros.
- Panašiai kaip laiko "kryptis". Jie tėra menama kryptis. Laikas nėra kryptis. Jis tėra daiktų būklė, išdėstymas 3 kryptimis.
Todėl neįmanoma keliauti laiku.

Manau, jei pilnoje visatoje sprogsta kažkas, nebūtina tai aiškinti antgamtiniais susidūrimas. Verta ieškoti paprastų priežasčių.
Jei sprogsta tuščia visata, tada vėl papildomos erdvės nereikalingos. Yra 1 taškas. Jis ir sprogsta.

Medžiaga visatoje atsiranda savaime iš energijos. Virsmas nėra viena "kryptimi" iš dalelių į energiją, bet ir atvirkščiai.
Atsiranda dalelės ir antidalelės. Dažniausiai jos iškarto susilieja ir šviečia. Išnyksta. "Anihiliuoja". Taip spėlioja mokslainiai, kai stebi medžiagos pliupsnius iš juodųjų skylių. Jie galvoja, kad jeigu tokios poros atsiranda ties Virsmo Akiračiu (Event Horizon), kurį miniu žemiau, tada dalis dalelių nukrenta už jo į juodąją skylę ir negeba grįžti, kad susijungti su savo pora. Akiratis jas atskiria.

Mokslainiai nežino, kodėl visatoje išliko medžiaga ir nėra antimedžiagos.
Aš manau, kad gali būti, kad dalis visatos yra antimedžiaga. Tik nesusidūria su įprasta medžiaga. Todėl neišnyksta ir nesproginėja.
Iš tolo tokios planetos atrodo visai kaip įprastos.
2013 metais mokslainiai patikrino miuonus ir neutrinus. Rado, kad įprastas neutrinas atsiranda dažniau, negu antineutrinas. 1 iš 10 mlrd. dalelių išgyvena anihiliavimą. Jie galvoja, kad visa medžiaga atsiranda dėl virsmo nesimetrijos.

2023.09.27 mokslainiai įrodė, kad antidalelės Žemės sunkio lauke krenta, o ne kyla.
To visi tikėjosi. Juk antidalelė skiriasi nuo dalelės tik elektros krūvio kryptimi: + ir -. Veidrodinis atspindys.
Ėmė anti-vandenilį iš "Antihydrogen Laser Physics Apparatus". Anas tą gamina Europos branduolinių tyrimų įstaigoje (European center for nuclear research, CERN).
Per kartą dėjo po 100 anti-atomų į vamzdį su magnetiniu lauku. Jis telpa rankose.
Atvėsindavo iki 0,5°K. Net toks šaltas anti-atomas skrieja 100 metrų per sekundę greičiu.
Statė stačiai.
Silpnino magnetinį lauką galuose. Anti-atomai išlėkdavo. Susidurdavo su paprasta medžiaga ir sprogdavo.
Dauguma sprogo apačioje. Sprogimus skaičiavo ir ką kitą matavo netiksliai. Sunkio jėga, palyginus su paprastos medžiagos laisvo kritimo pagreičiu: 0,75 ± 0,29 g.
Tai reiškia, kad pagreičiai gali būti lygus: 1g, paklaidos ribose.
Mokslainiai toliau matuos. Gal anti-medžiagos pagreitis vis tik skiriasi nuo medžiagos.
Manau, bandymas nepilnas: tik ar anti-medžiaga krenta ant paprastos medžiagos.
Reikia dar bandyti anti-medžiagą su anti-medžiaga. Gal ji viena kitą ne traukia svoriu, o stumia.

Atviro Kosmoso temperatūra Saulės sistemoje yra -270°C. Tai yra +3°K virš visiško 0. Tiek atvėstų šaltas daiktas nugręžtoje nuo Saulės šviesos šilumos pusėje. Šaltas daiktas reiškia koks negamina savo šilumos.
Planetų, kometų, asteroidų ir kitų daiktų temperatūra šešėlyje yra didesnė dėl to, kad šiluma skverbiasi iš kitos daikto pusės, ar iš tos pačios pusės gelmių, kurios kaupia šilumą, kol daiktas sukasi priešais Saulę.
Atviro Kosmoso temperatūra priklauso nuo energijos, kuri sklinda iš Kosmoso, ir nuo spartos su kuria daiktas spinduliuoja energiją į išorę, praranda ją.

Visata yra begalinė. Joje begalė energijos. Bet ji negeba mūsų sušildyti, nes ir jos tūris begalinis. Šilumos reikia visiems, net ir visai tuštiems daiktams, žmonėms.
Vis tiktai, manau, mes gauname 1,6 kartų daugiau energijos iš tiesiogiai matomų žvaigždžių, planetų, kitų daiktų, negu jie spinduliuoja iš savo pačių vidaus. Nes jie spinduliuoja ne tik ką patys gamina, ar gauna iš savo žvaigždžių, bet ir perduoda į mūsų pusę, ką gauna iš visos visatos priešingoje pusėje.
Tarkim, daiktai, kurie spinduliuoja energiją (žvaigždės) išdėstyti tolygiai atstumu A vienas už kito. Jų skaičius begalinis.
Tarkim, energija sklinda kiaurai.
Kiekvieno energija pasiskirsto tolygiai po rutulį. Mes esame kiekvieno rutulio paviršiuje.
Rutulio plotas: 4πA²
S - Žemės plotas atgręžtas į Žvaigždę. - Projekcija ant rutulio.
Energijos dalis, kuri tenka Žemei iš 1 žvaigždės: S/4πA²
Begalinė eilė (seka) energijos spindulių:
S/4πA²+S/4π(A*2)²+S/4π(A*3)²+...+S/4π(A*n)²+...
Daliname tai iš 1 artimiausios žvaigždės minėtos energijos dalies:
1,6449341=1+1⁄2²+1⁄3²+...1⁄n²+...
Tiek daugiau ant mūsų krenta iš tiesiogiai matomų žvaigždžių, palyginus su energija, kurią skleidžia jos pačios.
Tikra energija gali būti kitokia, negu 1,6449341. Skirtumas gali kažką reikšti apie visatos sandarą. Gal jis reikštų, neva žvaigždės išdėstytos kitaip, netolygiai. Gal jų energija (vidurkis) nevienoda, netolygi. Gal ji sklinda netolygiai į skirtingas puses.
Pavyzdžiui, jei energija sklistų tik plokštumoje, 2-matėje, o ne 3-matėje erdvėje, begalinės sekos išdava būtų ne galine 1,6449341, o begalinė:
∞=1+1⁄2+1⁄3+...1⁄n+...
... Jei tik žinotume kokia tikra žvaigždės energija, o ne priedas, kurį ji gauna iš kitų žvaigždžių, kurios yra už jos.

Mokslainiai sako, neva Saulės ir Žemės amžius: 4,5 mlrd. metų.
Dar po tiek laiko Saulė užges. Prieš tai sprogs, išsiplės, apgaubs ir supleškins Žemę, susitrauks, blės.
Yra žurnaliūgos, kurie pranašavo, neva Saulė sprogs greitai. Jų laikas jau sukako senai... Už tokią "mokslo" viršūnę Delfi vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę valdžia skyrė vadovauti Lietuvos radijui ir televizijai.

Tarp Žemės ir Saulės yra rami vietelė, kur susilyginą jų trauka į priešingas puses (Lagranžo taškas). Atrodo jų yra keletas, nes jį vadiną "L1". Reiškia yra ir "L2". Gal keletas taškų gali būti dėl to, kad kitos planetos prideda trauką, išskaido 1 tašką į keletą. Bet tai jau ir ne taškas visai, nes nuolat kistų.
Ten žmonės kažkodėl padėjo daug Saulės, ar Žemės palydovų. Jie užstoja mums Saulę, nes yra tiesiai tarp mūsų, per patį Saulės skritulio vidurį. Dėl jų žmonėms ir žvėrims sunkiau degintis Saulėje. Neįmanoma paėjėti į šoną iš palydovo pavėsio, nes "L1" yra taip toli, kad užstoja bet kur.
Bet jei nėra traukos, tai ne palydovai. Jie skrietų tiesiai, o ne ratu. Ten neįmanoma būti ilgai, nes Žemė ir Saulė juda. Tektų nuolat jungti variklį, kad pasivyti tą tašką. Švaistytų kurą.
Yra Lagranžo taškai tarp Žemės ir Mėnulio ir visur kitur.

Žemė ir Saulė yra galaktikoje. Ją vadiname "Paukščių taku" ("Milky way"), nes mes savo galaktikos skritulį iš vidaus matome danguje kaip taką, žvaigždžių juostą.
Mūsų galaktikos skersmuo: 97800 šviesos metų.
Galaktikos metų trukmė: 200 mln. Žemės metų. Tiek laiko sukamės pilną ratą. Nesupratau kurios žvaigždės metai. Gal - Saulės. Kiekviena žvaigždė sukasi (skrieja) savo greičiu, priklausomai nuo atstumo nuo vidurio.
Esame arčiau galaktikos išorės. Atstumas nuo mūsų iki vidurio yra 25000 šviesos metų.
Tad mūsų radijo bangos per 1 amžių (virš 100 metų) dar nespėjo perlėkti net 0,2% mūsų galaktikos. - Pagal ilgį, abiem kryptim: link vidurio (0,1%) ir lauk (dar 0,1%). Jei matuoti pagal galaktikos apskritimo plotą, ar turį - dar mažesnę dalį.
Mūsų dar niekas už Žemės ribų nematė. O jei matė, dar nespėjo atsakyti. O gal nenori ryšio su tokiais blogais žmonėm. ... Dar sugalvosim atskristi gausiai, prišiukšlinti.

2016.01.20 JAV Kalifornijos Technikos Instituto (California Institute of Technology) mokslainiai paskelbė, neva rado toliausią Saulės palydovą, planetą. - 10 kartų didesnę už Žemę. Ji skrieja 20 kartų toliau už toliausią planetą Neptuną. Jos metai yra lygūs 20000 Žemės metų. Per tiek laiko ji apskrieja Saulę.
Jie nematė tos planetos. Nerado. Jie tik paskaičiavo, kad ji galėtų būti, pagal tai kaip juda Kuiperio asteroidų ir planetoidų ruožas (Cuipers belt).
Tikrovėje, toliausia buvo ne Neptunas, o Plutonas. Bet jį 2006 metais pervadino iš planetos į paprastą dangaus kūną, nes jo skersmuo: tik 2000 km. Berods 2012 jo pasigailėjo ir gražino planetos vardą, bet tik nykštukinės.
Nauja planeta yra 5000 kartų sunkesnė už Plutoną.

Žmonės nuo senovės spėliojo, kad visata yra ne piešinys ant dangaus, o begalinė erdvė.
Berods, Aristotelis spėliojo, neva kometos ir meteorai įsižiebia kai oras trinasi į kažką. Neva oras yra iki Mėnulio. O už jo - "eteris".
Iki Mėnulio turbūt dėl to, kad vis tik jis atrodė piešiniu ant skliauto. O už skliauto tai jau tikra erdvė.
Šiais laikais mokslainiai grįžta prie "eterio".
300 metais prieš Kristų mokslainis Aristarkas, Graikijoje spėliojo, kad Žemė sukasi aplink Saulę.
1514 metais kažkas, gal tas pats Kopernikas, rašė mažą knygą apie tą patį.
1543 metais Kopernika fs parašė apie tą patį knygą "Revoliucijos". Niurnbergo spaustuvės darbuotojas pridėjo 2 žodžius, kurie reiškia: "danguje", "apie dangų", "dangaus srityje", "dangaus apskritime".
Knygą iš Koperniko iškaulijo kažkoks Retikus. Jis pasamdė kažkokį Oseandą rašyti pratarmę. Tas bijojo bažnyčios pykčio. Todėl parašė, neva tai tik skaičiuoklė, spelionė (teorija), o ne tikrovė. Nebūtina tikėti, kad ji atitinka pasaulį. Jei skaičiuoklė tiksli, to ir pakanka. Retikus supyko už tokią pratarmę, bet vis tiek ją pridėjo ir davė knygą spaustuvei.
Senovės Graikas Ptolemėjus skelbė, neva viskas sukasi apie Žemę. Bet paprasti apskritimai neleido skaičiuoti kur ir kas juda. Dangaus kūnai kaitaliojo kryptį. Todėl jis išgalvojo ratus ratuose (epiciklus). Tada sugebėjo tiksliai skaičiuoti.
Kopernikas to nesupaprastino. Jam irgi prireikė ratų ratuose... Gal net tokių pat kaip Ptolemėjaus... Juk jie kylo iš to paties planetų judėsio. ... Gal daugiau negu buvo.
Jis manė, neva planetos sukasi taisyklingais apskritimais. Tik po pusės amžiaus Kepleris nutarė, kad tai elipsės. Jis irgi truputį klydo. Orbitos nėra uždaros kreivės. Jos nuolat kinta.
1613 metų gruodį Halilejus parašė kažkokiam jaunuoliui Kastelui kaip gintis nuo aklai tikinčių. Jis rašė, kad vienas pranašas Biblijoje sakė, kad Dievas sukūrė stovinčią Saulę, o ne judančią. Todėl ne Saulė apie Žemę sukasi, o atvirkščiai.
Vienas skundikas laiško nuorašą nusiuntė Inkvizicijai.
Halilejus išsisukinėjo: sakė, kad pikti žmonės iškraipė jo laišką. Jis perrašė jį švelniau ir davė Inkvizicijai. Tai atidėjo jo paties teismą...
Bet Halilejus nagrinėjo Koperniką.
Tik tada tariamai tikintieji (Bažnyčia) susigriebė ir praminė daug žmonių keistuoliais (laisvamaniais, eretikais) ir žudė.
1616 metais tai paskatino uždrausti Koperniko knygą, kol ją kas nors perrašys. Inkvizicija nebegalėjo sudeginti Koperniko ant laužo, nes jis jau mirė. Jo knygą perrašė dar po 4 metų ir tą leido platinti.
Bažnyčią tenkino Kopernikas. Jie vaizdavo neva Saulė, kaip Visatos vidurys, tėra matematinis pramanas, priemonė lengviau skaičiuoti dangaus kūnų judesį.
Bet Halilejus drįso sakyti, kad tai ne pramanas, o tiesa.
1632 metais jis paskelbė ir savo knygą. 1633 metais jį už tai nuteisė. Likusį gyvenimą jį kalino namuose, netoli Florencijos.
Halilejus pro naują išradimą - teleskopą - pamatė kalnus Mėnulyje ir pasakė, kad tai yra kitas pasaulis. Pamatė 4 Jupiterio palydovus.
Pamatė ir "Paukščių taką" ("Milky way"). Sakė, kad tai nesuskaičiuojamos žvaigždės. Jis nesuprato, kad tai buvo jo išsigelbėjimas, kad tai mūsų galaktika. Reikėjo sakyti, kad Saulė tikrai sukasi... Bet ne apie Žemę o apie neapsakomai didingesnį Dievo kūrinį - Visatą... Arba bent jau apie juodas skyles mūsų galaktikos viduryje...
Žodis erezija, berods, reiškė keistenybę. Buvo tokia keistenybių knyga. Ją dėstė be prietarų. Joje rašė apie skirtingas, priešingas išmones. Skaitytojas turėjo atsirinkti. Paskui apie tą knygą atsirado prietarai ir už ją, bei panašias ėmė persekioti. O gal žodis erezija kylo iš minėto vardo Retikus.
Bažnyčia klydo, ar tyčia klaidino, bet ne visiškai. Laisvoje erdvėje nėra nieko visiško. Sakome, kad sukamės apie Saulę, nes ji sunkesnė. Bet ir Žemė sveria. Todėl Saulė tikrai irgi sukasi truputį apie mus. Tiksliau, mes sukamės apie mūsų svoro vidurį.
Dabar patys mokslainiai tai pripažįsta. Jie šį reiškinį naudoja rasti planetas prie kitų žvaigdžių. 1 palydovas, o gal visi kartu traukia žvaigždę link mūsų 5 km/val. greičiu. Tai galima aptikti pagal "Doplerio efektą": šviesos dažnio pokytį dėl greičio pokyčio. Nežinau ar pridėjo stebėtojo iš Žemės geitį. Juk Žemė irgi traukia savo žvaigždę - Saulę. Todėl ir pati pasislenka tiek pat.
Dar planetas randa pagal tai, kaip jos užtemdo žvaigždę.
Žemė - nepalyginamai lengvesnė už Saulę. Užtat didžiausia mūsų srities planeta Jupiteris - palyginamai. Todėl Saulė sukasi apie Jupiterį žymiai.
Saulė, o kartu ir mes, sukasi aplink mūsų galaktikos vidurį. Ten yra taip vadinama "juoda skylė". Ją kažkas pavadino Sagittarius A* (Sgr A*).
Ji sveria 4000000 kartų daugiau negu Saulė. Tai tokia nematoma žvaigždė, ar planeta, kurios svoris toks milžiniškas, kad niekas, net šviesa neišlenda iš jos.
2019 metų sausį ją nufotografavo mokslainiai:
https://www.ru.nl/astrophysics/@1187725/lifting-veil-black-hole-heart-our-galaxy
Įprastą vaizdą išsklaido visokios medžiagos šviesos kelyje tarp mūsų, įelektrintos (ionai), netolygios, ar kreivos "linzės". Todėl "juoda skylė" atrodo išbrinkusi, didesnė. Jie paryškino nuotrauką, naudodami 13 teleskopų, toli vienas nuo kito. Atstumas tarp jų leidžia matyti skirtingą vaizdą ir skaičiuoti pradinį vaizdą. Bet mokslainiai kažkaip naudoją ne patį atstūmą, o "interferenciją" - bangų piešinį, margą raštą, kai jos sklinda iš skirtingų taškų ir susikerta. Vienur piešinys rodo nuolatinį bangos didumą, kitur - nieką. Vienur bangos susideda, kitur panaikina viena kita. Tam bangos dažnis turi būti vienodas. Įprastai jos šaltinis yra tas pats, tik banga keliauja skirtingais keliais, o paskui susikerta. Pagal "interferenciją" jie skaičiavo iš kur banga sklinda ir sudėjo pradinį vaizdą.
Bet man nėra skirtumo, ar dėmė danguje mažesnė, ar didesnė. Tai tik "blynas", tolygus, be smulkmenų. Gal vėliau jie įžiūrės smulkmes.
Ten viršutiniai 2 paveiklai išgalvoti. Apačioje - tikri. Kairėje - išskaičiuotas. Dešinėje - matytas.
Paveikslavo ne matomą šviesą, o ilgesnes, radijo bangas.
Mokslainiai sako, neva bangas skleidžia mažesnis plotas, negu jie galvojo. Todėl kažkodėl nusprendė, kad bangos sklinda siauru spinduliu ir spindulys sėkmingai nukreiptas į mus.
Ten rašo, kad Sagittarius A* yra Žemės pietuose. Keista kaip tuomet teleskopai šiaurėje ją mato. Pietuose jie turi tik 1 teleskopą Atakamos dykumoje (Atacama Large Millimeter and submillimeter Array, ALMA).
2019.04.10 tie patys, o gal kiti mokslainiai vis tik įžiūrėjo smulkmes didesnėje "juodoje skylėje" galaktikoje "M87":
https://www.bbc.co.uk/news/science-environment-47873592
Ji žymiai didesnė, 40 mlrd. km, ir ryškesnė. Todėl ji lėčiau kinta ir ją lengviau paveiksluoti. Ji 5 kartus didesnė už mūsų Saulės sistemą. Mūsų Plutono orbitos skersmuo yra apie 8,5 mlrd. km.
Štai ten jau aiškiai matome dujas tik aplink "juodą skylę", o joje - nieko.
šios "juodos skylės" dujos šviečia ryškiau, negu visa jos galaktika.
Keista tuomet, kodėl "juodas skyles" vadina juodomis. Juk jos šviti kaip žvaigždės, dar net smarkiau.
Keista, kad jos ryškios. Juk paveikslavo ne matomą šviesą, o radijo bangas. Gal lygina ne regimybę, o energiją.
1773 metais kažkoks Mišelis pirmas skelbė, kad "juodos skylės" gali būti.
Ją stebėti galime tik pagal jos svorį ir reiškinius jos pakraštyje: kai į ją krenta daiktai, dėl pagreičio jie kartais šviečia, išleidžia "paskutinį kvapą". Pakraštys prasideda nuo aukščio virš "juodos skylės", kurį vadina Virsmo Akiračiu (Event Horizon). Tai riba: virš jos ištrukti įmanoma, jei pakankamai greitai skrisi, žemiau - ne. Mokslainiai sako, neva jei krenta stačiai, ties ta riba daiktas išoriniam stebėtojui kažkodėl atrodo lyg pakibtų, delstų ir pamažu blėstų. Tikrovėje jis ne delsia, o greitėja. Trauka daikto apačioje - didesnė, negu viršuje. Todėl jis gali plyšti, nors krenta laisvai. Mokslainiai sako, neva jeigu "juoda skylė" yra keliasdešimt tūkstančių kartų sunkesnė negu šita, kažkodėl nesuplėšo.
Niekas nežino kaip atrodo "juoda skylė". Tai gal žino jos gyventojai. Bet jie negali mums pasakyti. Ji negali atvėsti. Todėl tikėtina, kad ji karšta tiek, kad joje nėra atomų. Yra vien plazma: protonų, neutronų, elektronų, šviesos ir visokių kitokių bangų mišinys. Galbūt yra koks nežinomas būdas visai tai energijai pavirsti į medžiagą ir atvėsti. Tada "juoda skylė" galėtų tapti maloniu šiltu rojumi.
Gal yra būdas ir svorį paversti kitu daiktu ir jį pradanginti. Pavyzdžiui, mokslainiai tikina, neva būna tokios dalelės - "neutrinai". Jie mažai sąveikauja su bet kuo. Bet juk sąveikauja. Apie 2013 metus sakė, neva pagavo kelis. 2023 metais "neutrinus" gaudė Antarktidos lede, 1 kubiniame kilometre. Bedė į jį elektros laidus. Kai jie susiduria su atomais, atomai šviečia. Reiškia įmanoma ir atvirkščiai: iš šviesos ir atomų gaminti neutrinus, arba bent perduoti jiems energiją. "Neutrinai" pereitų "juodą skylę" kiaurai ir ją išnešiotų po gabalėlį. Ji vėl taptų tinkama gyventi ant jos. Mokslainiai gal nebandė gaudyti "neutrinų", kurie išskrenda iš "juodos skylės".
Mūsų svoris - nepalyginamai menkesnis už galaktikos. Bet jis yra. Todėl, nors ir nežymiai, visata irgi sukasi apie mūs.
Mėnulis sukasi apie Žemę. Jis sukasi ir apie save tokiu pat greičiu. Todėl nuolat atgręžia mums tik vieną pusę. Jei jis nori nukrypti, Žemės trauka jį pataiso, kad vėl atgręžti tik vieną pusę. Po Mėnuliu svorio trauka Žemėje - mažesnė. Todėl ten jūra ir didelės upės pakyla. Kartais potvynis - stiprus, matomas. Kartais bėga banga. - Pramoga žiūrovams. Mėnulis sukasi apie Žemę lėčiau negu Žemė apie save. Todėl gumbas Žemėje, kuris kyla po Mėnuliu, traukia Mėnulį pirmyn, paspartina jį suktis. Todėl Mėnulis vis tolsta po 2 centimetrus per metus. Potvyniai ir Mėnulį kelti atima energiją iš Žemės. Ji sukasi apie save vis lėčiau. Per milijardus metų Žemė atidavė milžinišką energiją, kad iškelti mėnulį už porą šimtų tūkstančių kilometrų nuo savęs.
Šviesa ir radijas iki ten ir atgal keliauja net 2 sekundes.
Mokslainiai tikina, neva Mėnulis kažkada nukrito į Žemę ir vėl atšoko. Nuskėlė ir nusinešė didelę Žemės dalį. Žemėje užvirė pragaras. Jo sustingusių likučių (oranžinį vulkaninį stiklą) neva rado ir Amerikos kosmonautai, kai nuskrido į Mėnulį 1969 metais kelis kartus.
Galbūt Žemė neteks jėgų stumti Mėnulį nuo savęs, sustos suktis apie save. Tada gal jis vėl nukris ant mūsų, vėl atskils, vėl įsuks Žemę...

Kosmose yra gyvybė: kosmonautai. Jie vežioja gyvius bandymams.
Yra ir robotų. Jie vis "streikuoja" prieš žmonių antplūdį.
1961.04.12 Žemę apskriejo pirmas žmogus vardu Juri Gagarin. 1 kilpa. Skrydžio trukmė: 108 minutės.
Prieš pat skrydį Kosminio laivo durys neužsivėrė sandariai. Darbininkai sugalvojo jas paprasčiausiai nukelti ir uždėti iš naujo. Reikėjo skubėti, atsukti ir užsukti 36 varžtus, kol raketa neišskrido. Tuo metu Juri Gagarin nesijaudino. Paprašė į ausines muzikos. Jos neturėjo. Vis tik, rado "Rodina slyšit" (Tėvynė girdi) - kaip lakūnai skrenda. Gal radiją pajungė, o ne įrašą.
Kai raketa truktelėjo Jura sušuko "pojėhali". Tai tapo žymiu Kosmoso pradžios šūkiu.
Anglų kalba tai klaidingai verčia: eime (let's go). Nes ta kalba neturi tokio žodžio: "važiuojam". Nors, prasmė apytikriai ta pati.
Kosminis laivas buvo apšiltintas burbulas.
Raketą išstūmė jį aukščiau negu reikėjo. Kažkas sako, neva 100 km aukščiau. Neva iš tokio aukščio lėtėti vien trintimi į orą tektų 20-50 dienų. Bet taip nenutiko. Tai būtų nesąmonė. Juk negalėjo ketinti skristi 16 km aukštyje. Tai mažai ką pakeitė. Tik perkėlė tupimo vietą.
Skrido iš Tarybų Sąjungos Kazachstano, Baikonur į rytus. Virš Sibiro, Ramiojo vandenyno, Pietų Amerikos galo per naktį, pietų Atlanto vandenyno.
Juri Gagarin pasakojo kokie Kosmose vakarai, aušros. Vis kartojo: "gražu". Nežinau ar tai sakė per radiją, ar tik įrašė įspūdžius į magnetofoną.
Tik skrydžio pabaigoje Tarybų Sąjunga jį paskelbė.
Virš vidurio vakarų Afrikos kranto šovė variklius, kad stabdyti ir leistis. Po to Kosminio laivo dalis su varikliais bandė atsiskirti. Bet dalis laidų liko. Įsakymas ("signalas") juos atkabinti turėjo eiti per laidus, kurie atsijungė pirmiau. Todėl nepraėjo. Tai inžinierių klaida. Varikliai ėmė tabaluotis iš paskos ir apsuko kosminį laivą atbulai. Dar ir suko 1 kartą per sekundę. Iš nugaros Burbulas neturėjo apsaugos nuo karščio. Laivas ir Kosmonautas galėjo sudegti dėl trinties į orą. Laimei, laidas perdegė pirmiau.
Pralėkęs Viduržemio jurą, Laivas apsisuko ir sėkmingai atlaikė trintį. Sulėtėjo.
Laivas turėjo parašiutą. Nepliumptelėjo į Žemę, nepritrėškė nieko. Parašiutą turėjo ir Kosmonautas. 7 km aukštyje jis iššoko ("katapultavosi") kaip ir dera lėktuvų lakūnui.
Juri Gagarin nustebo, kad iš visų Tarybinių platybių jis pataikė į Saratovo sritį. Ten jis anksčiau mokėsi metalo liejiko amato. Nežinau ar toli nuo tos profesinės mokyklos.
Bulvių lauke jį pasitiko tik močiutė ir jos anūkė. Pradžioje jos išsigando. Bet anūkė pastebėjo, kad Jura kalba rusiškai. Nuramino močiutę: "savas". Nežinau ką jos ten veikė. Sako bulves rinko. Bet balandį - per anksti. Gal bulves paliko žiemai žemėje.
Juri Gagarin per 3 metus apkeliavo ir savo draugiškumu žavėjo pasaulį. Minios visur džiūgavo. Dėl to jį ir pasirinko.
Ėmė piktnaudžiauti alkoholiu.
Apdrisko, nes gerbėjai rovė sagas. Teko nešiotis atsargines. Sako - auksines. - Netikiu. Kareiviškos sagos "auksinės" tik kol naujos, ar kol šveiti.
Valdžia laikė Juri Gagarin brangia įžymybę. Nebenorėjo leisti į Kosmosą, kad nežūtų. Bet jis prisiprašė. Jį skyrė pakaitalu į sekantį skrydį.
1967 metų balandį kosminis laivas apsuko porą kilpų aplink Žemę. Parašiutus jau turėjo ne Kosmonautas, o tik Laivas. Jie neišsiskleidė. Kosmonautas Vladimir Komarov negalėjo iššokti. Žuvo.
1968 metais Juri Gagarin skrido bandomuoju naikintuvu MiG-15UTI. Jame kažkas mįslingai sugedo. Žuvo Jura kartu su mokytoju ("instruktoriumi").
Kažkas sako, kad jį nužudė.
2013 metais kosmonautas Aleksei Leonov prisipažino, kad matė slaptą ataskaitą. Jis buvo vienas iš žūties tyrėjų. Ten rašė, kad kitas karinis lėktuvas Su-15 netyčia skrido 600 metrų aukštyje vietoj 10000. Lėktuvas didelis, greitas, viršgarsinis. Jo sūkuriai apvertė Gagarino lėktuvą.
Jis nespėjo išsilyginti. Bandė verstis nosimi aukštyn. Bet rėžėsi į žemę 50° kampu. Krito priešinga skrydžiui kryptimi, nes apsivertė šonu, o stengėsi verstis viršun nosimi.
Sakė, kad ataskaitą laikė slapta, kad nedaryti gėdos Tarybinei aviacijai. Nes ji prasikalto taip arti nuo Maskvos.
Aleksei Leonov skelbė išslaptintus duomenis tik kažkodėl su sąlyga išlaikyti Su-15 lakūno vardo paslaptį.
Gal ir lėktuvas sugedo. Tai nenuostabu. Tais laikais krisdavo po 100 lėktuvų ir malūnsparnių per metus. Dėl to Tarybų sąjunga sukūrė atskirą "Karinių skrydžių saugumo tarnybą". Tuo metu jau žinojo, kad MiG-15UTI linkęs apsiversti, užsisukti kaip graižtvas.
Prieš skrydį Jurai sakė neva debesys yra 900 metrų aukštyje. Antras sluoksnis - aukščiau. Tikrovėje jie buvo 600 metrų aukštyje. Gal todėl jam stigo aukščio, kad išlyginti lėktuvą.
Įprastai naujokams draudžia skristi tarp 2 ištisinių sluoksnių debesų, nes nemoka gaudytis erdvėje. Bet Jurai nedraudė.
Jura tikriausiai suprato, kad skristi pavojinga. Vietoj 20 minučių skrido vos 4. Ėmė leistis. Tokios rūšies lėktuvus leidžia ne nosimi žemyn, o apsivertus: nosį "viršun" ir atsiversti. Taip vengia inercijos viršun, kad netrauktų iš krėslo. Gal jis ir smigo, kai vertėsi. Gal tam nereikėjo kito lėktuvo įtakos.
Perkrova buvo apie 11 kartų. Abu lakūnai galėjo netekti sąmonės.
Abiejų katapultų saugikliai liko pradinėje padėtyje. Pagal taisykles pirmas sprunka galinis lakūnas. Gal instruktorius vengė sprukti, nes žinojo, kad Jura nespės.
Dalį pasakos apie žūtį paėmiau:
http://rg.ru/2018/03/27/rodina-gagarin.html
Neliūdėk. Juri Gagarin gavo ko prašė: tarnauti varžteliu, mirties. Jis nebarė blogo lėktuvo, neatsisakė juo skristi. Vien vykdė įsakymus. Klysta kas sako neva reikėjo duoti jam gerą lėktuvą... O jis juo vien skraidytų, nekristų... lygiai... kaip geras varžtelis. Nėra prasmės vien tuščiai skraidyti, kaupti valandas. Lakūnai bandytojai tam ir yra, kad kristi, aiškintis, taisyti.
Nieko, ką čia rašau, valdžia nepasakojo liaudžiai. Jos atmintyje Juri Gagarin iškilo į dangų, pabuvo, nužengė į Žemę... Taip ir liko danguje ir Žemėje, kaip ir dera Dievui. - Jokiu pasakų kas gedo, kiek buvo parašiutų, kad juos turėjo laivas ir kosmonautas atskirai. Juk liaudis klaustų: kodėl paskui kosmonautams nedavė parašiutų ir jie žūdavo uždaryti laive.
Panašiai dabar žūva keleivinių lėktuvų keleiviai: iškrenta pro skyles, arba krenta kartu su lėktuvu, kaip grabe. Juk galėtų juos gelbėti atskiras parašiutas ir katapulta kiekvienam.
Valdžia žūties neslėpė, skelbė gedulą.
Bet paskui apie Juros žūtį valdžia nepasakojo. Rodė tik skrydžio laikus ir keliones po jo. - Gražus paveikslas kaip prasidėjo kosmosas. Iš niekur. Į niekur.
Niekas ir neklausė: kur jis? Liaudžiai jis lyg "išgaravo" ir tapo "šventuoju", amžinai gyvu ir linksmu. Tik kai žlugo Tarybų Sąjunga, liaudis vėl sužinojo, kad jis žuvo.

Tarybų Sąjungos sudėtyje buvo ir Lietuva, nors ir ne savo noru. Todėl Gagarin yra ne vien Rusijos, o ir Lietuvos nuopelnas.
Lietuva irgi yra Kosminė valstybė. Tapo tokia žymiai anksčiau negu manė iki šiol.
Išvis, mokslas ir technika yra visos žmonijos pažanga. Net fašistai pirmi laidė į kosmosą balistines raketas. - Sprogdino Britaniją. Tarybų Sąjunga ir Amerikonai jas tik pavogė.
Prieš karą 1 nevaldiškas Amerikonas bandė savo raketas. - Ne sprogmenims, o tik skrydžiui. Nežinau ar paskui jį samdė valdžia, kaip samdė buvusį fašistų inžinierių von Brauną.
Todėl Gagarin yra žmonijos stabas.

1 kosmonautė moteris tapo Valėntina Tėrėškova. Deja, gyvena iki šiol.
Todėl spėjo nusidėti: tarnauja nusikaltėliui Rusijos prezidentui Vladimir Vladimirovič Putin (VVP). 2020.03.10 skyrė jį "caru" iki gyvos galvos, "apnulino" (0).
Net jaunystėje ji atrodė kaip vyras. Todėl vargu ar ją galima laikyti 1 moterimi. Ypač po to pikto darbo. Moterys yra stiprios ir protingos. Silpni būna tik vyrai.
1963.06.16 ji skrido 70 valandų.
Jos laive irgi buvo klaida. Jis nešė į priešingą pusę, negu nurodė kompiuteris. Todėl ji kilo vis aukščiau. Ji galėjo amžiams likti skraidyti. Jai teko perimti valdymą. Nors valdyti nemokėjo.
Dėl sumaišties ir jaudulio ji neįvykdė jokių bandymų, kuriuos ketino. Ji tik pasivėžino.
Tėrėškova leidosi Altajuje. Ji iššoko iš laivo virš ežero. Ji kažkodėl išsigando, o ne apsidžiaugė skaniam, gėlam vandeniui. Ji kažkaip nukreipė parašiutą į sausumą. Ten vėjas ją vilko ir aptalžė tiek, kad jai 1 dieną teko ilsėtis ligoninėje.
Konstruktorius Sergei Korolev maldavo, kad ji niekam nepasakotų. Ji paklusniai tylėjo 30 metų.
Po to valdžia nufilmavo "sėkmingą" skrydį ir nusileidimą.
Valėntina Tėrėškova savarankiškai vaikščioti pradėjo tik po 1 mėnesio. - Gal todėl, kad 70 valandų išsėdėjo nejudėdama Kosmose, nesvari. Gal spėjo nusilpti kaulai ir raumenys.
Visą likusį gyvenimą kentėjo trapius kaulus. - Nežinau ar dėl to, kad gimdė kitam kosmonautui vaikus, ar dėl Kosmoso.
Su tuo kosmonautu ji išsiskyrė vėlai, 1982 metais, tik kai leido valdžia. Prieš tai ji įsimylėjo gydytoją. Anas ją apžiūrėjo ir neleido skristi. - Tikriausiai iš noro palikti sau.
Valėntina Tėrėškova irgi pakeliavo po pasaulį kaip įžymybė.
Jos nebeleido į Kosmosą, nes po Gagarino žūties saugojo visus "pirmus".
Tuomet, Valėntinai Tėrėškovai pasitaikė kita galimybė žūti, Žemėje: 1969.01.22 Tarybinis karininkas apšaudė geldą, kurioje kosmonautai bandė įvažiuoti į Maskvos Kremlių. Žuvo vairuotojas. Sužeidė jos vyrą.

Šaulys ketino žudyti naują Komunistų partijos, o todėl ir Tarybų Sąjungos, vadovą Leonidą Brėžnėvą. Bet anas nevažiavo. Šaulį neteisėtai paguldė 20 metų į psichiatrinę ligoninę. 18 iš jų - vienutėje. Paleido tik 1990 metais. Jis dar prisiteisė iš kariuomenės algą už tariamos ligos laiką ("ligonlapį"). Dar prieš pasikėsinimą valdžia žinojo, kad Šaulys pabėgo iš kariuomenės su ginklais. Jo dėdė Maskvoje pranešė valdžiai, kad jis iš jo pavogė uniformą. Gal tai išgelbėjo Brėžnėvą.
Vietoj savęs anas pirma siuntė geldą su kosmonautu Aleksei Leonov. Tas gavo 2 kulkas į apsiausto abu šonus. 3 skriejo pro veidą.
Brėžnėv atsiprašė Aleksejaus, kad į tą šaudė vietoj jo. Neprisipažino, kad pats jį pakišo.
Leonov galvojo, neva Šaulys pyko ant Brėžnėvo už tai, kad jį pašaukė į kariuomenę. Gal jam taip valdžia melavo tyčia. Pats nesiteiravo. Šaulys buvo karininkas. Tokių nešaukia. Tokie patys stoja mokintis ir tarnauja už algą.
Kosmonautų sutiktuves atidėjo iš Tarybų valdžios pirmeivio Lenino mirties metinių į sekančią dieną, kad netrukdyti linksmybėmis "stabo". Jei ne tai, Šaulys nenakvotų pas dėdę. Valdžia rado jo dienoraštį, kad ketina skristi į Maskvą. Bet vien to nepakaktų, kad nutuokti ką jis sumanė...
Vargu ar butų prasmė žudyti Brėžnėvą. Vargu ar 1969 metais keistųsi valdžia ir žlugtų Tarybų Sąjunga, kaip tai nutiko po to, kai jis padvėsė 1982.11.10.

Brėžnėvas neleido skirtis Tėrėškovai su vyru. Saugojo Komunistės, pirmos kosmonautės garbę. Jei jis žūtų, gal leistų. Gal tai ji surengė pasikėsinimą.
Brėžnėvas užgrobė valdžią 1964.10.14. Dar prieš tai Partijos vadovybėje rūpinosi pramone, ginkluote ir Kosmosu. Taip jis tapo ir Tėrėškovos rūpintoju. Matyt, iš įpročio tebesirūpino ir po to kaip tapo vadovu.

Kosmoso konstruktorius Sergei Korolev prieš 2 pasaulinį karą kalėjo už tai, kad Tarybų valdžia pasodino, o paskui nužudė jo viršininką. Karo metu valdžia atsipeikėjo ir įdarbino jį daryti raketas. Bet nepaleido į laisvę dar ilgai. Taip ir dirbo ištisas konstruktorių būrys kaliniais ("šaražka").
Net Kosmosą Tarybų sąjunga pastatė ant kalinių.

Pirmas skrydį į Mėnulį sugalvojo Aleksandr Šargoi. Jį paišė 1914 metų karo apkasuose, kol žiūrėjo į jį.
Raketa turėjo apsukti Žemę, Mėnulį, numesti mažesnę raketą. Ji nusileistų atbulai. Pakiltų, susijungtų ir grįžtų.
Kažkada, gal prieš kalėjimą, Aleksandr Šargoi (Kondratiuk) išspausdino apie tai knygą. Gal net anglų kalba. Valdžia nenorėjo jos leisti. Teko savo pinigais.
Keista, kad knyga pateko į Ameriką. Juk Aleksandr neturėjo būdų ją skleisti mokslininkams net ir Tarybų sąjungoje.
1961 metais NASA Inžinierius vis nesugalvojo kaip nuleisti raketą į Mėnulį. Juk ji skrenda dideliu greičiu. Nesugalvojo jos apgręžti, dalį raketos palikti orbitoje.
2 mokslainiai atnešė Inžinieriui Aleksandro knygą...
Aleksandro mamą pradangino Caro žandarai už politiką. Tėvas gal mirė, gal irgi pradangino. Jį augino močiutė.
Po karo jį privertė prisijungti Baltoji gvardija kariauti prieš Komunistus.
Po to Komunistai jį persekiojo. Jis bandė bėgti į Lenkiją. Tarybiniai kareiviai nepraleido. Atrodo, nesulaikė, išspyrė atgal. Keista kodėl jis bėgo pro sargus. Galėjo miškais.
Kad slėpti praeitį, jis paėmė mirusio žmogaus vardą Jurij Kondratiuk.
Kažin kaip, su nauju vardu, sugebėjo įrodyti esąs inžinierius. Gal jis mokslus baigė jau nauju vardu.
Valdžia stigo plieno, vinių. Įsakė be vinių statyti grūdų sandėlį, džiovyklą (elevatorių).
Jį pastatę medinį, didžiausią.
Už tai kad nenaudojo vinių, jį apkaltino kenkimu ("sabotažu"). Įkalino.
Džiovykla veikė 60 metų, kol sudegė. Bet tai neatleido jo nuo bausmės.
Kalėti nusiuntė į ypatingą inžinierių įstaigą "šaražką".
Jis kūrė vėjo elektros jėgaines ("malūnus"). - Atrodo be prasmės, nes Tarybų sąjungoje jų niekas nestatė.
Ten jis sutiko gal jau kalintį, ar vadovaujantį kosminių raketų išradėją Koroliovą. Kartu jie svajojo.
Kondratiuk išsiuntė į karą prieš fašistus. O gal išėjo savo noru. Ten dingo 1942 metų vasarį. Tikėtina, žuvo.
1969 metais po Mėnulį strikinėjo 3 žmonės. Pirmas - Neil Armstrong.
Iš pagarbos jis aplankė Aleksandr Šargoi (Jurij Kondratiuk) namus.

Žemės svoris: 6×1021 tonų;
Per metus:
Krenta dulkių: 10000 tonų;
Krenta meteoritų: 100 tonų;
Išlekia iš oro į atvirą Kosmosą, pasišalina: 96000 tonų vandenilio (H2) ir helio (He).
Niekas nematavo srautų. - Tik spėlioja.
Tokia sparta po 4,5 mlrd. metų Žemės oro nuostolis bus vos 5%. Tuo metu Žemę apgaubs Saulės atmosfera, ir ji sudegs. Todėl nuostoliai jau nutiks visai kitokie.
Nežinau kaip tas oro nuostolis gauna pakankamai energijos skristi į Kosmosą. Gal jį nubloškia Saulės vėjas.
Nežinau kiek oro ir kitų, sunkių dalelių krenta ant Žemės iš Kosmoso ir to paties Saulės vėjo. Juk jis ne vien nupučia, bet ir pripučia.
Kažkas pataria atimti iš Žemės svorio dirbtinus palydovus. Tai nėra tikslu. Nes jie lieka Žemės dalimi. Gal tik traukia silpniau ir į skirtingas puses. Iš didesnių atstumų nuo Žemės jie atrodo visai kaip Žemės dalis. Jų tėra keliasdešimt tonų. Per 100 metų galiausiai visi krenta Žemėn. Vos 1% pasišalina į Kosmosą.
Žemės svorį skaičiuoti gali kiekviena: matuok laiką ir atstumą per kurį daiktas krenta ant žemės; daugink iš žemės skersmens. Rask formulę pati.

2017 metų spalį mokslainiai rado, kad po Žemės pluta skęsta seni plutos gabalai.
Jų skaičius: 94.
Giliausiai vienas nugrimzdo po Atlanto vandenynu. Jo galas siekia Žemės branduolį 3000 km gylyje.
Paviršiuje pluta slenka apie 10 kartų greičiau, negu grimzta gelmėje. Todėl ji storėja, raukšlėjasi, sukelia žemės drebėjimus. Jie sako, kad paviršiuje pluta slenka 10 cm, o gelmėje - 1 cm per metus. Tai keista. Nes žemynai slenka apie 1 cm per metus, o ne 10. Gal jie turi omeny, poslinkį stačiai, o ne gulsčiai. Gal tokiu greičiu grimzta ir kyla kalnai.
Seniausia nugrimzdusi plutos liekana yra 300 mln. metų senumo. - Ji buvo paviršiuje kai vos prasidėjo dinozaurai. Senesnių nėra, nes jos išsilydo, išnyksta.
Plutas Žemės mantijoje randa pagal "seismines" bangas, kurias sukelia žemės drebėjimai. Banga sklinda greičiau per tankų daiktą, negu per retą. Plutą yra kieta, tanki. Magma skystą, retą. Vaizdas nėra ryškus. Manau, jie mato tik šešėlius, ne trimatį vaizdą.
Pagal nuskendusias plutas mokslainiai gali spėlioti kaip atrodė Žemės paviršius anksčiau. Nes kadaise jos buvo paviršiuje. Jos buvo salomis, vandenynais, žemynais.

Žemėje nedaug oro. Paviršiuje jis sukelia slėgį tokį pat, kokį sukelia vanduo 10 metrų gylyje. Apytikriai 100-300 km oro sveria tiek pat kiek 10 metrų vandens.
1 metras vandens sveria apie 1000 kg.
Paviršiuje 1 metras oro sveria apie 1 kg.
Bet "stulpas yra aukštesnis negu 10 km, nes skirtingai negu vandens, oro tankis smarkiai mažėja kur aukštybėse mažėja slėgis. Todėl ten prekiauti oru labiau pelninga pagal turį. Pagal svorį niekas ir neprekiauja oru. Nes oras yra tūrio užpildas.
Slėgis 10 metrų po vandeniu yra 2-gubas: vandens slėgis ir oro virš jo.
Oro slėgį matuojame barais, retai Paskaliais. 1 baras yra slėgis Žemės paviršiuje (jūros). Tai lygu apie 100000 Pa (N/m²; mg/m²).

Mokslainiai sakė, neva Žemėje pradžioje nebuvo laisvo deguonies. Neva jis visas sudegė. O paskui jį neva pamažu atgamino gyvybė, augalai.
2015.10.28 jie persigalvojo. Nes kometos "67P" dirbtinas palydovas "Rozetta" rado gausybę deguonies jos atmosferoje.
Tai - tas kosminis laivas, kuris nutupdė mėgintuvą ant tos kometos tais pat metais. Jis pateko į uolos šešėlį. Todėl pritrūko Saulės energijos ir "snaudė" kelis mėnesius.
Juk patys sakė, neva kometos sukrito į ankstyvą Žemę. Ir šiaip kometos yra senovės šaldytuvai. Jos rodo ko senovėje buvo. Reiškia jo tiek pat buvo ir Žemėje.
Gal jie klysta. Deguonis išliko kometose. Juk ten šalta. Ten niekas nedega. Net dujos - ledas... Bet jis vis tik galėjo sudegti Žemėje. Ir degė. Juk beveik visa Žemės pluta yra sudegęs titnagas su deguonimi - smėlis, akmuo.
Gal mokslainiai turi omeny, kad dalis kometų į Žemę krito, kai čia deguonis jau sudegė ir nebebuvo kam degti. Arba ji jau atvėso. Šitaip atsirado laisvas deguonis. Taip galėjo nutikti ir planetose, kur nėra gyvybės.
Jie sako, kad laisvas deguonis negali būti gyvybės požymiu, kai mes jos ieškome iš tolo, ant kitų planetų ir tarp kitų žvaigždžių.
Gal toje kometoje yra gyvybė. Gal ji ir ten gamina deguonį.
Paviršiaus temperatūra: 30°K (-243°K). Bet gal gelmėse šilčiau, gal ten įmanoma gyvybė, gal kūrena kažkas. O gal gyvybė įmanoma ir tokiame šaltyje.
Gal deguonis pateko į kometos orą ne iš jos gelmių, o iš Saulės "vėjo", atomų ir molekulių srauto.
Keista kodėl deguonies ant tos kometos nepastebėjo iš tolo. Juk pagal šviesos spektrą rado cukrų ir alkoholį kitoje kometoje, kurią miniu žemiau. Gal pražiopsojo, nes mokslainiai buvo nuo jos apgirtę. Juk ją stebėjo tuo pat metu.

Chemija anksčiau buvo paslaptis. Mokslainiai nežinojo kaip ji vyks. Galėjo tik nagrinėti išdavą.
2018.07.18 Škotijos miesto Glasgo, Britanijoje mokslainiai išmokino robotą nagrinėti išdavą ir siūlyti gaminti naujas molekules.
Tai yra vis dar mokslas pagal išdavas. Bet jau jie gali ir kurti ("konstruoti") molekules. Gal išmoks kurti iš anksto žinodami išdavą.

2020.01.14 mokslainiai JAV sukūrė dirbtiną gyvį.
Jie nugramdė 20000 ląstelių iš varlės užuomazgos ("embriono") odos ir širdies. Sulipdė jas į poros milimetrų gniūžtę. Gal ji valgo per odą. Gal ją nardina į maisto sriubą. Savaime neišgyventų. Užtat gniūžtės savaime gydo sau žaizdas.
Mokslainiai naudojo dirbtiną protą ("intelektą") kompiuteryje, kad jis nuspėtų kaip judės ląstelės, jeigu jas sudėti kartu. Gniūžtės tikrai taip judėjo. Jie tik įsitikino, kad teisingai nuspėjo.
Valdyti jų dar neįmanoma. Tos gniūžtės dar ne robotas.
Jie tikisi naudoti gniūžtes kaip mažus robotus gelbėti, ar taisyti ką.
Pagaus tave, suleis tau varliagyvių į burną ir iššniukštinės tau žarnas, kad neišsišoktum...

Gyvybė atsirado iškarto, kai sustingo Žemės paviršius, lava.
Pirma tai buvo organinės molekulės RNR, kurios dauginosi. Gal jos naudojo kietus paviršius, kad nukreipti chemiją (maistą) per save. Mokslainiai berods rado tokių uolienų su mažais grioviais. Jie išsišakoja, kaip medis.
Nežinome kada atsirado DNR.
Ląstelės atsirado greitai. Apie 3,7 mlrd. metų jos buvo po 1.
Paskui ėmė jungtis. Pirma - į paklodes jūros dugne. Nuvalgydavo vieną plotą. Slinkdavo į kitą. Gamta ilgai užtruko išrasti būdą jungti ląsteles. O naujus gyvius jau kūrė greitai. Gyviai, kuriuos sudaro daug ląstelių atsirado staigiai. Per pastaruosius 1 mlrd. metų jie tik tobulėjo.

Dabar gyvybė turi apvalkalą. Tai yra ląstelės.
Nežinome ar tebėra gyvybė savarankiškos organinės molekulės RNR.
Virusai irgi yra ląstelės. Tik negali gyventi be kitų ląstelių. Turi jas užgrobti, suryti iš vidaus ir priversti save matinti, padauginti.
Pagal svorį didžiausia gyvybė yra mikrobai.
Yra grybai, augalai, gyvūnai.
Tarp jų skirtumas nedidelis.
Yra gyvūnai, kurie nejuda.
Yra augalai ir grybai, kurie juda ir netgi ryja gyvunus.

2022.06.23 mokslainiai rado didžiausią 1 ląstelės bakteriją. Skersmuo: 1 cm. Ne rutulys, o blynas. Kaip žmogaus akies lęšis. Tai turėtų reikšti iš vienos pusės didesnį gumbą ir paplokščius kraštus.
Vadina: Ugnė Margarita didžioji ("Fire Margarita magnifica").
Gyvena jūros krante, ant mangrų šaknų. Gvadelupoje, Prancūzijos Karibuose.
Valgo sieros junginius iš pūvančių šaknų.
Iki šiol žinojome tik milžiniškus 1 ląstelės gyvūnus Xenophyophores.

2024.03.07 mokslainiai rado žinduolę žemės kirmėlę. Vaikas žindo net suaugęs. Liaujasi gal tik senis. Po žeme tamsu. Kirmėlė akla. Neturi ir gal neturėjo akių. Aklai randa motinos kloaką. Laižo. Inkščia, kad išskirtų pieną. Jo sudėtis panaši į žinduolių.

Pagrindinės gyvybės savybės yra labai senos. Atsirado anksčiau negu kiti skirtumai, įvairovė.
Mokslainiai mano, kad gyvūnų įvairovė pradėjo gausėti prieš 540 mln. metų. - "Staigiai", vos per 10 mln. metų. Tai vadina "Kambrio laikų gausa" ("Cambrian explosion"). Per tą laiką iš tešlių gyviai išsivystė į šarvuotus (vėžius, vabzdžius), stuburius, su kojom, galvom, ragais, dantim.

Neva akys buvo to smarkiausia paskata. - Jie varžėsi kas geriau matys.

Visų gyvūnų akys mato šviesą baltymu (proteinu) "opsinu".
Mokslainiai mano, kad "opsinas" buvo jau prieš 600 mln. metų. Jo tikslas buvo kitas. Jis atsitiktinai apgaubė vitaminą "A" ir pradėjo matyti šviesą.
Tai 7 vijos. Viduje - vitaminas "A". Anas punta nuo šviesos. "Opsinas" aptinka putimą ir šviesos spalvą. Nežinau kokia kryptimi. Gal jis pats ištįsta kaip spyruoklė, o tą matuoja kažkas kitas.
- Rega yra opto-mechaninė.
Tai atskleidžia paslaptį kodėl matai žiežirbas, kai trenki į akį.

Visų gyvių akis augina panašus genas. Žmoguje - "PAX6". Kai jį persodino vaisių musei "Drozofilai", jai išaugo įprastos akys. Ne žmogaus. Tai reiškia, kad jis tik įjungia to gyvio akį. O gamybą valdo kiti genai.
Manau, įjungia ne pačią akį, o tik jungtį. Ji turėtų išsivystyti seniausiai. Todėl bendra visiems gyviams. O prie jos jungiasi akis.
Žmogui ji auga ne visa iškarto. O pamažu, kol susijungia su veidu, oda, ragena, lęšiu. Pradžia paprasta, kaip kirmino, ar musės.
Genas "PAX6" veikia ir neįprastose vietose: jūros žvaigždžių spinduliuose. Gal jos mato kojomis.

Akies obuolys atsirado iš paprastų tamsių ertmių su siaura skyle.
Tokią gali pasigaminti pati iš popieriaus: "kamera obskura".
Lęšis atsirado iš akies dangčio, arba užpildo.

Akys, kaip ir daugelis kūno savybių, atsirado senai, prieš tai kaip gausėjo gyvūnų įvairovė.
Todėl skirtingų gyvių akys panašios. - Aštuonkojo ir erelio.

2022.01.17 kažkas Mongolijoje rado seniausios gėlės dvėseną: 164 mln. metų.
Iki tol mokslas galvojo, neva gėlėms vos 20 mln. metų.
- Nenuostabu. Bendros gyvybės savybės atsiranda anksti. Gėlės - irgi.
Juk vabzdžiai ir kiti gyvūnai mato senai. Augalai senai turėtų naudotis jų rega, vilioti nešti žiedadulkes.
Nors, mokslainiai nesako ar rado žiedadulkes, nektarą.
Rado ant koto vaisių, žiedlapius.
Nesako ar spalva ryški. Gal dvėsena yra ne gėlės, o jos pirmtako, kuris gyvūnų dar neviliojo.

Skirtingai negu gyvūnai, augalas, ar grybas nėra pats sau vienas.
Jie auga kartu, "simbiozė".
2021.05.21 Tulūzos universitetas Prancūzijoje sakė, kad augalų ir grybų bendrystė ne nauja. Ji prasidėjo beveik nuo augalų pradžios, dumblių, prieš 400 mln. metų. Gal ji prasidėjo nuo grybų grobuonių. Jie valgė dumblius gyvus. Paskui susigyveno.
Grybai priauga prie augalų šaknų. Tai vadina "mikorize" ("mycorrhiza").
Jie skleidžia hormonus, chemiją, marmalus, kad kviesti vienas kitą. Kai grybas priartėja, augalas išaugina į šoną šaknies ataugą. Grybas į ją įsiterpia, tarp ląstelių, užgrobia dalį ląstelių. Per jas grybas maino maistingas medžiagas į gliukozę iš augalo.
Nežinau ar ląstelė žūva. Gal grybas tik persmelkia jos vidų.
Grybas irgi skleidžia marmalus, praneša, kad artėja.
Augalas jį atpažįsta ir silpnina imuninį atsaką, nesigina nuo grybo, nenaikina jo, o sugyvena ir mainosi maistu.
Grybas perneša žinutes tarp augalų. Žinutė yra cheminė, marmalas. Grybas apraizgo daug augalų, dideliais atstumais, už daug kilometrų. Yra tokių grybienų, kurių visas tinklas sveria tiek, kiek banginis.
Grybieną galima matyti plika akimi. Ji panaši į šaknis.
Nežinau ar visi grybai dauginasi per kotą su kepurėle, kokią įpratai vadinti grybu. - "Vaisiakūnį".
Neardyk šio tinklo. Neknisk žemės (statyboms, ar pramogai). Neark pasėliams. Nerauk augalų. Nepersodink jų.
Kuo tinklas didesnis, tuo gyvesnė pieva, miškas, parkas, ar net pasėliai, žemės ūkio laukai, derlius.
Grybas atstoja trąšas. Sumažina jų poreikį, o todėl ir taršą jomis.

Nepjauk žolės. Padargai žaloja dirvą, šaknis. Jie neprisitaiko prie paviršiaus. Pjauna tik lygiai. Vietoj žolės gremžia žemės kauburius, šaknis.
Net jei vaikščiotum su dalgiu, tryptum žolę, dirvą, šaknis, kirminus.
Dėl nykstančios žolės, ir dėl to kad trypia, slenka šlaitai. Žymiausios nuošliaužos: Gedimino kalne.
Valdininkai nepaiso raginimų liautis.

http://www.bbc.co.uk/programmes/w3ct34n4
(Ten tau gali negroti, neveikti. Atskirą garso failą krautis gali per nuorodą į "podcast", virš nuotraukos.)
Kažkada Kanados profesorė Suzanne Simard rado medžių, grybų bendrystę.
Kuo labiau eglė užtamsuoja beržą, tuo daugiau maisto anam siunčia.
Medžiai šaknimis rišasi per grybieną. Gal ir tiesiogiai.
Abiem nauda, nes abu mažiau serga. Bendra grybiena aplimpa bakterijomis. Anų marmalai naikina žalingas bakterijas.
Gal gerų bakterijų įvairovė didesnė, kai rišasi daug, skirtingų medžių. Gal ir marmalais, vaistais apsikeičia, įvairiais.
Jei vieną medį užkrečia, jis perspėja kitą. Anas iš anksto gamina marmalus prieš užkratą.
Suzanne barėsi su medienos pramone. Anksčiau dirbo anai. Bet suprato, kad alino mišką. Augino tik 1 medžio rūšį. Kitus augalus naikino.

Grybai savotiškai mąsto. Dalį minčių jie reiškia elektra, dalį marmalais. Kaip ir žmogus.

1990-1999 metais mokslainis Olaf pasiskolino iš kito mokslainio elektros matuoklį, skirtą tyrinėti vabzdžių nervus. Pajungė jį prie grybienos. Tikrai aptiko elektrą. Tada prislėgė ją rastu. Grybas ėmė čirkšti elektra.
- Nežinau ar iš skausmo, ar iš džiaugsmo, kad rado maisto. Gal jį užuodė. O gal iš slėgio nusprendė, kad užvirto maistas... Kad ten nusigauti reikia greitai... Tikrinti, kol nenugvelbė kiti.
Skirtingai negu marmalų žinios, elektra sklinda greičiau. Grybai gali susižinoti ir lėtai, ir greitai.

Grybai būna parazitai valdovai.

Grybas Korticeps užkrečia skruzdelę. Persmelkia 40% jos kūno tūrio. Tyčia neliečia smegenų. Įprastai, tos skruzdės laikosi žemai, prie žemės. O šita ropščiasi aukštyn. Sustoja, kur grybui patogu: šilta, drėgna. Skruzdė įsikanda gyslą lapo apačioje. Gal kad įsitvirtinti. Nežinau kodėl būtent gyslą. Grybas ją tuoj nužudo ir daigina vaisių iš galvos. Gal ir pro kitus galus dygsta. Barsto sporas iš viršaus, ant skruzdžių. Jos laksto apačioje.

Kitas grybas užkrečia cikadą. Praardo angą jai nugaros gale ir verčia skraidyti, it bombonešį, barstyti pro ją sporas.

Pietų Afrikoje akacija perspėja dujomis kitas, kad ją graužia žirafa, ar antilopa.
Saulėgraža skubiai susiurbia iš žemės visą maistą, kad jo negautų kaimynė saulėgraža. Bet jeigu tarp jų tarpas pakankamas, jos sutaria valgyti saikingai.
Argentinoje, Pietų Amerikoje, į agurką panaši daržovė "Arubedoksis" lanksto savo lapus, kad giminaitė greta nepatektų į jos šešėlį.

2019 metais vakarų Afrikoje mokslainiai bando įveisti medžių ruožą aplink dykumas. Ir ne bet kokių, o vaisinių medžių. Jis tęsis kelis tūkstančius kilometrų. Stabdys dykumą nuo plitimo. Neva medis su grybu lengviau išgyvens sausrą. Jis suteiks pavėsį bei drėgmę ir kitiems augalams po juo.
Mokslainiai išbando vos 10 grybų rūšių, kad rasti kuri labiausiai skatina medį augti ir derėti. Išrenka 1 grybą ir užkrečia juo visus medžių sodinukus. Nuo jų jis užkrės ir visus kitus augalus.
Bet grybų rūšių yra 600. Našiau būtų rasti ir skleisti ne 1, o visus. Būtų didesnė tikimybė, kad iš jų bus naudingų... Ir ne 1 medžio rūšiai, o visiems kitiems augalams po juo. Ypač, kad mokslainiai ragina gyventojus po tais medžiais sodinti kitus augalus maistui. Gal ne 1, o visų grybų derinys derės prie medžių ir augalų visumos.
1 grybo rūšis skurdina biologinę įvairovę.
Nebent, mokslainiai bijo kenksmingų grybų. Bet tada turėtų vengti tik jų. O visus kitus skleisti. Vietoj to jie vengia visų ir skleidžia tik 1. Gal jie taip prasimano sau daugiau darbo ir algos.
Nežinau ar jie skleidžia vietinius grybus, ar svetimų šalių. Jei svetimus, tada gali pridaryti žalos. Tai vadina "invazine" rūšimi. Ji gali nurungti vietines rūšis, sunaikinti grybus, augalus, gyvūnus. Jei vietinius, tada darbas beprasmis, nes ir be to tie grybai ten jau gyvena. Nebent, reikia jiems padėti plisti.

Minta vabzdžiais ir net žinduoliais ne vien grybai, o ir augalai.
Kai kurių mėsėdžių lapai glotnūs, kad paslystum.
Mokslainiai manė, neva visi giminės.
2023 metais Mozambike rado mėsėdžius augalus. Tie nėra kitų mėsėdžių giminė. Atskirai išvystė tuos pat būdus: lipnius lapus ir kaip virškinti.
Lietuvoje mėsėdė yra tik Rugiagėlė. Niekada jos nemačiau. Nežinau išvaizdos. Turėtų būti patogus naminis augalas gaudyti nenaudingas muses, kandis, uodus, skruzdes, blakes. Pavojus: gaudytų ir naudingas.

Augalai auga ne tik žemės paviršiuje. 2018 metais mokslainiai rado Angolos dykumuose požeminę palmę.
Kitas Mokslainis sako, kad Borneo saloje, Indonezijoje. Vadina: "Pėnanga subteranga".
Gal rado 2 skirtingus požeminius augalus ir painioja.
Lietingu metu palmė vis tik kiša į paviršių žiedus, ant koto, iki 30 cm aukščio. Nežinau ar ir lapus. Juk turėtų "valgyti" Saulės šviesą. Kai pasidaugina tarpusavyje, palmei nebebūtina būti paviršiuje. Kai grįžta sausra, sulenda į žemę. Nežinau ar ir žiedus nusitempia, ar numeta.
Nors, kitas Mokslainis sakė, kad yra po žeme pilna palmė. Kartu su žiedais ir vaisiais. Bet vabzdžiai nematytų žiedo. Susiglamžytų. Gal juos apvaisina požeminiai vabzdžiai.
Mokslainiai nežino kodėl kamienas po žeme.
Spėja, gal giliau lieka daugiau drėgmės. Nors, vandenį turėtų siurbti šaknimis, o ne kamienu.
Angoloje dažni gaisrai. Gal palmė slepia kamieną po žeme nuo jų. Tuo pačiu ir nuo sausros.

Pirma kažkada mokslainai rado 3,5 mlrd. metų senumo banguotus sluoksnius, kuriuos pastatė bakterijos.
2016 metais jie rado 3,7 mlrd. metų senumo tokius sluoksnius.
Vadina: Stromatolitai. Vakarų Grenlandijoje juos atidengė ilgas lietus. Padėjo visuotinas atšilimas.
2018 metais mokslainiai nuplaukė ten dar kartą, paspartino atšilimą. Tada pasakė, kad Stromatolitai tikriausiai gavosi savaime: ištiso kai akmenys spaudė žemę iš tarpų kaip dantų pastą; pasidengė plėve ("laminavosi"), kai vanduo plūdo pakaitom, sluoksniais ir džiūvo. Sakė, kad Stromatolitai išliko akmenų klostėse, kampuose. Nesakė ar ir tai susije su samprotavimais apie gyvybę. Sakė, kad spėlionė apie savaiminę kilmę neneigia gyvybės visai, o tik daro ją mažai tikėtina.
2017 metų vasarį Britanijos mokslainiai paskelbė, kad rado 4,28 mlrd. metų senumo ląsteles. Kanados geležies kasyklose jie atkniso rūdos gabalą, nurėžė ploną sluoksnį, spoksojo į jį pro mikroskopą ir pamatė plonus tiesius siūlus ir suktuvus (spirales). - Plonesnius už kažkurio žmogaus plauką. Jie paskaičiavo, kad joks kitas neorganinis junginys negalėjo šito. Todėl nusprendė, kad siūlai buvo gyvi.
2017 metų gegužę vakarų Australijoje, karštų versmių nuosėdose, mokslainiai rado 3,5 mlrd. metų senumo bakterijų liekanų. Kažkodėl paskelbė, neva jos seniausios; neva anksčiau galvojo, neva seniausios buvo 2,5 mlrd. metų. Bet mes gi šį metraštį matome... kad rasdavo ir senesnių bakterijų. Nežinau, ar tos versmės veikia, ar senai išdžiūvo.
Tai nėra gyvybės amžius. Tai tik bakterijų amžius.
Ankstesnėje pastraipoje miniu, kad gyvybė RNR molekulių pavidalu atsirado dar anksčiau.
Aukščiau minėjau Žemės amžių: 4,5 mlrd. metų.

Visiškai nauja gyvybė iš organinės "sriubos" atsiranda ir šiandien. Tik jos nepamatysi, nes tam reikia milijonų metų vien molekulių pavidalu, paskui - ląstelių... Niekas nežino ir kokias sąlygas parinkti. Ne kiekvienoje sriuboje gyvybės pabaisa gimsta.
Niekas nematė naujos gyvybės. Niekas nežino ar ji gali rastis kitokia, turėti mažiau, arba daugiau "raidžių" genuose, negu 4. Raides aiškinu žmogaus gene.
2016 metais mokslainiai kuria ląstelę su dirbtina, 5 raide. Kuria ir visai dirbtinus genus. Nori pažiūrėti kas bus.
2017 metais Kalifornijos mokslainiai įdiegė į ląstelę 2 dirbtinas raides: 5 ir 6. Nauja DNR nesubyra ir veikia. Pasirodo, DNR nėra labai reikli turiniui.

2019 metais, berods Masačusets universitetas, JAV, sukūrė medžiagą panašią į gyvą RNR. Tai ne ląstelės, o tik rūgštis. Ji gamina tik proteinus, ir tik tokius, kokių nori kūrėjas. Iš jos galima daryti daiktus, kurie savaime užgyja, nusidažo, duoda kūnui vaistus...
Bet, kai nėra ląstelės, nėra ir apsaugos. Rūgštį gali uždengti, užlipinti, suvelti teršalai ir proteinų gamyba sustos. Kitą vertus, ląstelei irgi galima užlipinti burną, nosį. Ji ne tik sustos, o žus. Skiriasi tik tam reikiamas apnašų kiekis.

Berods 1956 metais mokslainis pripilė į stiklainį (kolbą) marmalų (chemikalų), kurie tariamai panašūs į tuos, kokie buvo pirmikštės Žemės ore. Uždengė. Įdėjo 2 metalo strypus. Paleido elektros iškrovas (žaibus) tarp jų. Palaukė dieną, ar savaitę.
Rado, kad savaime susidarė aminorūgštys.
Iš jų pirmykštė gyvybė galėjo gamintis baltymus. O gal ir tie savaime rasdavosi.
Baltymai ląstelėje dirba pagal genų nurodymus, vykdo kas juose parašyta.
Gal jie tą darė ir kol nebuvo ląstelių, pirmykštėse gyvybės molekulėse. Gal jie buvo sujungti, kad nepabėgtų. O gal jie ir nepabėga, prilimpa ir gali tik slankioti, skaityti DNR, ją dauginti.

Pagrindinę dalį, virš 90% bet kurio gyvio DNR sudaro genai, kurie nieko negamina.
Jie tik dauginasi, deda savo nuorašus į skirtingas molekulės vietas, kilnojasi - Visai kaip virusai.
Ilgą laiką mokslainiai galvojo, neva ta DNR dalis nieko nedaro. Vadino ja: "tylioji", arba "savanaudiška".
2016 metais mokslainiai pastebėjo, kad gyviai, kurie gyvena greitai, turi trumpesnę "tylią" dalį lėtai - ilgesnė. DNR molekulės ilgis lemia visų veiklų trukmę. "Gamybinė" dalis negali būti visoje molekulėje. Nėra ką tiek gaminti. O vien jos ilgio nepakanka, kad užtikrinti reikiamą medžiagų apykaitos greiti. Trūkstamą ilgį užtikrina "tylioji" dalis. Gal jos savanaudiška veikla švaisto kažkiek energijos. Gal kai kurie gyviai atrinko tokius "tylius" genus, kurie muistytųsi mažiau.

2018 metais mokslainiai ištyrė, kad užguitos pelės tampa irzlios ("neurotiškos") ir perduoda irzlumą 3 palikuonių kartoms, turbūt per genus. Tai reikštų, kad gyvenimo būdas keičia genus.
O gal jis keičia tik jų išraišką, o ne sudėtį.
Pats genas ne pilnai lemia kaip gyvis augs. Jį papildo "išraiška". Geną kažkas slopina, arba išreiškia. Ląstelėje yra tam skirtos molekulės.
Kad užguiti, jie peles visaip vaikė, mirkė vandenyje...
Kad palikuonis gaminti, joms davė tvirkinti ramias peles. Gal anos palikuonis ir augindavo. Gal mokslainiai neleisdavo irzliam ainiui kištis, gadinti jiems nuotaiką ir gadinti mokslą. Gal ramūs vaikai tapo irzlūs vien dėl genų.

2020.04.17 mokslainiai paskelbė, kad rado kaip veikia 2 skirtingi elgesiai: paveldimas instinktas ir įgyta pamoka, įprotis. Abu būdai veikia panašiai: per genų išraišką. Tai reiškia, kad instinkto metu gyvūnas tarsi kinta genetiškai.
Neaišku tik ar pamoka paveldima.
Jie tyrė bites. Išmokino jas skristi į darbą medaus vienu metu. Jie parinko tą patį laiką kai tranai skrenda tvirkinti pateles "karalienes". Abiejų genų išraiška buvo panaši. Bičių - išmokta. Tranų - paveldėta.
Anksčiau mokslainiai manė, kad genų išraiška lemia tik kaip gyvis auga.

Didžiausią smegenų kiekį turi aštuonkojai: 9. Kiekvienoje kojoje ir galvoje.
Manau, kojų smegenys nėra pilnos, nemąsto. Gal veikia kaip stuburinių gyvių stuburo smegenys.

Kai kurių dinozaurų, didžiausių, ilgiausių brontozaurų, o gal visų, smegenys buvo pasturgalyje.

Mokslainiai tikina, neva gyvybę į Žemę atnešė kometos. Bet kuo jos skiriasi nuo planetų, asteroidų? Tai - tie patys dangaus kūnai. Tik - iš ledo. Jų kilmė vienoda. Visi jie sukrito į krūvą, sudarė Žemę. Tai tas pats kas sakyti, kad gyvybę sukūrė anglis, jos atomai. Arba - visata. Taip. O kas gi kitas?
Ir tikrai. 2015 metų vasarį tarp Žemės ir Marso praskriejo tikras gyvybės šaltinis: kometa iš kurios per sekundę tryško 500 butelių etilo alkoholio ir cukraus. Nežinau ar cukrų skaičiavo kartu, ar jo buvo dar tiek pat.
Matavo kažkodėl vyno buteliais. Gal jie - talpesni už kitus. O gal jie matavo ne tūrį, o alkoholį. Vynas tėra atskiestas alkoholis. Gal jie skaičiavo kiek vyno atitiktų tokį alkoholio kiekį. Kad atrodytų daugiau, galėjo matuoti alumi, gira, sultimis, ar vandeniu. Yra ir tokių kometų.
Šį gyvybės kubilą galėjome, o gal ir stebėjome iš Žemės plika akimi. Tik nesuvokėme kas tai yra. Kitaip būtinai kas prisisiurbtų prie dangaus savo mėlynu straubliu, užlenktu į save, gvelbtų visos liaudies paveldą ir turtą.
Deja ji nuskriejo tolyn ir nusinešė žmonijos išganymą, kurio jai pakaktų amžių amžiams. Skrajojantis ledinukas grįš tik po 8000 metų, kai žmogus jau mirs iš troškulio. Gal bent tada iš dangaus pabirs ledai ir saldainiai.
Mokslainiai iš nuostabos ilgai mieguistai trynėsi akis pro "ugninio vandens" miglą. Negalėjo patikėti tokia sėkme. Išsiblaivė tik po 8 mėnesių. Tada ir paskelbė.
O gal jie tylėjo tyčia. Laukė, kol kometa-konfeta nuskris tolyn, kad niekas nevogtų šio turto, kuris priklauso visai liaudžiai.
Gal jie patys tyliai ją išsiurbė ir sočiai pamiegojo tiek ilgai...
Jei kometos būtent neša gyvybę, tada toje kometoje ji būtinai yra. Bet niekas nenuskrido su taurėmis jos pasitikti, pasveikinti. To įrodymas yra alkoholis. Jį gamina tik bakterijos. Arba išsisioja girtuokliai. Ne pats atsiranda. Gal ta kometa yra didelis užkratas. Gal ten auga ištisi vyno sodai. Gal ten glaudžiasi amžini mėlynanosiai, arba mėlynais čiuptuvais, straubliais... Keista tik kodėl tada alkoholio ir cukraus lieka tiek, kad jis trykšta. Šį gyvybės eliksyrą gyvybė turėtų suvartoti pilnai. Trykšti turėtų jo išmatos.
Nors, gal toje kometoje komunizmo rojus pažengė taip smarkiai, kad cukraus ir alkoholio gamyba, pasiūla smarkiai viršija ką sugeria. Tad tenka jais skiesti sysius, šitaip juos dezinfekuoti, nukenksminti ir pilti už borto.
Sysių ir kakių kometos šleife (uodegoje) gal nematavo, o gal neaptiko. Nors, gal jie ir neatbaidytų mėgėjų ir smaližių iš Žemės. O Lietuvius net pritrauktų smarkiau.
Akivaizdu bent tiek: jei kometa-cukrinė-alkoholinė-konfeta iškristų lietumi ant Žemės, ji ne sunaikintų gyvybę, o ją atgaivintų, net jeigu ji būtų iki tol padvėsusi ir išnykusi. Prisotintų net lavonus. Niekas neatsispirtų maukti iš tokio gausybės rago. Ir negalėtų, nes savaime prisisunktų. Ežeruose plaukiotų girtos žuvys ir pačios prašytųsi į keptuvę... Apmaudu, kad prisikeltų labiau blogi žmonės. Padoriems tektų tik cukrus. Cukrus tektų ir tiems, ir tiems. O alkoholis - tik mėlynanosiams. - Papildomas maistas. Todėl jų prisikeltų daugiau. Kuriam laikui iškryptų žmonių sudėtis, kol baigtųsi haliava (dangaus mana) ir mėlynanosiai vėl kratytų kojas.

2019.01.01 kosminis laivas praskriejo pro asteroidą Ultima Thule (2014 MU69). Tai planetos užuomazga. 6.5 mlrd. km nuo Saulės, Kuiperio asteroidų ir planetoidų ruožo (Cuipers belt) pradžioje. Ją sudaro 2 gabalai. Jie sulipo. Bendras ilgis: 36 km. Jie kažkodėl ne rutuliai, o suploti, diskai. Sukibo kraštais, vienoje plokštumoje. Didesnis gabalas beveik plokščias, kaip Žemė viduramžiais. Gal kažkada sukosi per smarkiai. Gal jie ridenosi vienas ant kito ir aplipo vienas kito liekanomis. Matome tokį lyg sąnašų žiedą ant didesnio gabalo. O gal tokie susidarė atsitiktinai.
Šį asteroidą kažkodėl lygina su seniu besmegeniu. Bet kur gi jūs matėt besmegenį su plokščiu kūnu ir paplokščia galva? O svarbiausia, besmegenis privalo turėti 3 rutulius, o ne 2. Tada jį lygina su ančiuku. Bet it tas neatitinka.
Kaip įprasta, ant to asteroido aptiko alkoholį (metanolį), vandenį, organiką. Jo spalva raudona, kaip ir priklauso vynui. Raudonesnė negu bet kas po Saule. Ten spalvą sunku įžiūrėti, nes Saulė ten šviečia silpniau negu 1000 kartų negu Žemėje.
Bet girtuokliams tai nemotais.

Alkoholis nėra maistas. Jis netgi žudo. Negerk. Iš to kyla didi paslaptis mokslui: kaip gi jis atgaivintų gyvybę Žemėje?..

2020.12.04 mokslainiai tyrė kažkokių vabzdžių DNR. Suprato, kad sparnai atsirado iš kojų. Seniau vabalai gyveno vandeny, ežeruose, jūroje. Jie buvo krevetėmis, vėžiagyviais ("crustacean"). Sausumoje jų kojos atsidūrė nugaroje. Po to pavirto sparnais.
Gal jie klysta. Gal tai įvyko dar vandenyje.

Žmogus matuoja laiką nuo 1957 metų. Matuoja ir pažymi kiekvieną sekundę. Nuo to laiko Bendras Suderintas Laikas (Universal Time Coordinated UTC) atsiliko nuo atominio laiko 37 sekundes. Tiek jį ir pastumė pirmyn kas kelinti metai.
Protingiau būtų taisyti ne Žemės laiką pagal atomą, o atominę sekundę nustatyti tokią, kad ji būtų lygi Žemės sekundei. Dabar gaunasi po 2 sekundės, kurių vardas yra vienodas: "59".
Viso yra apie 450 atominių laikrodžių.
Atomas juose banguoja 600 mln. mln. (600 trilijonų) kartų per sekundę, Hercų (Hertz Hz). Nors mokslainė iškarto sakė kažkokį kitą skaičių.

Labai patogi Einšteino prielaida (teorija, Andriuko):
http://www.velouostas.lt/forumas/viewtopic.php?p=612#p612
Dviratis sutaupo laiko važinėti dviračiu. - Taip vadinama "reliatyvumo teorija". "Reliatyvu" reiškia - dviračio atžvilgiu. Dviratis - dviračio.
Kuo greičiau važiuoji, tuo ilgiau gyveni. Tuo daugiau nuvažiuoji. Tuo dar ilgiau gyveni.
Daug mokslo prielaidų yra panašiai keistos. Ypač, kurios yra "reliatyvios". O šita dar ir veikia.

Klysta Einšteino prielaida, neva kas greitai juda, tam laikas slenka lėčiau.
Patys mokslainiai, ne vien Einšteinas, žino, kad judesys yra abipusis. Stebėtojas juda priešinga kryptimi lygiai taip pat greitai kaip ir daiktas. Tad laikas lėtėtų abiem. Akivaizdu, kad taip būti negali.

Nors, greitas dviratis tikrai ilgina gyvenimą. Tai - išimtis santykių prielaidoje ("reliatyvumo teorijoje").

Mokslainiai įprato vaizduoti laiką, kaip dar vieną erdvės matmenį, ašį. Tai jie kildina iš daikto padėties ir greičio kreivių laiko atžvilgiu. Bet laikas nėra erdvė. Tai - daiktų santykis, padėtis vienas kito atžvilgiu, įvykių seka.
Einšteinas laiką gudriai vadindavo: Tai, ką mes matuojame laikrodžiu.
Kitaip, mes ir lauko temperatūrą galėtume vaizduoti erdvės ašimi.
Laiko nėra. Visokios formulės jo atžvilgiu tėra prielaidų apie jį pasekmė. Sugalvoji pradinę formulę. Iš jos seka atitinkama formulė. Kaip sugalvosi, tą ir skaičiuosi. Kai bus kita prielaida, pradinė formulė, bus ir kita galinė formulė. Tą galima sakyti apie bet kurį reiškinį.

2021.04.29 Lenkijos istorikai pagaliau suprato, kad mumija iš Egipto yra ne vyras, o moteris, dar ir nėščia. Koherencijos tomografu jie skanavo mumiją. Ilgai užtruko kol suvokė, kad spoksojo į kūdikio koją. Nors, aš ir po to mumijos pilve nematau net ir kojos.
O iki tol Universitetas žiopliams iškilmingai rodė mumiją. Sakė neva tai šventikas vardu Hor-Djehuti.
Karstas ("sarkofagas") gal tikras. 19 amžiuje buvo įprasta apvogti mumijas, išvynioti, suvynioti atgal. Tai darė prekeiviai senienomis. Gal supainiojo karstus, kai šitą dėjo atgal. Tikro karsto savininko neieškojo. Gal jis irgi guli svetimos, moters karste.
Nėščia mumija mirė 1 amžiuje prieš Kristų.
1826 metais kažkas dovanojo ją Varšuvos universitetui.
Krūtinėje yra skylė po vagių.
Skaneris rodo, kad vystykluose liko dar keli ženklai ("amuletai") mumijų pavidalo. 4 mažos statulos. Nežinau ar jos iš brangių metalų, akmenų.
Tiek tevertos mokslainių prielaidos.
Kažkada žlugs ir prielaida apie laiką.

Tai reiškia, kad keliauti laiku neįmanoma bent jau kaip erdve.
Berods kažkas atrado elektronų savybes:

• Pora gali būti ryšyje per atstumą, berods iki poros metrų.
• ... Per laiką. Šituo abejoju. Gal klystu. Surask ir pranešk man. Su ateitim ryšį turi visi, ne tik elektronai. O praeities dar niekas nekeitė. Gal rado kažką kitą, panašaus.

Mokslainiai, nežinau ar ir pats Einšteinas, sako, neva sunkio laukas (svoris, gravitacija) iškreipia tariamą 4-matę "laiko-erdvės" erdvę.

Neva todėl ir atsiranda sunkio jėga.
Neva tai ne jėga, o 4-mačio pagreičio trauka.
Bet pagreitis yra pokytis. Jeigu daiktas nejuda, nėra pokyčio. Nėra ir pagreičio. Nebent 4-matė erdvė iškrypsta ne 1 sykį, kai į ją patenka svoris, o nuolat tįsta, tempiasi, bėga, slysta pro kitą daiktą. - Ir ne tolygiai, o su pagreičiu. Nuolatinis pagreitis viena kryptimi sukauptų begalinį greitį.
Bet mes dar neaptikome begalinio greičio jokia iš 4 krypčių.
Nebent pagreičio kryptis nuolat suktųsi ratu. Bet daiktas, kuris guli ramiai ant Žemės tikrai nesisuka. Neskaitome, nepaisome, kad Žemė sukasi apie savo ašį, ar keliauja erdvėje.

Mokslainiai sako, neva tas 4-matės erdvės iškrypimas lanksto tolimų žvaigždžių šviesą, kai ji lekia pro Saulę. Tai jie stebi per Saulės užtemimus.
Astronomai Saulės užtemimą stebėjo ir kol Einšteinas buvo gyvas. Už Saulės jie nufotografavo žvaigždes. Jie paskaičiavo, kad žvaigždžių atvaizdai pasislinko ant foto popieriaus 1⁄60 milimetro. - Tiek kiek pranašavo Einšteinas.
Bet iškrypusi erdvė negali nieko lankstyti. Nes ji pati ir yra visko matas. Tai rašau apie gamtą: kartu su erdve iškryptų ir jos turinys, daiktai. Tiesi linija mums tebeatrodytų tiesi.
Šviesa gali linkti ir dėl lęšio, kurį sudaro Saulės oras (atmosfera), ir dėl lenkimo apie Saulės kraštą (bet kuri banga apibėga, linksta už daikto), ir dėl jos svorio. Juk patys mokslainiai jau seniai tariamai įrodė, kad šviesa turi svorį. Gal Saulė traukia šviesą. Taip ją iškreipia.
Pats Einšteinas sako, neva šviesa yra dalelės, fotonai. Gal jas traukia Saulė.

Mokslainiai sako, neva tas 4-matės erdvės iškrypimas daro laiką greitesniu arčiau svorio. Atokiau nuo svorio laikas - lėtesnis. Jie tai pamatavo tarp Žemės palydovų.
Bet, kaip minėjau, laikas priklauso nuo to, ką vadinti laiku, nuo reiškinio, kuriuo matuoja. Gal sunkio laukas jį šitaip įtakoja tiesiogiai, o ne per iškrypusią erdvę.
Pavyzdžiui, švytuoklė tikrai svyruos dideliame aukštyje lėčiau, nes ten trauka mažesnė. Orbitoje, nesvarume, bet kuriame aukštyje, išvis nešvytuos. Nebent - visai truputį, dėl skirtingo pagreičio skirtinguose savo taškuose. Juk visi kūno taškai juda skirtingomis orbitomis, greta.
O spyruoklė svyruos vienodai visur. Nes ji tempia save pati. Nepriklauso nuo išorės traukos.
Elektronas atomo viduje irgi sukasi tolygiai, vienodai visur.
Nebent gali būti, kad stipresniame sunkio lauke spyruoklė standėja, ar minkštėja, atomas spartėja, ar lėtėja. Gal tai vyksta ne dėl erdvės, o dėl tiesioginės sąveikos su išorės svoriu.

2012 metais patys Europos mokslainiai (CERN) rado "Higs-bozoną" - tariamą "Dievo" dalelę. Neva ji nešioja svorį (sunkio lauką, gravitaciją). Gal ta dalelė visur kišasi po truputį. Vėliau sakė, kad nešioja ne dalelė "Higs-bozonas", o Higs laukas. Nežinau ar tai reiškia, kad "bozonas" tik perneša svorį (lauką), deda kitur. O tas laukas ten svorį teikia. Dalelė yra jos lauko banga.
Tuo pat metu jie vis aiškina, neva nėra tos sąveikos, jėgos. Neva yra tik iškreipta erdvė...
Gautųsi, neva "Higs-bozonas" ar laukas sąveikauja su ja, arba pats yra erdvės išraiška.
Grįžta prie "eterio" sąvokos.

"Higs-bozoną" jie rado, 600 mln. kartų per sekundę sudurdami protonus, kuriuos paleidžia vienas į kitą ratu, žiedu, priešingomis kryptimis. Kai susiduria, jie išskiria energiją ir įvairias daleles (kas yra tariamai tas pats).
"Higs-bozoną" tariamai padarė "gluonas" ir "kvarkas", kai susiliejo.

http://home.cern/science/physics/higgs-boson
Trumpai aiškina kaip rado "Higs-bozoną".
Paišo kaip jis sprogo į 2 fotonus (šviesos daleles).
Rodo profesorių Fransua Englert ir Peter Higgs nuotraukas tarp milžiniškų "girnų", kurios mala medžiagą į bozonus.

Sinonimai:
civilizacija
protas
kultūra
menas
žmogiškumas
siela
dorybė

Kiekiai.
900000 metai prieš Kristų: 100000 (0,0001 mlrd.). 2023 metais mokslainiai tyrė DNR senovinių, o gal dabartinių žmonių. Kažkodėl nusprendė, kad tada sunyko. Žmogus vos ne išmirė.
18 amžiuje (apie 1750 metus): 0,7 mlrd..
2013 metais: 7 mlrd..

2024.01.05 mokslas rado, kad aukščiausia visų laikų žmogaus pavidalo beždžionė ("žmogbeždžionė") išmirė prieš 215000 metų, Kinijoje, pietų Azijoje. Nes prasidėjo ledynų metas. Žemės pluta grimzdo. Tvino jūra. Net šiltuose kraštuose vėso, stigo maisto.
Medžius keitė pievos. Milžinas išmirė, kol medžių dar buvo.
Išvaizda: orangutango.
Nežinau ar taip pat karstėsi po medžius. Sako, kad išmirė, nes tingėjo karstytis. O žemėje vis dažniau rasdavo žiaumoti tik kietą žievę.
Vėliausi milžinai augo didžiausi. Nors kiekis nyko. Gal valgė vieni kitus?
Tyrė tik Kinijoje. Kaulus, dantis, žiedadulkių liekanas.
Ten milžinas gyveno 2,3 mln. - 215000 metais prieš mūsų laikus.
Dar gyveno: Thailande, Vietname, Indonezijoje. Ten netyrė.
Tėra pora žandikaulių, ir pora tūkstančių dantų.
Vadina: "Gigantopithecus blacki"
Ūgis: 3 metrai.
Svoris: 300kg
Nedera išgalvoti priežastį kodėl išnyko milžinai. Gal, kaip neandertalietis, milžinas ištvirkavo su žmonėmis. Paliko savo atminimą žmogaus genuose. Ne išmirė badu, o išsigimė į žmogų. Arba į pranašesnę už tą, mažesnę už save beždžionę - orangutangą. Panašiai, dinozaurai ne išmirė, o išsigimė į paukščius.

Didžiausias žmogaus organas - oda.
500000 žmonių turi blogą geną. Jis gamina baltymą, proteiną, kuris sukabina odą blogai. Ji lupasi ir nubyra, net jei menkiausiai sutrenki.
2015 metais 1 toks ligonis berniukas merdėjo, nes jam luposi visa oda. Pas jį atvažiavo mokslainiai, berods iš Italijos, ar Šveicarijos. Ėmė jo odos mėginį ir išvažiavo. Užkrėtė mėginį tam pritaikytų virusu. Nežinau ar jis pakeitė blogą geną, ar įterpė papildomą, gerą. Nes virusas deda geną į atsitiktinę vietą. Jis pataikė į tą sritį, kur genai nesukelia vėžio. Mėginį užaugino pakankamai, kad pakeisti 80% odos.
2017 metais ligonis jau lakstė ir žaidė kamuolį.
Imuninė sistema naujos odos neatmetė.
"Kamienines" ląsteles ("stem cell") odoje gerai dauginosi ir užtraukdavo žaizdas, kai ligonis susižeisdavo vėl.
Mokslainiai ketina keisti visą jo odą. Nežinau ar keis ir gleivinę burnoje bei visur kitur.
Reikia išrasti kaip keisti esamos odos geną vietoje, o ne keisti visą odą. - Gal virusų pleistrą.

2017 metų lapkritį žmogaus odą vis dar gydė senoviškai. Vienam nudegė 95% odos. Ją persodino iš jo dvynio. Dvynių genai vienodi. Todėl imuninė sistema neatmeta. Nors, 2021 metais mokslainiai rado, kad dvynių genai skiriasi vidutiniškai 5 vietose.
Dvyniui nudyrė tik 50% odos. Kaip tokiu mažu kiekiu padengė 95% kito dvynio? Gal ligonis dvynys yra ne visai dvynys, ne toks pat, o mažesnis.

Odos dariniai: plaukai, dantys.

Žilas plaukas gali augti ne vien dėl amžiaus.
Dėl jaudulio ("stress") auga 3 kartus sparčiau. Todėl dažų ląstelės nespėja. Jos yra plauko svogūnėlio šonuose.
Kai jaudulys nyksta, spalva grįžta.

2022.04.07 Amerikos mokslainiai rado kaip odos ląstelių amžių atgręžti 30 metų. 53 metų moteris atjaunėjo iki 23.
Galės gydyti senių ligas: diabetą, širdies, nervų.

Kiečiausia žmogaus dalis: dantų emalis. - Išorinis, matomas danties sluoksnis. Dantis yra odos darinys. - Ne kaulas.
Šaknis ir sluoksniai po emaliu nėra tokie kieti. Užtat, prie jų nekimba ėduonis, pavyzdžiui, kai apsinuogina.
Sulaužyta ar prakiurusi dantis savaime neatauga, neužgyja. Žemiau rašau, kad įmanoma auginti ir skatinti gyti.
Krokodilui atauga, nes turi tam papildomą sluoksnį, kuris dauginasi.
Žmogui dantys auga 2 kartus. Tik vaikystėje.
Dantų yra 32.
Pusė žmonių turi per mažus žandikaulius. Nėra vietos. Galiniai dantys nedygsta. Nežinau ar visi 4.

Dantys stengiasi augti tiesiai, lygiuotis.
Ne visiem žmonėm, ar net rasėms pavyksta, ar įmanoma dėl genų. Dantys būna baisūs, kaip krokodilo.
Vaiko kaulas minkštas. Dantis lengvai krypsta kur jį stumia kiti dantys. Kol esi vaikas, dantų nekrapštyk smarkiai. Tik lengvai. Nes gali iškrypti ir taip užkietėti.

http://klb.lt/dantis-mėgintuvėlyje-magija-ar-tikrovė-1
2014 metais mokslainiai rado kaip versti virkštelės kamienines ląsteles danties užuomazga.
Jie užpylė jas marmalais: dantų mezenchimų kamieninių ląstelių išskyromis, susižinojimo ("signaliniais"), skatinti kaulų gamybą ("osteogenezę", TGC-CM) ir kitais. Po 21 dienos ląstelės sukaupė kalcį.
Jie rado ir kaip lazeriu skatinti danties pulpą gaminti dentiną, lopyti skylę. Lazeris gamina laisvus deguonies atomus ("radikalus"). Tie sužadina baltymą beta-1 (TGF-β1). O tas skatina auginti dentiną.
Dentinas nėra toks kietas kaip emalis. Bet vis geriau. Emalis reikalingas tik kramtyti.
Deguonį gali į burną žiobti ir pati. Tik prasižiok. Smarvė išeis, deguonis įeis.
Deguonį išskiria vandenilio peroksidas H2O2. Drėkink juo dantį. Peroksidą supurtyk, ar sutrenk. Kitaip deguonies neišskirs. Bet, sutrenkus, jį išskirs anksčiau, negu pateks į dantį. Nebent trankysi peroksidą jau ant danties.
Gal pavyks užlopyti dantis ir be lazerio.

2017 metų sausį kažkas pelės dantį užgydė vaistais silpnapročiams. Pasirodo dantis gali pats užauginti kalcį ant plyšių, berods ne kietame paviršiuje, o bent minkštesniame ant danties kamieno. Berods, jį privertė suaugti ir kietame paviršiuje.

http://www.bbc.co.uk/news/uk-northern-ireland-41180006
2017.09.07 Šiaurės Airijos mokslainiai rado, kad aspirinas skatina danties kamienines ląsteles daryti dentiną aplinkui skylę emalyje.
Jos savaime irgi glaisto emalį dentinu, užgydo, jei skylė atveria minkštą vidų (nervą, "pulpą"). Bet neužglaisto didelių skylių. Todėl kartais, kai nukrenta plomba, dantis paskauda ir liaujasi.
Mokslainiai žadėjo greitai sukurti tepalą aspirino pagrindu, kad dantis pats užglaistytų bet kokio dydžio skylę. Iki šiol laukiame.
Gal, dentinas augtų tik į danties vidų. Po daugelio įtrukimų vietos viduje gali pritrukti.
O mes norime, kad dantis ne šiaip užgytų, o grįžtų į ankstesnę būseną, augtų į išorę, atkristų ir vėl augtų, kaip vaikystėje.

2019.08.30 kažkas rado būda užgydyti emalį savaime, be "plombų".
Anksčiau irgi kažką panašaus rado, berods iš jūros žolių. Marmalas užglaistė plyšius. Žadėjo jį dėti į dantų pastą.
O dabar rado kaip užgydyti.

http://www.bbc.co.uk/programmes/w3ct0t91 - 27 minutės garso
Dantis reikia valyti 2 kartus per dieną, ryte, arba bent po pietų ir vakare, po valgio, būtinai prieš miegą. Nei vienas gydytojas neaiškina, kad valyti reikia ne iškarto po valgio, o palaukti.
Už poros minučių po valgio bakterijos ima kakoti rūgštimi. Ji kaupiasi po labai lipnia apsauginę bakterijų ėduonies plėve ("kariesu") ir tirpdo dantį. Dantų pasta suardo plėvę ir paleidžia tirpalą vėjais.
Rūgštis kažkaip išsisklaido per valandą. Po to gali valyti.
Nesupratau kodėl vis tiek neišplauni tirpalą. Kodėl rūgštis išnyksta. Gal ją pačią ištirpdo ir išneša seilės. Gal kai rūgštis išeina, kalcis nusėda atgal į dantį ir vėl tampa kietas. Manau, rūgštis ne šiaip tirpdo kalcį, o jungiasi su juo. Gaunasi kalcio druska. Ji nebeatvirsta į danties emalį.
Gal klysta kas pataria laukti.
Žmogus gydė dantis grąžtais iš titnago jau akmens amžiuje.
Dantis valė irgi daug tūkstančių metų pagaliukais, lino plaušais, šepečiais (Kinijoje 1 amžiuje, Europoje - 18 amžiuje); plikais, arba su šveitimo, brūžinimo milteliais ("pasta").

Pradėk vis nuo kitos vietos valyti dantis kas kartą. Ir vis kita ranka. Taip kartais valysi įvairiais vietas. Jei valysi vienodai, iš įpročio paliksi nevalytas vietas.

Dantų gydytojų yra daug kvailų. Siūlo rauti dantį, nors pakanka lopyti.
Išgramdo visą vidų; ne vien nervą, kraujagyslę, o kietą dalį; užpildo; o dantis paskui subyra.
Atsisako valyti ir lopyti ėduonies išardytą plotą, nes neva ėduonies bakterija jau pasišalino.
Tildo tave, kai apie jų neišprusimą kalbi kitų ligonių akivaizdoje, kad neprarasti jų, kad jie liktų ligoniais amžinai.

2019 metais mokslainiai rado kodėl žmogus, o gal ir kiti gyviai žagsi. Jie prasimanė, kad jis taip mokinasi kvėpuoti. Nes suveikia smegenų sritis, kuri tą mokinasi.
Gal jie teisūs. Pastebėjau, kad vaikai žagsi dažniau... Ypač kvaili. - Gal todėl, kad mokinasi.
Jie klysta. Žagsėjimas ne kvėpuoja, o užkreta įkvėpimą. - Kad bet kas nepakliūtų į plaučius, kai gerklė pajunta nevaldomą įkvėpimą ir kažką neįprasto, kas atrodo patektų į plaučius.

2021.11.03 mokslainiai rado, kad žmogaus ūgį ir lytinę brandą lemia jutiklis smegenyse. Kai maisto gausu, tu augi ir bręsti sparčiau.
Jei jutiklis genda, ar nuo prigimties blogas, tu lėčiau augi ir bręsti. Nežinau ar užaugi išvis.
Štai kodėl naujos kartos vis aukštesnės.
Jie tyrė kelis tūkstančius savanorių. Nežinau iš ko sprendė brandą.
Dabar mokinsis gydyti tą maisto jutiklį.
- Manau, nereikia. Jei augsi labiau, labiau ir ėsi. Kiti badaus. Dar ir ištvirksi.
Kas bus jei visi bus aukšti ir gražūs? Kaip tada žinoti ar tai prigimtis, ar vaistai? Patvirkinsi tokį, o vaikai gims iškrypę.
Kam patinka klipatos, neturės iš ko rinktis.

Valgyti žmogui reikia labai mažai: vos 5 gramus Jodo per 70 metų.
Jei Jodo trūksta, ypač vaikams, smarkiai padidėja pagurklyje liauka kažkokia. Gaunasi, kad ir nuo bado tunka. Taip ji stengiasi atpildyti savo gamybos stygių. Bet neatpildo. Tada blogai vystosi smegenys.
Tokį kvailį vadiname "Kretinu". Lietuvių tokių daug yra.
20 amžiaus pirmoje pusėje kažkas rado, kad to priežastis: Jodas. Pradėjo dalinti Joduotą druską.
"Kretinai" ėmė nykti. Paskutinis jų kažkada tada mirė Italijos Alpėse... Jeigu neskaičiuoti Lietuvos...

18 amžiuje maisto energiją matavo kalorimetru: degino sausą ir matavo vandens temperatūrą virš jo.
19 amžiuje mokslainis tobulino skaičiuoklę: matavo kakių energiją. Skirtumas tarp energijos į burną ir iš užpakalio reiškia gryną. Jis užtruko 20 metų, kol matavo visų maisto rūšių kakius.
Jo skaičius iki šiol maisto pramonė rašo privalomai. Kad nestorėtumėt. - Jokios naudos. Vis tiek storėjate. Daugelis net neskaitote. Net jei skaitytumėt, nepaisytumėt ir nežinotumėt kaip.

30% energijos iš maisto vartojame jį virškinti. Tikriausiai tai įskaito ir žarnų bakterijų darbą.
Lašiniai, taukai - labai našūs. Jų virškinti netenka. Išeikvojate ne daugiau 2%.

2021.08.12 mokslainiai rado kaip kinta žmogaus kūno energijos gavyba ("metabolinė sparta").
1 metų amžiaus - smarkiausia.
Mažėja iki 20 metų.
Dar 40 metų lieka, nekinta.
Po to menksta.
Nežinau kaip ją matuoja ir koks matas.
Iki tol mokslainiai prasimanė, neva daugiausia energijos degina paaugliai, o vidutinio amžiaus žmogus menksta.

2022.09.22 mokslainiai rado, kad kūdikis gimdoje jaučia ką ryja mama. Raukosi į žalumynus. Šypsosi morkai. Gimsta linkę valgyti, ką pratę gimdoje. - Sveikai, arba ne.

https://www.bbc.co.uk/programmes/w3ct38n9
Maistiniai augalai kilo iš laukinių.
Nepale laukinės ryžių giminės augo maistinių laukų pakraščiuose. Kvaili ūkininkai juos sunaikino kaip piktžoles. Todėl nebeturi iš ko veisti rūšių atsparių orams, vabalams, gyvūnams, piktžolėms.
Malaizijoje palmių aliejaus sodas sunaikino laukinius bananus.
Gal anie išnyko.
Naminiai ryžiai auga vos 1 metus. Tenka vargti, naujai sodinti, žūti nuo nuodingų vandens gyvačių įkandimų, "patyčių".
Laukiniai ryžiai auga kelis metus. Derlius truputį mažesnis. Užtat mažiau vargo sodinti, atsparūs. Juos kryžmina su naminiais.
Javai - 1 metus. Tenka žemę arti. Ją greitai nuplauna šalin lietus, vėjas ("erozija"). Žemė nuskursta. Lietuvoje nuskuro didelė dalis.
Kad neišnyktų, mokslainiai ieško, kaupia laukinių giminių sėklas iš viso pasaulio.
Siūlo į javus maišyti sorą. Tektų mažiau anų vežti iš užsienio, priklausyti nuo karo Ukrainoje. Ji atspari sausrai. Naudoja drėgmę našiai, taupiai. Žymiai turtingesnė metalais: geležimi, cinku, kalciu (3× tankiau už pieną, 30× už kukurūzą). 36% lėčiau negu ryžiai ar kviečiai skyla į cukrų, kai virškini. Tai slopina padidėjusį kraujo spaudimą, diabetą.

Dėl svajonės išmaitinti žmoniją mokslainiai pasiaukodavo, žūdavo.
Sėklas kaupė ir Tarybų sąjungos agronomas Nikolai Ivanovič Vavilov (1887.11.13-1943.01.26). 1940 metais sukaupė 200000 rūšių.
Jis sėklas ne džiovino, o saugojo "gyvas". Kasmet sėdavo, augindavo, rinkdavo.
Sodindavo ir į skirtingas dirvas, orus, kad tikrinti kaip augs.
1940.08.06 Vavilovą sulaikė už melagingus kaltinimus:
priklausė Darbo valstiečių partijai, kuri veikė prieš Tarybų sąjungą;
kenkė;
šnipinėjo.
Įsakė Lavrentij Berija.
Įskundė Stalinui vargo mokslainis, sukčius Lysenko.
1934 metais Vavilov pats kėlė Lysenko rinkti nariu-korespondentu Tarybų Sąjungos Mokslų akademijoje. Nors, žinojo, kad ano mokslas yra niekinis. Gerbė svetimą "nuomonę" (sukčių).
1941.07.28 visus mokslainius byloje sušaudė. Lavrentij Berija pakeitė bausmę Vavilovui į 20 metų kalėjimą. Nes buvo žymus pasaulyje.
1941.10.15 Berijos tarnas sakė Vavilovui, kad leis toliau dirbti. Bet po 3 valandų kalinius išvežė saugoti ("evakuacija").
1941.10.15-19 Maskva išsigando ("panika"), kad fašistai prasiveržė. Valdžia su prisigrobtais turtais, pinigais, ir liaudis spruko į rytus. Išsižadėjo stabų, išmetė į šiukšlyną Lenino, Stalino atvaizdus. Plėšikavo.
Vavilovą perkėlė į Saratovą. 1942 metais ten pat spruko jo žmona ("evakuacija"). Gyveno už 3 km. Bet jai melavo neva jis liko Maskvoje.
Sargai pametė įsakymą atšaukti bausmę. Vavilovą vėl sodino į mirtininkų kamerą.
Ten susirgo. Jį perkėlė į paprastą kamerą. Vis tiek mirė.
Po jo, iki 1964 metų, Genetikos institutui vadovavo sukčius Lysenko. Aną dangstė ir sekantis Komunistų partijos, Tarybų Sąjungos vadovas Chrušiov.
Mokslainiai bijojo išvaryti sukčių Lysenko. Paklusniai "po juo" dirbo. Įsidrąsino tik po 2 metų kaip mirė Stalin 1953.03.05. 1955 metais 297 mokslainiai rašė Komunistų vadovams. Anie pašalino Lysenko iš Žemės ūkio akademijos vadovų. Bet po kelių metų grąžino. Tik kai Chrušiovą pašalino iš vadovų varžovai, privertė atsistatydinti iš Instituto ir visur, o ne išvarė. Vis tiek Lysenkai davė bent kiek pakilesnę kėdę: mažos laboratorijos vadovo. Nors, jo veikalų (pramanų) nebeskelbė.
Kai mirė 1976 metais, jo sukauptus popierius perėmė KGB. Dalį laiko paslaptyje iki šiol.
Lysenko išgalvojo neva genai kinta ne tik pagal paveldimumą, o ir pagal aplinką.
Vavilovo sėklų saugyklos Sankt Peterburge (tuo metu Leningradas) darbuotojai išmirė badu per fašistų apsiaustį. Nesuvalgė nė 1 grūdo. Fašistai jos neapšaudė, nes tikėjosi užgrobti tokį lobį.
Vavilov galvojo neva yra naminių augalų kilmės žydiniai. Kiti mokslainiai dabar jų skaičiuoja 7. Nežinau kokio dydžio. Gal tokio, kad užima visą pasaulį.
Maistinių augalų yra vos keletas. Bet vargu ar buvo koks žydinis. Augalai plinta plačiai, visur.

Vien žmogaus žarnose gerų, o ypač blogų bakterijų yra 10 kartų daugiau, negu paties žmogaus ląstelių.
- Tikras pelų maišas. Tad, dažnai sunku atskirti kas yra kas.
Jei žmogus menkas, santykis gali būti didesnis. Kitose dalyse bakterijų irgi daug. O dar yra virusai.
Nors, kiti mokslainiai sako, kad žarnose tėra 1,5 kilogramo bakterijų. Dauguma jų - geros. Jos kovoja su blogom, virusais, mankština imuninę sistemą, padeda virškinti. Kartais žmogų smarkiai sargdina bakterija Klastridija. Tereikia pavalgyti kito, sveiko žmogaus kakį ir jo bakterijos sunaikina šią blogą bakteriją. Tuoj tave išleidžia iš ligoninės sveiką. Nuo tridos gelbėja taip pat.
Geros žarnų bakterijos ruošia žmogaus kakį žarnose, kad žmogus jas lengviau galėtų valgyti, skaido molekules, gamina vitaminus, perdirba pieną tiems, kas jo tiesiogiai nevirškina.
Kažkada mokslainiai rado, kad svetimi kakiai gydo Alzheimerio, Parkinsono ligas ir daug kitų. Siūlė žiūrėti ne vien į bakterijas. 1 kakio grame jų yra 100 mln.. Yra ir 10000 odos ląstelių, kurios atsilupo nuo žarnų. Yra ir dar kažko.
Bet kakį valgyti reikia atsargiai: 2016 metų lapkritį mokslainiai rado, kad žarnų bakterijos gali ir sukelti Parkinsoną. Kas nesirgo, gali susirgti, jei su gerais svetimais kakiais persivalgytų ir blogų bakterijų.
2018 metų spalį mokslainiai rado, kad kam šalino žarnos ataugą ("apendiksą") tas 20% rečiau serga Parkinsonu. Jie galvoja, kad žarnų bakterijos gamina nuodus, kurie pasiekia smegenis. Jie rado žarnose, o gal tik ataugoje tuos pat nuodus. Nežinau ar megino šalinti visas žarnas. Gal tada nesirgtų niekas, 100%.
Kas jau serga, tam kakis gal jau nebepakenks; užtat gal pagydys šią, ar bent kokia kitą ligą.
Lietuviui kakį valgyti įprasta ir malonu. Tad, gydymas neskausmingas.
Gal dėl to jis taip dažnai miršta.
2019 metais mokslainiai rado, kad bloga mityba žudo. Dėl jos miršta 1⁄5 žmonių. - Žudo daugiau negu rūkalai.
Kas nebijo skausmo, tam gerą kakio bakteriją įšvirkščia adatomis... Jei pro gerklę kakis netelpa.
Straipsnyje apie Lietuvį miniu, kad žarnų bakterijos gydo autizmą. Beveik visi Lietuviai - autistai. Neturi net žarnose nieko. Tušti. Sterilūs.
Jei gerai pamenu, dar žarnų bakterijos sukelia depresiją, didina polinkį jaudintis. O gal - nutukimas. O gal - maistas. Nepamenu. Išsiaiškink tu ir pranešk man.
Girdėjau, kad net ir geros žarnų bakterijos kažkaip padeda sukelti vėžį. Kažkas rado, kad žmonės, kuriems yra didžiausias vėžio pavojus, turi daugiausia gerų bakterijų. Nežinau, ar pavojus reiškia pačią ligą, ar ką kitą.
2017 metų lapkritį mokslainiai rado, kad kažkurios, nežinau ar visos, geros žarnų bakterijos skatina kūną (imuninę sistemą) gaminti "antikūnus" vėžiui, berods jei žmogų gydyti nuo vėžio "chemoterapija". Be tu bakterijų žmogus sunkiau pagyja.
2019 metais mokslainiai sakė neva davė valgyti tokią 1 žarnų bakteriją ir žmogus pagijo nuo vėžio. Nesakė ar pats, ar dar ir vaistais. Tos bakterijos vardo pirmas raides pamenu: A. M.. Dabar jie ieško daugiau tokių žarnų bakterijų rūšių.
http://microbewiki.kenyon.edu/index.php/Clostridium_novyi
2020 metais mokslainiai iš Johns Hopkins Universiteto ėmė žemių ir žarnų bakteriją Clostridium novyi. Ji sargdina žmogų. Švirkštė ją į vėžio auglius. Kai kurie augliai mažėjo. Kai kurie išnyko. Bakterija kažkodėl nelenda už auglio ribų, nežaloja kitų kūno dalių. Jie keitė jos genus, kad būtų mažiau nuodinga ir nenuodytų kitų kūno dalių. Bet tada ji nenuodytų ir vėžį. Nesuprantu kaip jį naikina. Tame pat kūne būna keletas auglių. Į kai kuriuos jų nešvirkštė. Tokie toliau augo. Švirkštė 16 šunims ir 1 žmogui. 3 šunys pasveiko visai. Dar 3-jų augliai mažėjo bent 30%. Clostridium novyi nuodija tik kai nėra oro ("anaerobiška"). Atrodo raumenyse oro nėra. Todėl žalinga švirkšti ją ten. Todėl nemažėjo augliai, kuriems orą davė. Orą stabdo kai kurie vaistai. Gal vėžį žudo ne bakterija, o oro stygius.
Bakterijos gali ir sukelti vėžį. Bet atrodo Clostridium novyi nesielgia taip nedorai.
Dartmouth-Hitchcock Medicinos Centras kažkada genetiškai pakeitė Toxoplazmos mikrobą iš kačių kakių. Gydė pelių vėžį. Pelė ir žmogus nuo Toxoplazmos išprotėja. Tada katė juos valgo ir neša parazitą kitiems. Kitą išprotėjusį žmogų katė pavergia. Ne visus valgo. Tyčia juos užkrečia. 1⁄3 žmonių jomis užsikrėtė. Ypač Lietuviai, nes mėgsta kakį. Tai paaiškina kodėl tiek daug - bepročiai.
http://cmr.asm.org/content/11/2/267
Toxoplazma (Cryptosporidium parvum ir Cryptosporidium hominis) nėra bakterija.
Tai sudėtingesnis 1 ląstelės mikrobas. Tokius vadina "protozojais", nes seniau galvojo, neva tai gyvūnai. Todėl pavadinime yra žodis "zoo".
Skirtumas: bakterija turi membraną; "protozojai" - plėvę, kaip odą.
Bakterijos tik dalijasi. "Protozojai" ir dalijasi be lyties, ir lytiškai tvirkina vieni kitus: siunčia vyriškas (su 2 uodegų virvėm) ir moteriškas ląsteles "gamėtas" vieni kitiems, kaip "spermą" į "kiaušialąstę". Lytinės ląstelės dalijasi, dauginasi pačios, tėvų išorėje. Ten pamiršo aiškinti kas yra microgamonts (vyriškų gamėtų maišai), macrogametes (moteriškų). Tik rašo, kad nežino kaip jie atsiranda. Atrodo jie painioja žymes ant nuotraukų iš mikroskopo kur yra vyriškos "gamėtos" uodegų virvės, o kur kūnas. Kažkodėl virvė - kaip taškas. O kūnas - kaip virvė.
Dauguma gyvūnų savybių atsirado anksti. Lytis - irgi. Dar ląstelėse.
Skirtingai negu kiti "protozojai", Toxoplazma neturi kojų (gaurų, uodegų virvių, ataugų). Ji juda besikraipydama.
"Protozojais" vadina daug rūšių: amebas, maliariją... Dabar juos rūšiuoja prie 1 ląstelės dumblių. "Protozojas" liko tik kaip pavadinimas dėl vaizdo, o ne rūšis.
"Protozojų" dydis: nuo 1 mikrono (Plasmodium falciparum) iki 20 cm (xenophyophores). Xenophyophores apsilipina savo kakiais ir pašaliniais daiktais. Jie saugo ląstelę. Todėl Graikiškas pavadinimas reiškia: pašalinių daiktų nešėjas. Kažkaip xenophyophores geba neužlipinti sau "burną" ir pasturgalį. Kitaip mirtų iš bado ir užtrokštų savo kakiuose.
2022.06.23 mokslainiai rado ir didžiausią 1 ląstelės bakteriją.
Prieš 100 metų Niu Yorko gydytojas William Coley pastebėjo, kad sunki mikrobų infekcija naikina vėžį. Jis išskyrė 1 bakteriją ir šėrė ją ligoniams. Bet tik sargdino juos dar ir ja.
Kažkokio pavidalo žarnų bakterijas vadina "Bifido". Jas deda į maistą, ypač pieno gaminius, "jogurtą". Visas jas paėmė iš gyvūnų ir žmogaus kakių. Vienas vokiečių kareivis buvo atsparus nuodingam maistui. Jo bakterijos buvo ypač stiprios. Gal jos skaidė nuodus? Jas paėmė ir naudoja maistui.
Neskubėk džiaugtis tokiu geru kakiu. Kažkas tyrė, kad ilgai auginamos veislei bakterijos išsigimsta ("mutuoja"). Suvienodėja jų genai. Jos prisitaiko vienam maistui. O tavo žarnose randa kažin kokį šlamštą. Jos patenka ne į laisvą plotą. Žarnose jau yra bakterijos. Jos ryja naujokes. Naujos gali veikti trumpai, ar visai nesuveikti, išnykti. Kaip ir bet kokio gero žmogaus vaikai dažnai išauga ne tokie geri, ar net blogi. Žmogus yra vaikštantis bakterijų maišas. Todėl ir bakterijoms tinka ši taisyklė. Jų, kad ir kokių gerų, gardžių, vaikai irgi gali būti blogesni, ar visai blogi, kartūs.
Iš aplinkos jos į tavo žarnas patenka įvairesnės, sveikesnės. Leisk Darviniškai gamtos atrankai veikti savaime. Netrikdyk jos. Kakių reikia tik tam, kas jų neteko visai. - Tarkim, dėl vaistų. Antibiotikai lengvai žudo žarnų bakterijas.
"Bifido" sudaro vos 3% nuo visų žarnų bakterijų. Tad, neverta stengtis jas gausinti. Jų perteklius trukdo tau valgyti. Nes jos valgo už tave. Iš storos žarnos, kur didumą sudaro atmatos, jos patenka į plonas žarnas. Ten randa daug gero, šviežio, sutelkto maisto, kurį lengva savintis. Dar dirgina žarnas, sargdina.
"Bifido" dar vadina "probiotikais".
Jų maistą, kuris jas labai skatina augti, vadina "prebiotikais". Tai yra skaidulės, stambios dalelės. Jas maišo į tavo maistą, kad valgytum ne tu, o "Bifido". Jos prisivalgo, dvėsta ir iškrenta. - Veiksmas vien paties veiksmo tikslu. Be prasmės tave prikemša kakiais. O kad jie išgyventų prikemša tiems kakiams maisto.
Geriau kakį skanauti ne iš maisto, papildų, tablečių, o tiesiai šviežią, ka tik padėtą. Bet koks maistas geriausias šviežias.
2018 metų rugsėjį mokslainiai rado ką aš ir rašau: nereikia "Bifido". Jie tyrė 25 žmones. Sušėrė jiems "Bifido", užmigdė ir išnaršė 25 vietas žarnose. Rado, kad visos "Bifido" bakterijos išeina pro antrą galą. Kartais užsilaiko. Bet jas nustelbia čiabuvės bakterijos.
- Savaime. Juk jų yra 10 kartų daugiau negu žmogaus ląstelių. Kad jas nustelbti reiktų suvalgyti kakių 10 kartų daugiau negu čiabuvių. =100 kartų daugiau negu žmogaus ląstelių.

Kai kurių, o gal visų žmonių žarnos gamina alkoholį, svaigina. Tokius vairuotojus nebaudžia, negydo. Pakanka tik pažymos iš gydytojo. Atvirkščiai: leidžia toliau važinėti...
Jei skanausi jo kakį, gal svaigsi nemokamai. Bausti negalės ir tavęs. Juk negeri, o su maistu. Vaizduotum netyčia.

Kakis atstoja ne tik maistą, o ir kalbą. Beždžionės šimpanzės mėto kakį kaip keiksmą.
Mokslainiai jas atpratino. Išmokino, neva tai nepadoru, uždrausta, "tabu". Vietoj to išmokino ženklų kalbos. Nežinau ar pilną žodyną, ar tik keiksmų. Tokios beždžionės vietoj kakių ėmė keiktis ženklais.
Žmogaus žodyne kakis turi 2 priešingas prasmes: žodis - keiksmas; o daiktas - džiaugsmas. Žmogus svaido kakį, kad juokauti. Nežinau ar suvokia, kad gavėjas nesuvokia tokio juoko.
Keiksmų dėka žmogus išsivystė iš beždžionių ir tapo žmogumi.

Kakis yra galingas ginklas.
Gorilos apmėto Žveryno ("Zoologijos sodo") prižiūrėtoją, kad niekinti, arba pramogai.
Stambus voras paukštėda šaudo kakiais. Tik stok iš užpakalio. Nesisukioja į tave užpakaliu. Manau, pramogai, o ne baimei. Ramiai laipioja po tave, nebijo. O jei atkiši snukį, šauna. Kakiai nenuodingi. Tik baido. Nekanda. Nešvirkščia nuodų. Nuo nuodų smarkiai sergi.
2024.03.22 mokslainiai rado, kad pietų vakarų Australijoje kašalotai (plėšrūs banginiai) stoja ratu. Uodegas kreipia į išorę. Kakoja. Uodegomis stumia kakių sroves į orkas (stambūs, plėšrūs delfinai, putlūs, juodai balti). 30 orkų rankomis užspaudė sau nosis, spruko nuo dvoko.
Mokslainiai nesakė kodėl orkos ketino pulti šiuos banginius. Įprastai jos valgo tik jauniklius. - Ne pilnai, o tik išrauna liežuvį. Palieka lėtai, žiauriai mirti.
Nežinau ar šį banginių banda turėjo jauniklių.

2020.12.09 Amerikos mokslainiai rado kaip pietryčių Azijos bitės ginasi nuo milžiniškos pietryčių Azijos vapsvos. Jos lipdo kitų gyvūnų kakius ant įėjimo.
Europinė bitė taip nesielgia. Per švari.
Vapsva lenda į avilį, suėda visas bites ir gal medų.
Amerikonai domėjosi gal dėl to, kad prieš kelis mėnesius pietryčių Azijos vapsvos atklydo pas juos. "Invazinės." Jos grėsė išnaikinti Amerikos bites.
Vapsvų lizdą susekė pagal radijo siųstuvą. Jį pritaisė ant 1 vapsvos. Vapsvas susiurbė dulkių siurbliu. Kad neišsilakstytų, pirma apvyniojo lizdo medį plėve.
Dulkių siurblys tinka naikinti spiečius, tarkim musių.
Nors, naudingiau ir našiau būtų auginti aplink jas plėšrias gėles. Lietuvoje tokia irgi veisiasi. Nežinau kaip vadinasi. Sužinok tu ir pranešk man.

2019 metais mokslainiai rado, kad 1 žarnų bakterija stabdo judesio neuronų ligą ("motor neuron disease"). Jie pastebėjo, kai bakterijas nužudo antibiotikais, smegenų neuronai nyksta.
Ši bakterija siunčia kažkokią chemiją, marmalą į smegenis, skatina neuronus likti.

2022.09.22 Šefildo universitetas rado kaip slopinti "SOD1" geną ("genų terapija"). Anas naikina judesio nervus ("motor neuron disease").
2% ligonių pagerėjo arba liovėsi blogėti. Nors, sako kad tiek ligonių turi šį geną sugedusį. Gerėjo visi tokie. Gal tik tokius gydė.
Marmalą švirkščia į stuburo smegenų skystį.
Judesio nervus 30 genų naikina. Dar daug jų turi išmokti slopinti.

2023.04.03 mokslainiai rado kaip taisyti kažkurį, o gal visus genus, kurie sukelia judesio neuronų ligą. Vietoje sukeitė raides.
Tai naujas būdas. Įprastai geną ardo: karpo, lopo genų žirklėmis Crispr-Cas9.

Kakis yra labai naudingas. Juo plačiai kemša ne tik pilvą.
Iš jo gamina brangius akmenis papuošalams. Žmogaus kakį smarkiai suslegia ir gludina ("poliruoja").
Iš kakio gamina kvepalus.
Stato namus. Slegia ir džiovina.
Ant jo stato namus. Voronežo mieste, Rusijoje, berods šalia Teatrinės gatvės (buvusi Mėsinių, nes mėsos turgus buvo), kažkada laukuose krovė arklių mėšlą iš gatvių. Matyt daug jo ten prisikaupė, nes žemė tapo vien kakis. Ji liuli, slenka. Namai ant jos krypsta ir skyla. Statybininkams proga pasipelnyti antrą kartą. Nors, tai ne žmogaus kakis. Straipsnyje apie žmogų jį miniu tik prie progos, kad būtų išsamiau ir kad jį naudoja žmogus.
"Žmogus" skamba išdidžiai. Žmogus yra pranašesnis už gyvulį. Jo kakis yra kaip uola. Jei jis mėtytųsi gatvėse, kaip senovėje darė mėšlas, tada negriutų namai, kuriuos statytų ant jo. Deja, kažkas suklydo ir bėrė į lauką ne žmogišką, o arklio kakį. O žmogišką turtą, išteklių (kakį) paleido vėjais.
Iš žmogaus kakio gamina trąšas vandens nuotekų įrenginiuose. Rikiuojasi eilės jas pirkti. Kaip ir dera atmatoms, jas išmeta kur nereikia. Didžiausią kakių kiekį valdininkai išbarstė apie 2010 metus skvere tarp Mėsinių ir Rudninkų gatvių Vilniaus senamiestyje. Buvo pieva. Padarė kakių pievą. Ant jos vaikų žaidimo aikštelę. Gramdo pinigus. Dvokas stovėjo visus metus. Žiemą užšalo. Pavasarį vėl dvokė. Dabar - nebe. Vaikai ir praeiviai kakį iškvėpavo, išsinešė plaučiuose.

Kakio skonis priklauso nuo kiekio. Mažas kiekis malonus. Didelis, bjaurus.
Gal todėl kakio kvepalus daro. Lieka mįslė kodėl Lietuvis kakį mėgsta maukti kibirais.
Žmogaus burna jaučia tik 5 skonius. O nosis - 1000 kvapų. Todėl didumą skonių tikrovėje žmogus jaučia nosimi. Maisto kvapas patenka iš burnos į nosį. O rijikei atrodo, neva tai skonis.
5 skoniai: saldus, sūrus, rūgštus, kartus, nimus ("imami" - Japonų kalba reiškia skanus, niam-niam). 5-ą skonio daviklį rado 2000 metais. Jo marmalą rado virėjas, japonas 1908 metais: gluteninę rūgštį. Ją kažkodėl tvirtina natrio-gluteno druskos pavidalu ("mono sodium glutenate"). Sukti maisto gamintojai deda šią druską gryną, dirbtiną, o ne iš maisto. Rūgšties ir druskos skoniai turėtų skirtis. Matyt, atskirą skonį turi radikalas, kuris jungiasi su vandeniliu, ar metalu.
Skonio įspūdį daro ir "mechanika": maisto kietumas, šiurkštumas.
Skonį į priešingą keičia kai kurie marmalai. Po tokių kartus gali pasirodyti saldus, ir visaip kitaip.
Kai kurie verčia skonio daviklį veikti smarkiau. Stiprina. Nedidindami kiekio.
Smegenys sudeda visas savybes į skonį.
Smegenų skonio sritis yra giliai už ausų.

http://www.bbc.co.uk/programmes/w3ct1rgz
1⁄7 žmonių viduriai užkietėjo ("konstipacija").
Jie tai slepia. Vaizduoja įprastą žmogų.
Mokslainis pataria sveikintis su visais žmonėm naudingai: Ar gerai kakojote?
Sako, užkietėja, kai bloga nuotaika, "užkietėja" mintys. Reikia žmogų raminti, kad galvotų apie kakį ramiai, nelaikytų jo neįprastų, baisiu, ypač kai stoja... Ir tas išeis.
Nuotaika išgalvoja nebūtą pavojų. Stabdo žarnas, kad tausoti energiją svarbesniam reikalui: sprukti nuo plėšrūno.
Žarnos naudoja 20-40% energijos. Juk sunku stumti kakį per ilgą žarną. Gaminti rūgštis, fermentus.
Kai rimsti, kakis eina ne tuoj pat. Žarnos vėl juda, virškina. Jos ilgos. Išstumia po laiko.
Gal auka jaučia siaubą, kai prikimšta kakių ir jie stovi, trukdo judėti.
Manau, neverta tokio kakio spausti. Geriausiu atveju išeis tik galas, prie užpakalio angos. O užkietėjo juk ne jis. Turi judėti visų žarnų kakiai giliau. Anų neišspausi. Dera laukti, kol nurims ir judės.
Maitinkis gerai, įvairiai.
Vidurių užkietėjimas lemia pasaulio likimą:
1815 metais Napoleonas pavėlavo į mūšį prie Vaterlo, nes sunkiai kakojo. Gal buvo smarkiai nusiminęs, jaudinosi. Vis tiek vargu ar laimėtų.
Dainorius Elvis Preslis žuvo ant puodo nuo aritmijos, nes smarkiai spaudė kakį. O gal tokia daina buvo, dvigubos paskirties?

2017.01.05 mokslainiai rado, kad prie pagrindinių kelių (geldų eismo) silpnapročių yra 7% daugiau. Jie žiūrėjo ligos statistiką. Dar nežinome priežasties. Gal tai tarša. Gal miego stygius. Tada smegenys neišplauna per dieną sukauptų nuodų.
Tam Lietuvos valdžia ir stato vis naujus kelius, aplinkkelius, kad kvailių daugėtų.
Pasaulyje yra 50 mln. žmonių, kurie serga silpnaprotyste.
Bokso sportas sukelia silpnaprotystę.

2018 metų rugpjūtį mokslainiai rado, kad oro tarša silpnina protą. Mažiau išsilavinusiems - labiau, nes tokie labiau dirba lauke ir bet kur. O ten užteršta. Jie tyrė Kiniečius. Sako, kad išdavos tinka bet kam.

2019 metų spalį mokslainiai rado, kad oro tarša, smulkios kietos dalelės mažina žmogaus atminti. Anksčiau tai rado pelėms. Dabar ištyrė ir žmogų.

2019 metais mokslainiai ištyrė placentas, gal po gimdymo. Kiekvienoje rado tūkstančius mikro-dalelių 1 milimetre.
Tai teršalai iš oro, mažesni negu 10 mikronų. Dažniausiai - anglies gabaliukai, ar suodžiai. 10 mikronų yra žmogaus plono plauko skersmuo. Ne visų žmonių plaukai tokie ploni. Daugelio plaukai storesni.
Mikro-dalelės per plaučius patenka į motinos kraują, pereina placentą į kūdikį, sukelia persileidimą.
Didžiausia dalis mikro-dalelių atskila nuo geldų padangų ir iškrenta iš dujų, kurias išmeta geldos.

2018.07.26 mokslainiai rado, kad parazitas Tokso plazma gondiae, kurį sudaro tik 1 ląstelė, daro iš žmogaus verslininką. Kodėl jį vadina ne mikrobu, o parazitu, lyg keturkojį gyvūną kokį?
Parazitą platina katės. Jis užkrečia žiurkę, patenka į jos smegenis ir daro ją bebaime. Taip ją katinas lengviau pagauna ir platina parazitą vėl.
Kai užkrečia žmogų, jo niekas negaudo, nevalgo. Todėl bebaimiu tapęs žmogus įtiki savo naujomis galiomis išvengti žūties. Taip jis tampa verslininku.
Gal ir nusikaltėliais taip tampa.
Nežinau kaip užkratą perduoda katė. Ar ją reikia suvalgyti, ar pakanka tik paglostyti, palaižyti?.. O gal ne ją visą, o tik jos kakį suvalgyti?

Mokslainiai vis labiau bijojo, kad vis daugiau bakterijų tampa atsparios antibiotikams. Nes žmonės ir gyvuliai juos be saiko ryja ir pripratina bakterijas prie jų.
Mokslainiai inirtingai ieškojo naujų antibiotikų. Anksčiau juos imdavo tik iš bakterijų, kurios gyvena dirvoje. Dabar antibiotinių bakterijų ieško visur. Prašo, kad žmonės siųstų jiems mėginius nuo įvairių, visų įmanomų paviršių.
2016.07.27 žurnalas "Gamta" ("Nature") paskelbė, kad žmogaus nosyje gyvena nekenksminga bakterija Stafilococus lubdunensis. Ji gamina antibiotiką, kuris žudo kenksmingą bakteriją Stafilococus orios ir kelis tuzinus kitų.
Ją rado todėl, kad ieškojo priežasties, kodėl 70% žmonių neturi tos kenksmingos bakterijos. Tai reiškia, kad 30% neturi gerosios bakterijos.
Taigi, ne tik kakį ryti sveika ir smagu, bet ir snarglį.
Gal bakterijos tampa atsparios antibiotikams dėl to, kad žmogus be saiko krapšto nosį ir ryja snarglius. Kas neryja, o barsto, spjaudosi, tas ir lauko bakterijoms duoda savo antibiotikų, kad prie jų priprastų.

2017 metais Amerikos (JAV) mokslainiai patobulino gerai žinomą antibiotiką "Vankomiciną". Pridėjo 1 dalį, kuri nugali bakterijų atsparumą jam. Pridėjo dar 2 dalis, kurios žudo bakterijas naujais būdais. Jis tapo 1000 kartų veiksmingesnis. Jis žudo bakterijas keliais įvairiais būdais. O ne 1. Jie tikisi, kad tokiam būdų kiekiui bakterijos netaps atsparios. Nors jau yra kas sako, kad ir tokiam antibiotikui bakterijos galiausiai taps atsparios.
Gal nederėjo apkarstyti 1 molekulę 3 papildomom dalim. Gal derėjo paprasčiausiai daryti 3 skirtingas molekules. Taip anksčiau ir darydavo: kad nesivystytų atsparios bakterijos, jas trūčijo ne 1, o keletu vaistu. Prieš tai dar imdavo mėginį ir ant jo išbandydavo kuris antibiotikas veiksmingiausias.

2018 metų spalį viena vaistų įmonė su tarptautiniais mokslainiais prikabino antibiotiką "cefiderocol" prie geležies atomo.
Bakterija ryja geležį... Kartu ir antibiotiką. Taip jis apeina bakterijos gynybą ir ją nužudo kaip paprastas antibiotikas.
Jie nutyli ar antibiotikas nežudo ir žmogų. Juk ir žmogaus ląstelės ryja geležį.
Kai kovoja prieš infekciją, kūnas slepia nuo bakterijų geležį. Bakterijos pyksta ir glemžiasi geležį vis godžiau...

Žmogaus amžius - neribotas. Bet dvėsta jis anksti. Kartais - dar negimusį nužudo. Vėliausiai 120 metų. Iki tol jis jau tiek sukrioša, kad vos šliaužia. Taip jam nutinka, nes nevažiuoja dviračiu, o tik ramiai sėdi. Ir dar giriasi, kad ilgai gyvena būtent dėl ramybės.
Yra kažkoks augalas. Jo sultis pila į žmogų, kai persodina jam organus. Jos trukdo atmesti svetimus audinius. Jos ilgina žiurkių, šunų amžių. Gal ilgintų ir žmogaus kančią.
Kažin kaip juos į juos supila. Gal sušeria.
Nepamenu chemikalo pavadinimo. Berods, iš "P" raidės. Išsiaiškink tu ir parnešk man.

2017 metais mokslainiai rado būdą atjauninti odą. Jie supila į ją marmalą, kuris verčia riebalais ląsteles, kurios įprastai gamina randus.
Kažin ar nesumažės randų gamyba, kai jų prireiks?
Kam reikia papildomų riebalų? Juk dažnas senis ir be to išpursta. Ar nedarys tai dar didesnių maišų odoje?

2018 metų spalį mokslainiai rado būdą atjauninti ląsteles. Jie atgręžia pokyčius.

http://news.bbc.co.uk/2/hi/health/6169909.stm
2006 metais mokslainiai rado, kai senatvėje mažėja ūgis labiau negu 3cm, tai sukelia mirtinus širdies smūgį, didesnį kraujo spaudimą, kraujagyslių, kvėpavimo ligas.
2021 metais mokslainiai, lyg kokią naujieną, vėl rado, kad mažėjantis ūgis sukelia kraujagyslių ligas.
Tai ištinka ir tuos, kas anksčiau nesirgo.
Jie jau žino, kad mažas ūgis siejasi su kraujagyslių ligomis.
Dabar tyrė ar susijęs ūgio mažėjimas.
Keista kodėl ūgis lemia ligas.
Kita senatvinė liga: osteoporozė. Ji irgi marina. Irgi nežinome kaip. Osteoporozė siejasi su 6cm ūgio mažėjimu. Tai daugiau negu 3cm. Bet gal osteoporozė siejasi ir su mažesniu ūgio mažėjimu. Gal tai ji žudo.
Ūgio mažėjimą gali kažkiek lemti raumenų menkėjimas.
Todėl mokslainiai pataria mankštintis, ne porą kartų per savaitę pasivaikščioti, o nuolat ir smarkiai.

Labiausiai paplitusi rūšis: "homo Sovietikus". Ją aptinkame buvusioje Tarybų Sajungoje. Rusiškai: Sovėtskij Sojus. Taryba = Sovėt. Iš ten ir pavadinimas. Yra daug tokių vėplų ir kitose šalyse. Pasižymi kraštutiniu abejingumu, godumu, pykčiu, tingumu, aplaidumu, vengimu spręsti, mąstyti, veikti (nesavarankiškumu), išnaudojimu ir kitom dorybėm.

Labai mėgsta svajoti niekus. Taip vadinama religija. Viena iš vėliausių religijų atmainų: geldazmas - dievina geldas, pinigus, numyli gamtą.

Žmogus atsirado, nes jam atsiskyrė plaštakos didysis pirštas. Tas pirštas yra priežastis, kodėl žmogus ėmė naudoti įrankius ir protą.
Atskirą pirštą turi pelės, šunys, katės, paukščiai. Bet jie kažkodėl - protingesni už žmogų. Pelės ir kiti graužikai, meškėnai, laiko daiktus letenose visai kaip žmonės. Protingesni šunys, katės, banginiai, drambliai taip negali. Tad tikėtina, kad būtent pelė yra žmogaus būsena, sekanti po beždžionės. Žmogus irgi viską graužia.

Tai patvirtina ir pelės, ar žiurkių (nepamenu) gabumas juoktis. Berods 2013 metais mokslas jas pakuteno. Jos juokėsi savaip, cypsėjo. Po to kuteno visus gyvius, kokie tik pakliuvo. Kuteno ir šimpanzes. Visi juokėsi.
Tad ir juokas nėra vien žmogaus požymis. Ir jau tikrai - ne vien proto. Ypač, kad žmogus dažniausiai juokiasi be priežasties.

Žmogus išsivystė, nes ėmė keiktis ne kakiais, kaip beždžionė, o žodžiais. Daiktą kakį vis dar naudoją, bet ne keiksmui, o maistui ir juokui. Nors, keiksmo reikšmė vis dar būna kakis.
Žmogui galima pašalinti kairį smegenų pusrutulį. Taip nutinka, kai kažkas jį sužaloja per daug. Jis nebegebės kalbėti. Bet vis dar galės keiktis. Tai įrodo, kad jis netaps beždžione, o išliks žmogumi.

Kalba irgi nėra būdinga vien žmogui. Kalba visi gyvūnai. Tik savaip. Jų veikia tie patys smegenų pusrutuliai. Jie turi tokį patį geną: "FoxP2". Jis vysto kalbą, plaučius, žarnas ir daug ką kitą. Be jo kalba sutrinka. Žarnos - gal irgi. Įdomu, kaip mokslainiai tai rado? Kur tokių žmonių be genų rado? Gal sukūrė mėgintuvėlyje? Gatvėje tokių pilna: tyli, rėkia, triedžia. Negi gatvėje ieškojo?
Yra ir kitų genų, kurie daro įtaką kalbai.
Bet mokslainiai nerimsta ir vis stengiasi "karūnuoti" žmogų. Sako, kad kalba visi gyviai, bet ne visi turi 2 būdus kartu: "žodyną" (leksika) - žodžius, garsus ir "išraišką" (ekspresija) - jų eilę, dėlionę. Keista: o kaip gali būti žodžių dėlionė be žodžių?
Čia pat mokslainė rodo beždžionę "Giboną", kuri laisvai kaitalioja savo beždžioniškus žodžius (garsus, klyksmus, šūkius) vietomis ir tuo keičia sakinio reikšmę.
2015 metais mokslainiai rado ir ne beždžionę: bonobo. Ji irgi kalba. Nors iš ne beždžionių tikėtumeis tik paprastų garsų: loti į grėsmę.
2015 metų birželį mokslainiai rado Australijos krūmynuose paukštį. Jis kalbėjo kaip ir žmogus: iš garsų sudėdavo žodžius ir sakinius. Jie nepasakojo apie ką jis kalbėjo. Jo vardas: Chestnut babbler - kaštoninis burbulis, pliurpalius.
2024.07.23 mokslainiai rado, kad šimpanzės Kenijoje kalba pakaitomis. Atsako staigiai. Todėl atrodo neva nesiklauso, pertraukia vieną kitą. Tikrovėje, gal negalvoja ką sako kita. Arba staigiai sumąsto ką atsakyti.

2015 metais viena mokslainė iš JAV rodė pilkąją Papūgą. Ją išmokino skaičiuoti iki 8.
Tik žodį 6 angliškai ji vos ištaria: šniokščia. Gal vėliau išmoks ir jį. Juk tai paprasta: tereikia cyptelti ir čiaukštelti. Lupų tam nereikia.
Mokslainė mokino Papūgą daiktais ir arabiškais rašmenim tik iki 6. Dar mokino, ką reiškia "daugiau" ir "mažiau". Skaičius 7 ir 8 daiktais nerodė; tik rašė arabiškai ir paaiškino, kad jie didesni už 6 ir vienas už kitą. Po to parodė 7 daiktus ir paklausė kiek. Neklausiama ji nepliurpia. Papūga atsakė: 7. Tikriausiai ji suprato, kad nauji skaičiai turėtų skirtis 1, kaip ir visi ankstesni.
Ji sakydavo ir kiek daiktų jai rodė anksčiau, kai mokslainė juos jau paslėpė po keliais gaubtais. Įsimindavo iki 3 gaubtų.
Išmokino ir medžiagų, spalvų.
Šito negali jokia beždžionė, ar joks kitas gyvūnas, net dauguma žmonių. Nors papūgų smegenys - mažiausios.
2015 metais mokslainiai rado kas leidžia papūgoms kalbėti: kažkoks jos smegenų sluoksnis - storesnis, negu kitų paukščių. Nelygino su beždžionėmis, ar beždžionžmogiais.

2019 metais mokslainiai įrodė, kad skaičiuoti moka net bitės.

2022.03.31 Bonos universiteto mokslainiai įrodė, kad žuvys skaičiuoja. Nors, jos neturi pirštų užlenkti. Dygliauodegė raja turi tik 1 uodegą. Gal todėl ją mokino pridėti tik po 1. Mokino ir 1 kitą rūšį.
Rodė joms spalvotus trikampius, stačiakampius ir kitą. Jos turėjo rinktis kažką, gal maistą, +1, -1, o ne paprasčiausiai didžiausią skaičių.
Skirtinga spalva reiškė +1, ar -1.
Nežinau ką reiškė pavidalas, trikampis, apskritimas... Gal bandė įsitikinti, kad gabumas skaičiuoti nepriklauso nuo pavidalo.

2017 metų sausį mokslainiai klausėsi orangutangų oro bučinių kalbos. Anų kalbos garsai panašus į bučinius. Nors, man neatrodo panašu. Gal mokslainiai išsiilgo meilės.
Jie rado, kad orangutangai būtent kalba, o ne triukšmauja, išdykauja.
Mums tai ne naujiena. Tai nesunku buvo nuspėti. To ir tikėjomės. - Per visus tuos amžius, kiek mes su beždžionėm sugyvenam. Juk kažkaip jos turėjo bendrauti. Vargu ar vien ženklais, ar klyksmais, it žmonės kokie.

2018 metais mokslainiai rado, kad plepių gyvunų smegenų dalis, kuri sprendžia bet ką ir valdo liežuvį yra didesnė. Tokios yra šimpanzės ir bonobai.
Visi gyvūnai gal ir norėtų pakalbėti. Bet jų smegenų dalis apie tai yra per maža. Ji atima jiems amą.

2021.01.14 mokslainiai nufilmavo Amazonėje elektrinį ungurį, kuris medžioja žuvis gaujomis, po tuziną. Nežinau ar tai geba visos rūšys. Suvaro, apsupa ir kartu svaigina elektra.
- Jei grobio pakanka. Jei grobio mažai, jie nesidalina ir medžioja patys sau.
Šie unguriai protingi.

Kad vaizduoti savo darbo naudą mokslainiai išgalvojo neva žmogui smegenys didėjo dėl to, kad jis ėmė ėsti mėsą, kepti maistą. Neva tik taip įmanoma išmaitinti tokią energijos imlią kūno dalį.
Bet ir kiti gyvūnai plėšia mėsą, kepsnius ir virtinus. Nors jų smegenys - maži. - Ypač žiurkių, pelių, tarakonų, blakių, siurbėlių. Jų maistą sudaro žmogaus maisto liekanos labiausiai. Kitus naminius gyvius ir galvijus irgi šeriame pyragais, virtomis dešromis, žuvimis. Gal todėl jų protas pranoko žmogų.
Mokslainiai nenusileidžia, tikina:
Keptą maistą lengviau ir greičiau virškinti. Tada reikia mažesnio skrandžio ir trumpesnę žarnų dalį, kurie virškina. Galima turėti ilgesnę žarnų dalį, kuri sugeria maistingas medžiagas.
Žalią maistą beždžionė duoda virškinti žarnų bakterijoms. Anos atima ½ energijos.
Žmogus kramto 1 valandą per dieną. Beždžionė - 6.
Greitesnis maistas palieka daugiau laiko ieškoti maisto.
Gausiau maisto ir daugiau energijos leidžia turėti didesnes, tankesnes smegenis.
- Vis tik, leidžia, o ne verčia. Reiškia, keptas maistas nebūtinai reiškia didesnes smegenis. Jis jų nevysto.

2015 metų birželį JAV Yalo universiteto mokslainiai paskelbė, kad ir beždžionės šimpanzės dabar moka kepti. Jos bevelija kepti bulves ir daržoves, negu ryti jas žalias. Kur gi nekepsi bulvių?.. Žalios jos nuodingos. - Bent žmogui. Gal šimpanzė yra tobulesnė, ateities žmogaus pakopa. Gal jai nenuodinga.
Manau, jas pamokino. Įdomu, kaip jos degtukus kerėpliškose rankose nulaikė.
Kepti mokino profesorė. - Moters rūšis tokia. Jei mokintų profesorius - vyro rūšis -, gal mokintų dykinėti.
Mokslainiai daro prielaidą, kad žmogus kepti gebėjo, kol dar buvo beždžionė. Gal ir kitos beždžionės tada kepti gebėjo. Tik dabar žmonėms nerodo.
Toks beždžionių gabumas įrodo, kad nieko čia nuostabaus: net kiekviena beždžionė gali kepti maistą. Žmogus - nėra ypatingas ir tame. Netapo dėl to protingas. Gal net sukvailėjo, kaip beždžionė.

Paaiškėjo, kad esu teisus: žmogui, kaip ir beždžionei negalima patikėti degtukų. Todėl mokslainiai jų nepatikėjo ir jai. Jie jai davė tik prietaisą, kuris iš žalio maisto daro keptą. Beždžionei tereikėjo įdėti ir ištraukti, visai kaip beždžionei.
Iš žalio ir kepto ji rinkosi keptą. Mielai laukdavo, kol iškeps. Neskubėdavo ryti. Atidėdavo žalią maistą, kol galėdavo jį kepti.
Tai trikdė tik vienos, kitos beždžionės. Kol jos budavo šalia, šimpanzė vengdavo kepti. Gal vengė dalintis, ar mokinti.
Mokslainiai aiškina, neva šmogus elgiasi atvirkščiai: kitų akivaizdoje jis kepti stengiasi, kad pavaišinti. Bet nemažai žmonių yra visai kaip beždžionės. Jie tik stengiasi vaišintis. Kepti nemoka, nemėgsta, tingi. Mokslainiai nestėbėjo beždžionių pomėgio vaišintis. Net nepagalvojo, kad toks gali būti. Štai kaip gerai manome apie beždžiones. - Ko nepasakysi apie žmogų.

Žmogus ir jo pirmtakai, tolimi ir artimi giminės, žmogiškos beždžionės, naudojo ugnį milijonus metų.
Ugnies vietų iškasenos yra ne nuolatinės, o atsitiktinės. Todėl mokslainiai mano, kad žmogus nemokėjo ugnį išgauti. Jis ugnį tik palaikė.
Nuo 400000 metų praeities laužo vietos tapo nuolatinės. Matomai žmonės išmoko gauti ugnį. Tai nutiko skirtingose pasaulio dalyse. Gal ugnį atrado skirtingi žmonės atskirai.

Šimpanzės iki šiol nemoka išgauti ugnį. Bet tos, kurios gyvena ant miško su pievom ("savana") ribos, išeina iš miško, seka ugnį, ėda žuvusių gyvūnų kepsnius po pievų gaisrų.
Nežinau kodėl taip elgiasi tik pievų pakraščių beždžionės. Juk miškai irgi dega. Beždžionės gyvena ir pievose, ne vien miškuose. Pievų šimpanzės dažnai vaikšto netgi stačios, ant 2 kojų. Jų ir galūnės ilgesnės.

Mokslainiai tikina, kad žmogus išsivystė, nes geba lavėti, mokytis, perduoti, kaupti žinias, jas tobulinti, kurti naujas.
Šimpanzės to negeba. Jos kiekvieną kartą pradeda naują. Todėl jos "įstrigo" esamoje būklėje.
Jie klysta. Žmogus ne tik negeba lavėti, o ir neigia žinias. Stengiasi nesimokinti.
Lietuvis vien rėkia, kad jo nemokintum; bara išminčius ir bet ką, kas ką moka; mušasi. Tingi ir bijo burtis, kariauti prieš mokslą.
Afganistane mokslų neigėjai įsteigė karingą būrį. Pasivadino Taliban ("Studentai"). Jie draudžia mokytis mergoms, busimoms močiutėms. Žudo.
Vakarų Afrikoje kariaujantys mokslų neigėjai pasivadino tiesiog: "Boku haram" (vakarų švietimas uždraustas, "tabu").
Mokina ir daboja vaikus, savo ir svetimus, ne vien žmogus, o ir dramblys, žirafa, delfinas. Apie žirafą sužinojome tik 2021 metais. Jų močiutės svarbios kaip ir visos kitos. O juk iki tol žmogus leido medžioti močiutes pramogai. Galvojo neva jos nereikalingos, jei nebegimdo.

Vienintelės 2 priežastys kodėl pelė netinka į žmones:
• Valgytų savo pačios vaikus. Ją sulaiko tik hormonas "Esteris".
• Nemokina vaikų. Nežinau. Manau. Gal anie patys mokinasi, žiūrėdami į kitas.

Žmogaus akies tinklainės 1 milimetro² plote yra 200000 nervų šviesos jutiklių.
Erelio - 1000000. - 5 kartus daugiau.
Galime sakyti, kad žmogus - aklas. Tai patvirtina ir bandymai. Kai prieš nosį jam dedu įrodymus, jis juos praskleidžia, iškiša pro juos snukį ir klausia: kur?
Nežinau ar skaičiavo kiekvienos spalvos nervus atskirai, ar po rinkinį iš visų spalvų (tašką, "pikselį").
Nežinau ar erelis turi spalvotus nervus ir ar mato spalvas. Įmanoma turėti spalvas, bet jų nematyti.
Žmogus turi 4 spalvas: raudoną, žalią, mėlyną, pilką.
Pilka spalva - jautriausia tamsoje. Kitos spalvos tamsoje beveik neveikia.

Yra ir 5 spalva: šviesumas. Tai žydra spalva, tyčia suderinta dangaus spalvai. Ji - atskira. Vargu ar ji sudaro vaizdą. Smegenys ją naudoja, kad suprasti dieną, ar naktį. - Kad laiku ruoštis miegui ir keltis. Tas nervas turi ilgiausią ataugą (aksoną). Ji eina į optinį nervą. 5 spalvą jaučia 1 iš 100 lastelių tinklainėje, kurios yra paskutinėje eilėje prieš optinį nerva.
Nors, keista, kad kitų spalvų nervai neatliktų šio darbo. Nežinau, ar jis yra kiekviename taške, ar tik viename - vienas visoje akyje.
Šviesoje, arba tamsoje, ar uždengtomis akimis, bet dienos metu, žmogus pirma sunkiai užmiega, nors užsimerkia, nes žino, kad yra diena. Po kelių kartų tamsoje, ar uždengtom akim, jau užmiega ramiai. Jei šviesoje tik užsimerkia, o ne uždengia akis, tada vis sunkiai užmiega.
Jei žmogus yra tamsoje nuolat, pakinta jo miego laikas. Berods pailgėja laikas tarp miegų (sumažėja miego dažnis).

Senstant rega silpsta. Nervai nebūtinai žūva. Išklęra jų mitochondrija. Ji gamina energiją. Ieškok jos šiame puslapyje. Matysi, kad ji daugelio ligų priežastis. 70 metų seniams sukriošta 1⁄3 tinklainės.
2021.11.24 Britanijos mokslainiai rado, kad sodri raudona šviesa, kuo ilgesnė banga, 670 nanometrų, atjaunina tinklainės mitochondrijas.
Reikia žiūrėti ryte, iki vidurdienio. Kitu metu ląstelės užimtos kitais reikalais. Nesitaisys.
1 minutė taiso 1 savaitei. Jei neveikia, žiūrėk ilgiau. Po savaitės mitochondrija gal vėl klęra. Reikia vėl jauninti.
Baltoje šviesoje yra visų spalvų, įskaitant raudoną. Nežinau kodėl balta dienos šviesa netinka. Gal mokslainiai nebandė.

Akis auga kaip dera su tinklaine. Tinklainė skatina akį tysti, ar trumpėti, priklausomai koks ryškus vaizdas. Tai vyksta vaikystėje. Paskui akis sustabarėja. Jei vaikė mažai žiūri į tolį, žiūri vien artyn, tinklainė galvoja, kad tai ir yra įprasta fokuso padėtis. Jos akis ištįsta ir išauga trumparegė (myopia).
Gal panašiai auga ir toliaregė akis.
Tinklainė nėra vien nervų mišinys. Ji - savotiški smegenys. Ji siunčia į smegenis ne paprastą vaizdą, o jo aprašą. Ne smegenys, o pati tinklainė nustato lešio fokusą. Nors jį keisti gali ir pati žmogė, sutelkusi mintį.
Kol sensta, akies lešis stabarėja, sunkiai linksta. Vystosi toliaregystė. Todėl daug senių nešioja akinius.
Senatvinė toliaregystė neištaiso trumparegystes, nes trumparegis lešis yra tokios pat būklės, kaip ir sveikos akies. - Tik blogu atstūmu nuo tinklainės, toliau negu reikia.
Senatvinė toliaregystė nėra gabumas matyti toliau. Tai negabumas matyti arčiau. Lešis neištįsta, neplokštėja. Jį tik sunkiau suspausti, storinti.

Trumparegystę ir toliaregystė taiso akiniai ir kontaktiniai lešiai.
Kontaktinių lešių gamintojai nutyli pavojų: skatina užkratą. - Ypač iš vandens, maudynių, baseino, dušo. Bakterija omeba įprastai valgo kitas bakterijas, ląsteles. Ant akies jai gyventi sunku. Todėl ji užsisklendžia. Ją sunku nunuodyti vaistais. Tik 70% akių išvalo dezinfekcija. Kitas tenka operuoti. Kai atsisklendžia, omeba gadina akies rainelę. Žmogus gali apakti.

2023.02.23 mokslainiai 2 metus, kiekvieną dieną, lašino vaikams į akis atropiną, prieš miegą.
Dalyvių kiekis: 500. Pusei jų, o gal papildomiems, lašino neveiklų pakaitalą, kad palyginti ("placebo").
Vaikų tėvai, bent 1, buvo trumparegiai. Yra didelė tikimybė paveldėti su genais.
Po lašų ½ vaikų tapo trumparegiais, palyginus su tais, kam nelašino.
Mokslainiai nežino kodėl.
Atropinas leidžia neuronams lengviau keistis žiniomis ("signalais"). Neva leidžia ryškiau sutelkti regėjimą ("fokusuoti").
Įprastai, gydytojai jį lašina, kad atpalaiduoti raumenis akyje. Tada plečiasi vyzdys. Leidžia apžiūrėti akį. Gal ir lęšis atsipalaiduoja, ištįsta. Regėjimas, atvirkščiai, nesitelkia, o "išplaukia", neryškus.

2017 metų spalį Prancūzijos mokslainiai rado kažkokį nervą akyje, kuris sukelia disleksiją. Gal žmogus galvoja ne galva, o akimis. Aiškinkis tu ir pranešk man.

2016 metais Komunistinės Kinijos mokslainiai rado, kad jų akys panašios į kiaulių. Jie bandė įvairių gyvūnų ragenas. Bet labiausiai žmogui tiko kiaulės. Tai išorinė, skaidri akies plėvė. Iš jos išplauna ląsteles, kad kūnas jų neatmestų. Koks tuomet skirtumas? Ragena tampa paprasčiausia plėve. Ją galima būtų ir pagaminti.
Jie keičia rageną. Grąžins regą 5 mln. aklųjų. Nejaugi tai taip sudėtinga? Maniau tokią paprastą operaciją jau senai išrado kiti.

2016 metų birželį Kalifornijos (JAV) mokslainiai įdėjo žmogaus "kamienines" ląsteles ("stem cell") į kiaulės embrioną. Prieš tai jo genus pakeitė, kad jis neaugintų savo kūno dalį (organą). Vietoj jos žmogaus lastelės augins žmogaus dalį. Ją galės persodinti žmogui. O kiaulė tada mirs. Galėtų vienu metu auginti ir kiaulės dalį, kad nemirtų, netekusi žmogaus dalies.
Kažkas atsisakė duoti pinigų, kad tą tirti, nes žmogaus ląstelės gali patekti į kiaulės smegenis ir ji taptų žmogiška. Varžovų žmogus nenori. Kiaulė taptų labiau žmoniška negu žmogus. Blogiausiu atveju būtų tokia pat.
Jie bando auginti "kasą" (liauką po skrandžiu).
Labiau derėtų auginti smegenis. Jei žmogui persodinti bent kiaulės smegenis, nepakeistas, jau pagerėtų.

2017 metų rugsėjį mokslainiai rado, kad miega net tokie paprasti gyviai, kaip medūzos.. Jiems tai reiškia, kad miegas, kaip ir daugelis gyvybės dalykų, yra labai senas. Jis atsirado gyvybės pradžioje. Gal kai atsirado pirmi neuronai. Jam milijardai metų.
Žmogus 1⁄3 gyvenimo miega. Tinginys. Jis kitaip ir negali. Jeigu nemiegotų 10 dienų, jis pamirštų kas yra. O netrukus mirtų. Tad, jis tiesiogine prasme negali gyventi be tingulio.
Ilgai mokslainiai tik taip apie miegą ir manė. Jie nežinojo kam jo reikia.
Apie 2014 metus mokslas rado, kad miego metu smegenys praplauna save. Visi neuronai atsiveria ir išpila į kraują kakius. To negali, ar paprasčiausiai nedaro, kol budi (nemiega). Todėl, jei budėtum kelias dienas, visos mintys paplauktų kakiais. Štai kodėl be miego mirtis neišvengiama, kaip ir dėl bet kokių purvinų minčių...
Kaupiasi baltymai, gal ir kiti marmalai, kurie gadina smegenis, atmintį.
Genda imuninė sistema. Uždegimas.
Kraujo spaudimas.
Silpsta protas ("demensijos" rūšys: Alzhaimerio, Parkinsono). O gal atvirkščiai silpnas protas gadina miegą. Mokslas dar nežino kas pirmiau. Žino, kad "Alzhaimerio" nuodingas baltymas "amyloid" gadina miegą. Trukdo tvirtinti atmintį miego metu. O blogas miegas trukdo plauti šalin "amyloid"...
2019.10.31 mokslas rado stuburo smegenyse skystį. Jie kažkaip stebėjo, kad jis kas 20 sekundžių galingais gūsiais skalauja stuburo smegenis, kol jie miega. Nežinau ar patenka čiurkšlė į galvą, ar teliūškuoja ji ir kol stuburas budi.
Miego laiko tarpų yra keletas. Kiekvienas trunka apie 90 minučių. Ilgėja artyn pabudimo.
Žymiausias tarpas: "greitų akių". Jo metu tu sapnuoji. Dauguma žmonių sapnuoja pezalus, kakius ir kol budi...
Miego metu smegenys gamina svarbius hormonus ir kitus chemikalus: augimo, lytinius, liesėjimo. Todėl miego stoka žaloja vaikų ūgį, visi tunka. Yra ir nauda: suaugusieji mažiau kimba vienas prie kito nepadoriai. Mažiau dauginasi. Net ir padoriai pasimušti visi vengia, jei neišsimiega.
Miegoti reikia apie 8 valandas per parą. Vaikams - dar ilgiau. Kūdikiai išvis beveik vien miega. Todėl jie ir išauga tokie tingūs ir kvaili, amžinai suvaikėję...
Nesvarbu kada gulti, ar keltis. Svarbu tik vienodai, su 2 valandų paklaida. Tada smegenys prisitaiko užmigti ir pabusti vienodai greitai. Kitaip galva sutrinka ir kamuoja nemiga.
Svarbu, kad būtų tamsu akyse, kaip minėjau aukščiau.
Nuolatinį miego stygių smegenys atsigriebs bent kartais. Pramiegosi. Bet nereikia piktnaudžiauti.
Miegok vėsiame ore 18°C. To reikia, kad galva atauštų lengviau, nes miego metu smegenys stengiasi atvėsti 1°C kažkodėl. Jei neatvėsta, miegoti sunkiau.

2023.10.05 Oslo Universitetas, Norvegijoje, kartu su įvairiom įstaigom Europoje, JAV, rado, kad 6½ valandos miegas atitinka didžiausius smegenis. - "Maksimumas". - Mažiausia "atrofija".
Nagrinėjo atskirų smegenų dalių dydžius. Ne visos didžiausios ties 6½ valandos. 3 iš 12 priklausomybė - tiesi: CC anterior, CC central, CC mid-anterior. Ilgesnio miego mažesnė, kaip ir kitų. Trumpesnio - didesnė. - Nėra "maksimumo".
Dar nagrinėjo tuos pat 97 miego genus, kuriuos tyrė porą pastraipų žemiau. Net nesistengė aiškinti tikslo. Tik porą nesuvokiamų žodžių sapaliojo.
Nesako kas užpildo kaukolę, kai smegenys mažėja kitos trukmės miegui. Jei neužpildo atlaisvinto tūrio, tada smegenys tabaluojasi, kliuksi, barška.
Kaip smegenys gali didėti, jei kaukolė kieta?
Nesako dydis kinta, priklauso nuo miego trukmės, ar tokį randa, atitinka.
Manau, nieko neįrodė. Didesni smegenys miega mažiau gal savaime. O gal tinsta iš tingumo. Nepavargsta. Miego nenori. Gal atvirkščiai - dėl nemigos.
O gal daužo nuolat galvą į pagalvę. Nuo smūgio tinsta. Tada dar labiau daužosi. Neturi laiko. Trumpiau miega.
Gal smegenys ne atmiršta ("atrofija"), o slopsta tinimas. Tada miega ilgiau. Arba trumpiau, jei per staigiai slopsta, kad skauda. Gaunasi priklausomybės kreivės viršūne ("maksimumas").
Kaip įprasta, nežinome kodėl smegenys didesni ties maža miego trukme 6½ valandos, o 3 dalys didesnės net kai miega dar trumpiau.
Tai nereiškia geriausią trukmę.

2014.09.09 Oksfordo Universiteto, Britanijoje, neurologai rado, kad miego stygius atitinka nepaliaujamai mažėjančias smegenis. - "Atrofiją".
Dera dar tirti kas yra miegas: pasekmė, ar priežastis.

2023.06.20 Londono universiteto mokykla ("University College London") rado, kas snūsta dieną, to smegenys didesni 15cm³. Sens 2,6-6½ metų vėliau. Toks turis įprastai nyksta per tokį laiką.
Tyrė 35000 žmonių, 40-69 metų amžiaus.
Sakė, kad smegenys net padidėjo, mažai, bet žymiai. Nesakė kiek, kieno, šiame, ar kitame tyrime.
Gal trumpas miegas dieną saugo ne savaime, o tik atlygina nakties miego stoką.
Kad atmesti nuovargio, ar kažin ko, įtaką, mokslainiai nevertė dalyvių miegoti.
Vietoj to, lygino būklę, praeitį, kas jau nutiko: smegenų dydį siejo su DNR. Žinojo kurie 97 genai lemia miegoti, ar budėti.
Nesuprantu ką bandė įrodyti. Polinkis miegoti nereiškia, kad miegojo. Manau neįrodė sąsajos tarp miego ir smegenų dydžio. Juk ir praeityje galėjo daryti įtaką. Neatmetė.
Nebent, įrodė sąsają su genais. Bet mes tą ir be to žinojome.
Sakė nepiktnaudžiauti gyvenimu, snūsti tik 30 minučių. Nesakė kodėl. Gal pavydi ilgesnio gyvenimo. Nes patys negali.
Neklausyk. Būk godi. Dieną snūsk 16 valandų. Gyvensi 192 metus ilgiau. Paskui naktį, jau kaip dera, miegok 8 valandas...
- Patogu. Kartu ir lieknėtum. Rusų vienintelis dainius Vladimir Vysockij (1938-1980 mirė nuo narkotikų) šaipėsi:
Gražuma!
Išvis bėgikų
pirmų nėra
nei atsiliko
bėgti vietoj yra visą taikyti. (Daina "Mankšta". - Rusiškai: "Gimnastika".)
Ogi čia siūlo net ne mankštą, o miegoti. - Jokio vargo. Atvirkščiai, malonu.
Nors, pati mokslainė seka ne savo, o mano patarimu lieknėti: žada ne snūsti, o mankštintis. Ir mamai patars. Nutylėjo, kad raginu mankštintis ne bet kaip, o dviračiu.

2022.02.08 mokslainiai rado: jei miegi pakankamai, tada liesieji 12 kg. - Aišku, jei esi storas. Kūnas nebenori maisto pertekliaus.
Tyrė 15 metų.
Kažkodėl sako, kad svarbiausia nenaudoti kompiuterio prieš miegą. Gal jie turi omeny, kad įnirtingas mąstymas trukdo užmigti. O gal jis skatina ryti.
O aš manau, kad svarbiausia išsimiegoti. Kad mąstymas netrukdytų, dera išmokti nesijaudinti.

2018 metų spalį mokslainiai rado "miego jungiklį". Jie pakeitė pelės genus, kad neuronai atsilieptų į šviesą. Pašvietė į įvairias smegenų vietas... ir pelė užmigo. Taip rado tą vietą, kurį migdo. O gal tai tėra sutapimas. Gal ta vieta daro kažką kitą, gal pelė užmigo iš skausmo, nualpo, arba panašiai kaip išsijungia elektronika, kai užtrumpini atsitiktinius laidus, spausdintos plokštės vietą, mikroschemą. Gal tokių tariamų "miego jungiklių" yra ir daugiau.
"Miego jungiklio" veiksmą gali pastebėti pati, kai jis nesėkmingai bando migdyti lovoje. Jis akimirkai išjungia samonę. Protas aptemsta ir grįžta. Neramios mintys tęsiasi. Jei išjungtų ilgiau, nebepastebėtum. Suvoktum ne kaip aptemimą, o pabudimą.

2020.06.26 mokslainiai sakė, kad miego stoka slopina imuninę sistemą. Nedamiegojęs žmogus gamina mažiau negu pusę marmalų (antikūnų), kai gauna vakciną nuo gripo.

2017 metų rugsėjį mokslainiai rado laiko geną, laikrodį. Jį vadina "laiko tarpas", arba "taškas". Angliškai: "period". Jis svyruoja kas 24 valandas. Jis gamina proteiną. Tas kaupiasi ir išjungia tą geną. Paskui gal nuslopsta ir įjungia. Jis yra kiekvienoje tavo, gal ir kitų gyvių ląstelėje.
Jie kažkodėl sako, neva tai reiškia, kad paros metu kūno genai kinta, kūnas yra vis kitoks. Ar tai reiškia, kad skirtingu paros metu vaikas paveldi skirtingus genus?
Dabar gydytojai mąsto kaip tave šerti vaistais tokiu metu, kai tas genas-laikrodis palankiausias.
Ar pakanka to geno pokyčių, kad naktį jis virstų vampyru, šikšnosparniu, o ryte, kaip ir visi žmonės, virstų geru?
Stambesnis laikrodis yra ir kiekvienoje tavo galvoje: tam skirta smegenų sritis gamina chemiją. O kita chemija ją ardo. Sukauptas kiekis svyruoja kas 24 valandas. Nežinau ar abi tos chemijos lieka ląstelėse, ar skalauja visą kūną.
Laikas ("periodas") nėra tikslus. Jį nustato matoma šviesa. Gal ir nematoma. Jei išjungti šviesą, kūno laikas slinks kaip jam patinka. Gyvis miegos ir kelsis rečiau, ar dažniau.

Imuninė sistema yra įvairios ląstelės. 2 rūšis:

• Įgimta. ("Innate"). Greita, bendra, neišranki. Uždegimas. Veikia nuo gimimo. Naikina viską, kas nėra jų kūnas.
  Jei nesiseka, ji kviečia prisitaikėlių atsaką.
  Nežinau kaip jai gali nesisekti ir kaip sužino.
  1996 metais jos geną "Toll" ir baltymą-lizdą ("receptor") rado mokslainis Bruno Lemaitre vaisių musėje "Drozofila". Vėliau rado ir kiti mokslainiai kituose gyviuose. Be šio geno gyvį lengvai žudo mikrobai (grybelis, bakterija, virusas).
  Nobelio premiją nesąžiningai davė ne mokslainiui, o jo viršininkui Jules Hoffmann. Anas seniau buvo Prancūzijos mokslų akademijos viršininku. Mokslainis barė aną, kad nesidomėjo tyrimu. Anas atikalbinėjo, kad nesikišo tyčia, bet viską išmanė.
• Prisitaikėlės. ("Adaptive response"). Neveikia, kol neišmoksta. Reikia mankštinti. Prikimba ir naikina užkratą.
  • B ląstelės - antikūnai. Negali įlįsti į ląstelę, gaudyti virusą viduje. Ėda užkratą ląstelių išorėje.
  • T ląstelės. Nuodija ("cyto-toxic"). Čiupinėja molekulių nuolaužas viduje ląstelės. Jei randa svetimą, įsako ląstelei nusižudyti.
    Neuro-perdavimo ženklas (signal) muštis/slėptis (fight/flight) slopina T ląsteles. Tikriausiai, mokslainiai turi omeny adrenaliną. Nežinau ar slopina B ląsteles.
  Abi turi atmintį: nusirašo užkratą ("copy"), kad kitą kartą atsakyti gretai.
• Eritrocitai - raudonos kraujo ląstelės.
  http://www.bbc.co.uk/programmes/w3ct1yvw
  2019 metais mokslainė Nilam Mangalmurti, Pensilvanijos universitete, rado, kad ir jie ieško užkratą.
  Paviršiuje eritrocitas turi molekules, kokias turi ir kitos imuninės ląstelės. Iš visų ląstelių jis turi pilniausią lizdų ("receptor") rinkinį.
  Lizdas ("receptor") TR9 randa užkrato DNR, uždegimą ir mitochondrinę DNR. Jis kviečia į pagalbą įgimtą imuninę sistemą.
  Mitochondrija yra ląstelės variklis ("energija"). Tai senovinės bakterijos liekana. Gal jau išnyko. Gyvybės pradžioje jį susijungė su bakterija, ar daugialąsčiu gyviu. Liko atskira dalimi. Ląstelė maitina mitochondriją. O ta našiai gamina energiją. Mitochondrija turi atskirą DNR. Vos 1 mln. raidžių.
  Ta DNR turi būti ląstelės viduje, o ne kraujyje. Taip ji sukelia autoimuninį ir kitus uždegimus, sepsį. Eritrocitas limpa prie jos ir šalina kartu su savimi, kai miršta. - Į kakį ir sysį. Kai uždegimas smarkus, mitochondrinė DNR aplimpa eritrocitą. Tada jis nusimauna ženklą "neryk manęs". Imuninė sistema jį suvalgo. Tai sukelia mažakraujystę ("anemiją").
  - Gerai būtų, jei valgytų ir mažą kiekį, kad maistas nedingtų.
  DNR iš maliarijos ir daugelio kitų užkratų irgi limpa prie eritrocito. Perteklius irgi gali sukelti mažakraujystę ("anemiją").
  "Karūnos" pavidalo viruso ("Covid-19", "SARS-CoV-2") ligoniai turi daug eritrocitų, kuriuos aplimpa mitochondrinė DNR, o todėl mažakraujystę ("anemiją"). Nežinau ar ir Viruso DNR limpa.
  Eritrocitas limpa prie chemokino ("chemokine"). Tas proteinas valdo imuninių ląstelių leukocitų kelionę per kraujagyslių sienas į audinius. Jos juda link didesnio jo tankio. Tikriausiai, taip žymi taikinį, užkratą. Gal tai įrodo, kad eritrocitas irgi yra imuninis.
  O gal tai tik būdas maitinti audinius.
  Eritrocitas dar gali valdyti kraujagyslių visumą ("sistemą").
  Jis ne vien neša deguonį.

Smegenys turi atskiras, savo imunines ląsteles.
Pagrindinė: mikroglija. Pagalbinė: astrocitas.
Nežinau kuriai rūšiai jos priklauso - įgimtai, ar prisitaikėlių.
Mikroglija dar ryja smegenis, kad teisingai augtų. "Skaptuoja."

Pavojuje ("stress") simpatinė nervų sistema skleidžia hormonus adrenaliną ir nor-adrenaliną.
Po 30 minučių nervai, o gal kas kita, skleidžia hormoną kortizolį.
Matyt, gamta nustatė, kad tiek laiko pakanka pavojui išnykti, pabėgti nuo dinozauro, pradėti laižyti žaizdas.
Kortizolis slopina uždegimą.
- Tikriausiai mokslainiai turi omeny įgimtas imunines ląsteles. O prisitaikėlės tęsia darbą.
Kortizolis veikia miego ir budrumo laiką.
Nuo jaudulio ("stress") hormonų (gal adrenalino, kortizolio) priklauso kaip imunines ląstelės išsidėsto po kūną.
Tirti kortizolį lengviau, nes jį randi seilėse, plaukuose. Adrenaliną rasti sunku.
Visos kūno ląstelės, įskaitant imunines, turi lizdą kortizoliui ("receptor"). Jis nei įjungia, nei išjungia ženklą ląstelėms pulti, sukelti uždegimą. Jis jį kažkaip sumaišo. Todėl imuninė sistema negali taikytis, išsijungti.
- Mokslainiai prieštarauja sau. Juk sakė kortizolis slopina, reiškia išjungia. O dabar - neišsijungia.
Jie tyrė nuolat kamuojamus ("stress") žmones, kurie slaugo vyrą, žmoną, kuriai nusilpo protas ("dementia"). Jie turėjo daugiau kortizolio. Tokie mažiau tikėtini atsispirti gripui, net po skiepo.
Panaši išdava 2020.06.26 nedamiegojusių žmonų, kuriuos miniu porą pastraipų aukščiau.
Smegenys turi kažkokius daviklius stebėti kraujyje uždegimo marmalus, imunines ląsteles. Vaidina ligonį, kad tausoti energiją, gulėti, vienoje vietoje, neskleisti užkrato. Liguistą elgesį - nuovargį, irzlumą, nenorą bendrauti sukelia ne mikrobas, o smegenys. Jau ir be to kamuojamas žmogus dar labiau kamuojasi ("stress"). Niurus ligonis gauna dar mažiau dėmesio. Dėl to dar labiau kamuojasi ("stress").
Kažkodėl kančia ("stress") verčia kūną manyti, neva serga. Tada imuninė sistema verčia smegenis dar labiau vaizduoti ligonį.
- Gal mokslainiai turi omeny, kad adrenalinas skatina įgimtas imunines ląsteles.
Bet tai būtų nesąmonė. Vietoj to, kad muštis/slėptis, tu kristum iš slogulio.
Kančią ("stress") sukelia ne vien smegenys. Nuskausminantis vaistas - irgi. Chirurgo pjūvis sužadina imunines ląsteles. Jos skleidžia marmalus. Tie rodo smegenims, kad ištiko liga. O smegenys sukelia kančią. Žmogus gali būti be sąmonės, miegoti, nenutuokti apie kančią.
- Nežinau kaip be sąmonės smegenys galėtų kentėti ("stress"). Tam turėtų ne vien vaidinti ligonį, o ir skleisti jaudulio ("stress") hormonus adrenaliną, kortizolį. Bet tada, vietoj to, kad nurimti, ligonis gali sukilti, net pabusti.
Kuo didesnis nuolatinis jaudulys ("stress"), tuo mažiau gebi trumpam susijaudinti muštis/slėptis (fight/flight stress).
Čia pat mokslainiai sako, neva ne jaudulys ("stress"), o ramybė skatina imuninę sistemą. Sąmonė, dėmesys, susitelkimas ("awareness, mindfullness") ramina. Tai reiškia kreipti dėmesį į daiktus, apžiūrinėti uogų odą, o ne aklai ryti. Jei nekreipi dėmesio, esi mažiau laiminga, labiau kamuojiesi ("stress").
Mokslainiai rado, kad po 8 savaičių sąmonės ("mindfullness") žmonės gamina žymiai daugiau antikūnų atsakyti į skiepą nuo gripo, negu tokie pat žmonės, su tiek pat sąmonės, bet po skiepo.
Antikūnus kraujyje matavo prieš ir po skiepo.
Matavo smegenų elektrą laidais ant galvos. Didesnė smegenų veikla atitiko didesnį antikūnų kiekį.

2023 metais mokslainiai sakė, kad mankšta atima maistą iš kūno. Stoka slopina:

• Imuninę sistemą, uždegimus. Todėl ji mažiau žaloja savo pačios kūną.
• Hormoną adrenaliną. Ramina.

... Neva lašinių kiekis nepriklauso nuo mankštos. Neva kūnas keičia vietą kur imti jėgą. - Ne iš lašinių... nes jie lėti... o iš greito marmalo kitose kūno ląstelėse.
Gal, jie klysta. Gal liaujiesi liesėti ties kažkokia riba.
O gal tikrai juos mažina tik maisto stoka.

Yra tik 2 žmonių būdai: moteris ir vyras. Kitoks rūšiavimas pagal pažiūras, būdą, prietarus tėra apgaulė. Mes vargiai matome skirtumą tarp moters ir vyro. Jie - vienodi.
Mokslas gi rado, kad vyras yra peraugusi moteris. Tai atsakė į amžiną klausimą kas buvo pirmas: Adomas, ar Ieva.

Žaibas trenkia 80% vyrų. - 4 kartus daugiau negu moterų. 25% aukų - prie vandens, pliažuose, ežeruose, jūroje. Iš tų 25% pusė gaudė žuvis.

Žmogus atsiranda iš moters, kai ją tvirkina vyras. Ne visada, o atsitiktinai atsiranda. Nors, tvirkina visada, nuolat.

Lietuvoje vaiką atneša gandras.
Kalifornijos meksikiečiams - Kalifornijos žemių gegutė. Tai truputį margas, liesas, pailgas paukštis, ilgu smailiu snapu, kaip gandro. Blogai skraido. Vien greitai bėgioja po dykumą. Ėda gyvates nuodingas barškuoles. Užgeria lietaus vandeniu iš balų.

1970 metais mokslainiai suprato, išvertė seniausią rašytinę dainą. Tai buvo malda pastoti.
1950 metais rado 29 čerpes Sirijos krantuose. Tik 1 sugebėjo sudėti, atkurti iš 3 gabalų.
Matmenys: 20×7 cm.
Amžius: 1400 metai prieš Kristų.
Tais laikais Egiptas nusiaubė karu buvusią Hurių šalį.
Ant čerpės užrašyta malda Hurių kalba, Kuneiform rašmenim (Babiloniški hieroglifai, panašūs į Egipto).
Babiloniškai užrašyta ir melodija: tarpai tarp žodžių.
Mokslainiai nesutaria ar daina harmoninga, ar nuosekli. Nesupratau ką jie turi omeny. Harmonijų būti negali, nes patys sako, kad daina tik balsu, be muzikos. Nors, nesako kaip suprato ir tą.
Malda šlovina kažkokią deivę. Siūlo jai sezamo sėklų mainais už vaisingumą. Spėlioja, neva nevaisinga už bausmę, už nuodėmę. Nerašo kokią. Nes ir negali jos žinoti. Juk malda yra bendra. Žmonės nusideda įvairiai, skirtingai.
Kam gi spėlioti? Ta nuodėmė yra pats ištvirkimas. Kuo labiau stengiasi pastoti, tuo labiau nusideda. Tuo labiau užsitarnauja bausmę nevaisingumu.
Vargu ar 1 moteris rašė tą maldą. Tikėtina, kad tai apeigos. Jomis nuolat tvirkindavo moteris pastoti. Nuodėmės uždaras ratas veržėsi vis smarkiau, vertė maldą užrašyti.
Kažin ar beišliko ištvirkusi Hurių tauta. Gal bausmė nušlavė juos į nebūtį. Kiti ištvirkėliai tokių maldų nerašė, dauginosi tyliai. Todėl išliko.

Dar niekam nepavyko pastoti vien maldomis. Net Jėzaus Kristaus motina Marija nesimeldė.
Ji dievagojasi, neva jos niekas netvirkino. Neva ją aplankė tik Dievas. Netikėtai užgriuvo be jokių maldų. Jis jai ir visiems mums padovanojo tą žymų kūdikį. Vyro jai reikėjo tik, kad išlaikytų abu, maitintų. Neva jis jos netvirkino nei prieš, nei po.
Vargu ar sužinosime tiesą. Nebent rastume visų 3 žmonių kaulus, odos atplaišas, pleiskanas, plaukus, palygintume DNR. Dar mažesnė tikimybė rasti tikro tėvo kaulus, jei jis buvo ne jos vyras.
Tikėtina, kad Marija melavo, arba nesuvokė kodėl pastojo. Tikėtina, kad ją tvirkino. O ji nepastebėjo kada ir kas pradėjo vaiką.
Juk Dievas įsakė daugintis, patiems. Jei jis norėtų būti visų vaikų tėvu pats 1, jis įsakytų daugintis tik per jį, o tvirkintojus vyrus išnaikintų, paliktų tik dorus.
Vargu ar Dievui reikėtų to 1, vienintelio sūnaus Kristaus.

2016.09.13 Britanijos mokslainiai rado kaip daryti žmogų ne iš moters kiaušialąsčių. Bandymams jie vis tiek ėmė kiaušialąstes, iš jų darė embriono ląsteles, bet tokias, kurios veikia kaip suaugusios. 1 tų ląstelių apvaisino spermatozoidu ir gavo pelę. Ta pelę kažkas patvirkino jau įprastai ir ji susilaukė dar ir savo vaikų. - Tai vėl įrodo, kad žmogus yra peraugęs graužikas.
Embrionui leido pasenti, nes tyrė kokioje gyvenimo pakopoje vis dar galima apvaisinti kiaušialąstę, o paskui ląsteles, kurios auga iš jos.
Suprato, kad taip iš bet kokios lyties žmogaus bet kokių ląstelių, bet kokio amžiaus, galima daryti žmogų, kuris būtų įprastas, genetinis abiejų žmonių vaikas.
Spermatozoido ląsteles vis tiek tenka imti iš vyro. Bet gal išras kaip gaminti žmogų ir iš 2 moterų.
Vyras vis dar negali išnešioti kūdikį. Vyras turi tik gimdos užuomazgą.

2022.08.25 JAV mokslas sukūrė dirbtiną pelės embrioną. Ne iš lytinių ląstelių. Iš kamieninių. Vis tik, ne pilnai dirbtinas. Ne vien iš marmalų.
Auga plakanti širdis, smegenys.
Per 8 dienas susikaupė per daug trukumų. Embrionas liovėsi vystytis.

Kažkada kažkas JAV ir Saudų Arabijoje nesėkmingai persodino moteriai gimdą, berods lavono.
1999 metais Gotenborgo universiteto mokslainiai, Švedijoje, pradėjo bandyti persodinti gyvos moters gimdą. Kaip įprasta, pradėjo nuo žmogaus labiausiai išsivysčiusios rūšies: pelės. 2011 metais jie sėkmingai persodino gimdą moteriai iš jos sesers.
Bet apvaisino ją dirbtinai; gimdė ji per "Cezario pjūvį". Kokia tuomet prasmė? - Tik kūdikį išnešioti? Tai gali samdytos gimdyvės ("surrogate mother"). Į jas įdeda vyro ir moters lytines ląsteles...
Moteris neturi savo gimdos ir jos lytinis organas per trumpas (gal negilus). Tai moterims pasitaiko dažnai.
Ji svajojo pastoti paauglė ir būti geriausia mama. O jos sesuo svajojo tik keliauti ir neturėti vaikų. Bet gavosi atvirkščiai. Sesuo pagimdė 4 vaikus. Po to atidavė gimdą.
Ji pažadėjo ją atiduoti dar 1995 metais, kol nežinojo, kad tai įmanoma ar išvis kas bandys. Seserys nutarė dalyvauti bandyme pas mokslainius iškarto, 1999 metais, kai tik perskaitė laikraštyje apie juos, kad jie dar tik pradės bandyti. Užsirašė 2011 metais, kai tik sužinojo, kad jie pasirengė.
Gavėja pagimdė tik 1 vaiką. Po to jai gimdą kažkodėl pašalino. Gal išėmė kartu su "Cezariumi".
Tai reiškia, kad ir vyrui įmanoma persodinti gimdą. O gal pavyktų užauginti esamą jos užuomazgą.

1⁄6 vyrų bent kartą vartojo anabolinius steroidus.
Šie narkotikai augina raumenis didesnius ir sparčiau. Jie lanko salę mankštintis. Jie tingi. Mankštos reikia mažai, o raumenys užauga dideli.
Tikslas: patikti moterims, patvirkinti jas ir apgauti neva jie turės vaikų, tokių pat raumeningų.
Vyrų skystomis blauzdomis piktam džiaugsmui 2019 metais gydytojai ištyrė, kad steroidai daro 90% vyrų nevaisingais. Spermatozoidų nėra, arba jų per mažai. Gydytojai tai pastebėjo, nes raumenų narkomanai užplūdo nevaisingumo klinikas.
Gydytojai nutyli kodėl 10% lieka vaisingi. Gal jie vartoja narkotiką per trumpai, o gal per mažai.
O gal jie atsparūs. Tada atsparūs narkomanai sėkmingai pasidaugintų, o neatsparūs išmirtų. Tada visi vyrai galėtų ryti steroidus ir turėti vaikų.
- Savaiminė gamtos atranka.
Kas jeigu vyrai išsigimtų taip, kad nebegalėtų likti vaisingi be narkotikų? Jie būtų priversti jų ryti vis daugiau, kol sugriūtų nuo savo pačių raumenų svorio.
Laimė, kad moterims patinka ne vien stipruoliai, o ir liurbiai. Dauginasi viskas.
Svarbiausia ne kaip vyras atrodo, o kur jis atsiranda tinkamu laiku ir priskrenta prie moters. Tam raumenų, ar smegenų nereikia.
Sportas - irgi naudoja steroidus. Abi lytis. Irgi žaloja save. Kvailėja.

Ilgai manėme, neva "gomikai" negali turėti vaikų. Dabar bent vyras vyro ląsteles galės apvaisinti. Nežinau, ar paveldima "gomizma". Jei taip, tada "gomikai" gausės ir pagaliau įsiviešpataus Žemėje.
Kai moterys ir vyrai liausis kryžmintis, kai jie tvirkins tik savo lytį, tada išsivystys 2 naujos, atskiros žmogaus rūšys.
Dar Komunistai žadėjo sukurti naują, Tarybinį žmogų. Jiems pavyko pirmiems. Tokių žmonių dabar apsčiai turime. - Minėtą "homo Sovietikus"...

2018 metų gruodį mokslainiai išaugino ryžių vien iš moteriškos ryžių sėklos.
Įprastai moters sėkla ("kiaušialąstė") atsikrato pusės savo genų, kad priimti kitą pusę iš vyro. Jie išjungė tą gabumą. Ir privertė sėklą dygti, lyg ji būtų jau apvaisinta. Gavo kartotiną augalą, genetinį "nuorašą" ("kloną").
Šitaip galima dauginti ir žmogų.

Vyrų nebereikia. Bet jų vis tiek reikia. Kitaip neliks net pusės žmonių kiekio, kuriems galėtum parsiduoti. O juk taip malonu parsidavinėti ir jaustis daržove. Ne kiekvienai moteriai malonu parsiduoti moteriai. Sumažėjusi paklausa darytų varžybas smarkesnes. Kiltų net karai už galimybę parsiduoti.

2018 metų spalį mokslainiai Japonijoje pagimdė pelę iš 2 tos pačios, moteriškos lyties pelių. Įprastai tai neįmanoma, nes genai perdaug panašus. Nėra pusiausvyros. Nesuveikia. Mokslainiai tą pusiausvyrą šiek tiek pataisė: ištrynė dalį genų. Ji tapo nuolatinė. Sujungė vienos pelės kiaušidžių ląstelę (kiaušialąstę) ir kitos kamieninę ląstelę.
Naujagimė pėlė sveika. Ji jau susilaukė ir savo vaikų.

Žmogaus DNR turi 3 milijardus pagrindinių porų. Porų būna tik 4 pavidalų. Jos kartojasi įvairiomis sekomis. Jas dar vadina "raidėmis". Mokslainiai bando išrasti, įdiegti kažkam (manau, ne žmogui, gal bakterijai) ir daugiau, kad pažiūrėti kas bus.
DNR - suvyta į įviją (spiralę).
DNR sudaro 2 gijos. Todėl ją vadina dviguba įvija (double helix). Ląstelė naudoja gijas, kad dauginti jas, o todėl ir DNR.
Įvijos ilgis: 2 metrai.
Kad tilptų į ląstelę, įvija raitosi į įvairius pavidalus. - Žiedą, aštunkę, visaip.
Tai lemia DNR veiksmą.
Panašiai susivynioja siūlas, kai jį susuki išilgai, lyg gręžtum skudurą. Susisuka apie save į papildomą įviją (super coil). Užsivynioja ant proteinų histonų, porą kartų ant kiekvieno. Ir vėl užsivynioja ant savęs.
DNR raizgalinę narplioja fermentai. - Nieko jie nenarplioja. Iškerpa šmotą. Laukia kol ląstelė jį padaugins. Ir sudeda atgal. O DNR nuorašas vyniojasi savaime. Gal taip narplioja ir kai nuskaito DNR, kad gaminti baltymus.
Bakterijų DNR susiriečia į paprastą žiedą. Kai ją padaugina, nuorašo žiedas lieka sukibęs su pradine DNR. Tenka kažkurį prakirpti, išleisti kitą ir sukabinti žiedą atgal. Taip kartais įterpia klaidą. Kinta DNR. Bet bakterijai pokytis ("mutacija") gali būti naudingas. Jei nepražudo, ji teikia naujų galių.
Panašiai veikia ir žmogus. Tik jo DNR raizgalinė sudėtingesnė.
Kai kurie antibiotikai, vaistai, trukdo bakterijoms narplioti DNR. Jos žūva. Bet turėtų žūti ir žmogus. Juk trukdo narplioti ir jam. Nėra prasmės gydyti bakteriją nuo žmogaus. Nes ji be jo yra niekas.
1 vijoje - 12 porų ("raidžių").
Vijų: apie 250 mln..
Anksčiau mokslas galvojo, neva DNR nekinta. Taip apytikriai ir yra. - Bet ne dėl to, kad ji patvari, o dėl to, kad mokslainiai žino 5 būdus kaip ląstelė ją taiso. Nežinau ar jie laiko 1 būdu, ar 2 atskirais geną sargą ir atskirą molekulę žnyples ("clipper"). Dar ją vadina jaunintoja, ryškintoja ("crisper"). RNR-sargas aptinka pokyčius, klaidas. ("Crispr") juos užlopo: iškerpa blogą ruožą ir įdeda gerą. Kokia raidė čia anksčiau buvo randa pagal antrą poros pusę, giją. Jei sugedo ir ta, tada iškerpa kažkurią genų dalį. - Gal tik visą raidės porą; ar tik pilną geną.

Kad DNR neišsivyniotų, ant galų ji turi molekules tilamiras.
Kai DNR dauginasi, tilamiros trumpėja. Galiausiai išsivynioja ir daugintis nebegali. Žmogus sensta.
Tilamiras atstato molekulės tilamėrai.
Tai ir yra "nemirtingumo eliksyras". Tik niekas dar nežino kaip jį "gerti".

2023.06.08 Kolumbijos universitetas, Niu Jorke, JAV, rado kad marmalas Torin ilgina pelių gyvenimą: 12% moterų ir 10% vyrų.
Tankesni kaulai.
Stipresni raumenys.
Mažiau riebalų.
Geresnė atmintis.
Geriau įsisavina gliukozę.
Daugiau galios trykšta. Nežinau ar neišsidvelkia sparčiau.
Imuninė sistema veikia kaip jaunuolių.
Jo yra galios gėrimuose ("energetiniuose"). Nežinau ar prideda dirbtinai, ar savaime.
Gamina kūnas žmogaus, žuvies, kiaušinių. Su amžiumi mažiau.
Žmogui atitinkamas kiekis būtų: 6 g/dieną.

2021 metais kinietis padarė veidrodinę DNR. - Vijos priešinga kryptimi.
Tikrino įrašo joje kokybę: padarė su viena polimeraze, nuskaitė su kita. Raštą ėmė iš chemiko, mikrobiologo Lui Pastero 1860 metų svajų apie veidrodinės biologijos galimybę.
Kažkas mirkė ją ežere kelias dienas. Atsilaikė. Tebegalima nuskaityti. O paprasta DNR suyra.

Chromosomą sudaro 250 genai. Jei ją išvynioti, ji būtų 2 metrų ilgio. Aukščiau rašau, kad DNR ilgis - irgi 2 metrai. Gal chromosomos ilgis reiškia ne DNR, o raizgalinės.
Jei išvynioti visus žmogaus genus jie pasiektų iki Mėnulio ir atgal 8000 kartų. Taip toli skristi užtruktų per ilgai. Tai reiškia, kad genus nuskaito ne 1 daiktas, nuosekliai, tik vieną po kito, o milijardai, vienu metu, nenuosekliai.

Chromosomų sutrikimų neįmanoma paveldėti. - Kai perdaug, ar permažai.
Viso žmogus turi 46 chromosomas. Tai - DNR molėkulės.
Jos išdėliotos kažkaip poromis. Yra 22 paprastų porų ir 1 lytinė.
Moterys turi 2 lytinės chromosomas "XX".
Vyrai turi chromosomas "XY".
Štai matote kas būtent priaugo vyro kūne: tokia mažytė "Y". Ji - maža ir vis trumpėja. Vargu ar išnyks. Nes tada visi taptume mergomis.
1 iš 1000 žmonių turi po papildomą chromosomą "X" arba "Y". Ji nieko blogo nedaro.
Kažkas pastebėjo, kad papildoma "Y" išaugina diesnį vyrą, iki 2 metrų ūgio.
Sako jis yra patiklus. Todėl lengvai sutinka dalyvauti apgaulėse. Dažnai įkliūva ir kali. Dažniau būtent už apgaules, o ne smurtą. Tarp kalinių papildoma "Y" yra dažnesnė, negu įprasta. Manau tai - prietaras, neva jis - patiklus. Nes tas, kuris jį įtraukia į nusikaltimą, irgi gali kalėti. Anas nebūtinai turi papildomą "Y". O nusikalsti linksta labiau. Jei turėtų, tada pats būtų patiklus ir vargiai taptų nusikaltimo pradininku.
Moterys su papildoma "X" neišsiskiria.
Žmonių su 3 chromosomom nežinome.

Mokslainiai galvojo, neva visi žmonės labiausiai panašūs į šimpanzę pagal DNR. 2016 metais rado, kad vyro lytinė chromosoma "Y" labiau panaši į gorilą.
Jie tai aiškina tuo, kad moterys šimpanzės - ištvirko, lytiškai santykiauja su viskuo kas pakliūva.
O gorilos - tik su 1 vyru. - Neva moterys žmonės tuo panašios. Ta chromosoma ateina tik iš vyro. Toks perdavimo būdas padarė jas panašias.
- Kažkokie dorovingi mokslainiai pasitaikė, kad tiki tokiom nesąmonėm. Žmonės moterys ir vyrai yra dar labiau ištvirkę ir parsidavę, negu šimpanzės. Žmogaus vyro, net ir paties menkiausio, lytis panaši į gorilos todėl, kad vyras ir yra gorila "netašyta".

Labiausiai panašiai į žmogaus išdėlioti katės genai. - Pasirodo ne šuns, kiaulės, pelės.
Nežinau ar katė pralenkia ir beždžiones.
Gal genų dėlione mokslainiai turi omeny pagal eilę ir chromosomas. Taip jas lengviau tirti ir gydyti. Pavyzdžiui, Autizmą, Dauną. Nors, Dauną tiria ant pelių, o ne ant kačių. Pelės genų dėlionė pagal chromosomas skiriasi nuo žmogaus. Todėl pelei įdiegė žmogaus chromosomą. Gal vietoj to derėjo tirti kates.

Žmogus paveldi po pusę genų iš tėvo ir mamos.
Kai kuriuos genus jis gauna tik iš tėvo, arba tik iš mamos.
Po 11 kartų žmogus praranda ½ protėvių genus. Taip yra dėl to, kad žmonių genai mažai skiriasi. Skirtingų genų kiekis yra baigtinis. Kažkuriuos protėvius tenka pamesti. Atsekti ryšį su jais nebepavyks.
Tai gerai:

• Blogi genai gali išnykti. ... Gali ir geri. ... Tam nebūtina kažkam pralaimėti kovą, ar žūti, kaip dažnai vaizduoja kažkas savaiminę atranką.
• ½ giminių galima tvirkinti ir daugintis su jais saugiai. Nes jie - nebe giminės. ... Tik žinok tu man kurie...

Tame yra ir pavojus: jei žmonių mažai, jie gali pamesti per daug genų, suvienodėti ir išsigimti.
Kai žmonių daug, vieni pameta vienų genus, kiti - kitų. Taip išlieka daug.
Dar ir naujų atsiranda dėl genetinių klaidų ("mutuoja").

2021.01.14 mokslainiai rado, kad dvyniai nėra vienodi. Kuo didesnis kūnas, tuo daugiau ląstelės dauginasi, tuo daugiau klaidų. Genai vis tiek kinta. Vidutiniškai yra 5 skirtumai.
Kad atsekti pokyčius, jie tyrė dvynių tėvus, vaikus, žmonas, vyrus. Kažkodėl nepakako vien pačių dvynių skirtumų. Lyginti su tėvais gal pravartu, kad rasti dar ir pokyčius, kurie sutampa, vienodus, visiškus. Bet, kam lyginti su kitais?

Lietuvos žurnaliūgos skleidžia gandą, kad molekulę žnyples rado Lietuvis. 2017.02.16 nusikaltėlė prezidentė Dalia Grybauskaitė davė jam "Nacionalinę premiją" (paskatą). O jis neturėjo gėdos ją priimti iš nusikaltėlės rankų ir pratylėti, kad ji nusikalsta.

2019.10.21 mokslainiai Masačiusetse, JAV, išrado genų naršyklę, taisytuvą ("redaktorių").
Ji randa raidžių seką, geną, kur jis bebūtų. Keičia tik jį. Jei neranda, gal nekeičia. Gal tuo ir skiriasi nuo Crispr-Cas9. Nežinau ar Crispr-Cas9 yra genų naršyklės pagrindas, ar tai visai skirtingos priemonės.
Jie atkeičia 89% pokyčių (mutacijų) genų kurie sukelia ligas.
Sekanti sunki užduotis: gabenti tą naršyklę į kūno vietą, kur reikia.
O gal jie sugebės pakeisti genus visame kūne. ... Išpildytų pasakų svajonę paversti žmogų paukščiu, žvėrimi, išauginti jam sparnus ir kitus stebuklus. Nors, pavojingas toks stebuklas. Pasakos perspėja, kad klaida gali išauginti ir ko nereikia. - Ilgą nosį... Kad kišti ją kur nereikia. Nosys auga gal 3 pasakose. O 1 žmogus visas pavirto nosimi.
Mokslainiai naudoja Crispr-Cas9, kad perkirpti, arba iškirpti DNR, atskirti į dalis ir įterpti naują. Bet tada pačios ląstelės RNR-sargas ir Crispr-Cas9 lopo plyšį, irgi įterpia kažkokių raidžių ir sukabina galus.
Naršyklė nekerpa DNR, abiejų dvigubos įvijos gijų (double helix).
Tuomet neaišku kaip ji lopo geną. Jei ji kerpa tik 1 giją, tada antra gija jos neatitiks. Reikia kirpti ir antrą.

2020 metų spalį šie, o gal kiti mokslainiai už genų naršyklę, taisytuvą gavo vėplų Nobelio premiją.
Lietuvos mokslainiai nustebo kodėl už tą patį negavo premijos Virginijus Šikšnys. Jis genų naršyklę, taisytuvą išrado anksčiau. Tik paskelbė vėliau, nes jo rašinį apie tai vertintojai lėtai skaitė.
Bet užtarėjai gali prašyti, kad premijos gavėjai pasidalintų pinigais. Sukarpytų juos genų naršyklėmis.
Iškilmėmis Stokholme netektų dalintis, nes jų nebus dėl karūnos pavidalo viruso.

2019.10.31 Britanijos mokslainiai rado kaip gabenti genus į augalus. Jie lipina juos ant itin mažų dalelių (nano). Vadina jas nano-taškas. Tai burbulas iš anglies. Juos deda į vandenį ir laisto lapus. Paskui rado tuos genus ląstelėse. Nežinau ar giliai ir tolygiai.
Genai neįsiterpė į DNR. Vėliau jie išnyks. Bet mokslainiai jau svajoja kaip juos įterpti.
Nežinau kodėl reikia lipinti geną ant burbulo; kodėl jis nekeliauja į ląstelę pats.
Nežinau ar ląstelė palaiko geną savu, ar prižiūri ir lopo ji kaip kitus genus.
Pasirodo įnešti į ląstelę geną lengva... Ir ne į 1, o daug. Pakanka tave palaistyti ir tu pavirsi daržove. Jei valgysi tą marmalą be saiko, pavirsi milžinu.

Molekulę žnyples mokslainiai naudoja taisyti, lopyti genus, keisti, kurti naujus. Tam naudoja ir virusus.
Jei sugenda ir šios 2 priemonės taisyti, tada genas sargas verčia ląstelę nusižudyti. Kitaip ji arba merdės, žus savaime, arba taps vėžiu. Ieškok šiame puslapyje šio žodžio, kaip vėžį slopina, gydo. Šiek tiek rašau aukščiau. Daugiausia rašau keliom pastraipom žemiau.
Tai tokia liga, kai kažkas pakeičia, ar suardo ląstelių geną, kuris valdo augimą ir būtent taip, kad ląstelė imtų be saiko ir galo daugintis. Kitų genų pokyčiai to nesukelia. Ląstelė gali pataisyti ir augimo geną. Todėl vėžys - gan retas. Visų gyvių genai kinta. Bet ne visi suserga vėžiu. Blogiausiu atveju ląstelė tik mirs ir nieko blogo nepadarys.
Vėžio ląstelė įprastai turi mažiau būdų taisyti genus. Dauguma tų būdų sugenda. Todėl ji atspari gydymui radiacija (terapijai) mažiau, negu įprasta ląstelė.
DNR kinta 1000 kartų kasdien. Nesupratau kuri: kiekvienos ląstelės, ar viso kūno.
Viso DNR kinta 1 mln. kartų. Nesupratau per kokį laiką.
Žmogus turi 2 genus sargus. - Berods, iš tėvo ir mamos. 20% žmonių ištinka vėžys.
Dramblys turi žymiai daugiau ląstelių. Todėl jos galėtų turėti didesnę tikimybė tapti vėžiu. Bet taip nėra. Jis turi net 46 genus sargus. Todėl tik 5% dramblių ištinka vėžys.
Kad išvengti vėžio, žmogus turėtų poruotis ne su šliužais, o su drambliais.

2022.09 mokslainiai rado, kad vėžį daro uždegimas. O aną - berods tarša, dulkės, iš geldų, gamyklų, katilų.
Aiškinsis kodėl.
Nežinau ar bet kokį vėžį.
Uždegimas dar daro nuolatinį liūdesį ("depresiją"). Rasi šiame puslapyje.

2024.04.25 vaistų įmonė "Moderna", su kažkuo dar, gydė odos vėžį "melanomą". Ėmė vėžio baltymus. Gamino asmeninę "mikro-RNR", kad siundytų imuninę sistemą. Švirkštė. Naikina tik to ligonio vėžį.
Veikia panašiai kaip tariamas skiepas nuo "Karūnos" pavidalo viruso ("Covid-19", "SARS-CoV-2").
Nežinau kodėl tais baltymais nemankštino imuninės sistemos. Kodėl reikia "mikro-RNR". Imuninė sistema turi atmintį. O "mikro-RNR" - ne.
Nežinau kodėl imuninė sistema pati neaptinka vėžio pagal tuos pat baltymus. Gal todėl ir naudoja "mikro-RNR". Turėtų išsiaiškinti, vietoj to, kad genus telktis, per "mikro-RNR".
Gal "mikro-RNR" irgi neaptinka. Tik gamina vėžio baltymus, kad mankštinti imuninę sistemą.

2021 metų balandį mokslainiai ištyrė, kad žmogaus genai nepaveldi žalą nuo radiacijos. Jie žiūrėjo kas valė sprogusią Černobylio atominę elektrinę. Vyrai, gal ir moteris, dėvėjo kelnes su švinu klyne, kad saugoti lytį.
Žmonės mirdavo nuo radiacijos. Gal gimdavo apsigimę...
Bet vaikai nepaveldėjo žalos iš aukų, kurios tvirkinosi po to kaip pasišalino iš radiacijos.
Mokslainiai spėlioja, kad aukos dirbo radiacijoje ne nuolat. Gal ląstelės spėja taisyti save pertraukų metu. - Bent lytinės. O gal ir kitos.

2018.11.26 Kinijos mokslainis Ho Žin Ke sukurė pirmą genetiškai pakeistą mergą, ir ne 1, o dvynes. Jis pakeitė embriono, ar dar prieš apvaisinimą ląstelių iš tėvų genus taip, kad saugotų nuo Žmogaus Imuninio nepakankamumo ("deficito") viruso (ŽIV). Šalino geną "CCR5", kuris daro lizdą ("receptor") ant imuninės ląstelės membranos. Prie jo limpa virusas ir įsiskverbia.
Paskui mokslainis teisinosi, neva saugo ne nuo paties viruso, o tik nuo pasekmių.
Abu mergos tėvai ir jų tėvai sirgo tuo virusu.
Nedoras mokslainis paleido pakeistą geną daugintis per kitus žmones. Pasekmių niekas nežino. Jis žaidžia Dievą.
Juk merga išaugs ir dauginsis. Jei jis norėjo ją gydyti, tai ir turėjo gydyti vien ją, tik dalį ląstelių, kurios nesidaugins į naują žmogų.
2019.12.30 Ho Žin Ke sėdo į kalėjimą 3 metams už šią piktadarystę. Nežinau pagal kokį straipsnį. Gal kalėjime jam leido žaisti su mėgintuvais.
Per tą laiką mokslainiai pagydė ŽIV, to paties geno stygiumi. Nebūtina keisti žmogų, genus, kelti pavojų žmonijai.

Žmogus turi vos 26 kartus daugiau genų negu vaisių musė "Drozofila". Ją dabar kiekvienas turi namuose bent po 1. Aplaidesni - po 1000.
Net 75% ligotų žmogaus genų turi atitikmenį tos musės genuose. Pavyzdžiui, musės patelė savaime (refleksu) pasirengia lytiškai santykiauti, jei patinas dūzgia ir atrodo teisingai. Kūnas pats atsisuka kur reikia. Jai netenka mąstyti ir rūpintis tuo. Žmoguje to atitikmuo yra pinigai, geldos, kvailumas. Lietuvaitėms pinigą ir patiną atstoja užsieniečiai. Aniems nebūtina turėti daug pinigų. Tereikia būti užsieniečiais. Tada jos laiko juos turtingais. Tikisi, kad jas dykai pamaitins valgykloje ir vežios po užsienius. Atsiduoda vien už tą tuščią viltį.
Šitoks panašumas įrodo, kad žmogus yra maža, įkyri musė, kuri minta ir džiaugiasi puvėsiais.

2014 metais mokslas rado žmogaus laimės geną. Kuo jis trumpesnis, tuo liūdnesnis. Ilgas genas gamina daugiau laimės chemikalo "serotonino".
Ilgiausią geną turi Danai.
Trumpiausią: Britai, Prancūzai, Ispanai.
Lietuvio geno neieškojo, nes tikėtina, kad jo neturi. - Neverta gaišti brangiai tirti. Užtat laimę Lietuviui atstoja kiti dalykai. Juos išvardinau aname straipsnyje. Pavyzdžiui: pyktis, liūdesys, pinigai, geldos (bent spoksoti į svetimą, jei neturi savo), tarnystė niekšams, kakis.

Genų keisti (inžinerijos) nereikia, kad gydyti nuolatinį liūdesį (chronišką depresiją). Reikia marmalų ("chemikalų"). Bet jie retai veikdavo.
2016 metais Britų mokslainiai rado, kad tuos marmalus žmogus sunkiau sugeria, jeigu turi kažkokius 2 kitus marmalus kraujyje. Jie juos mažina. Dar jie siūlo slopinti uždegimus. Nežinau ar uždegimas gamina tą patį marmalą kaip tie 2, ar papildomą.
Manau, nereikia tirti kraują, jų ieškoti. Galima visada jų tikėtis ir iškarto pilti į žmogų viską. Ten atsirinks.

Gal minėtas uždegimas yra imuninė sistema. - Tai toks ląstelių ir chemikalų (antikūnų) rinkinys, kuris turi gaudyti ir ryti virusus, bakterijas. Kartais jis tai daro teisingai ir gal jis sukelia uždegimą.
Kartais jis puola savo paties kūną. Pavyzdžiui, sukelia artritą - kažkokią sąnarių ligą.
Apie 2014 metus mokslainiai rado, kad imuninė sistema puola ir smegenis, aplimpa neuronų galiukus.
Tuo sukelia nuolatinį liūdesį (chronišką depresiją).
Todėl dalį liūdesio atvejų gydo vaistai, kurie slopina imuninę sistemą. Todėl gelbsti ir vaistai nuo artrito. Dar galima plauti kraują (filtruoti) nuo antikūnų. Tos molekulės - stambios, įstringa filtre. Galima tikėtis pašalinti ir tuos antikūnus, kurie blogai praneša imuninei sistemai apie nervus, užsiundo ant jų.
2016 metais mokslainiai aptiko, kad imuninė sistema sukelia ir šizofreniją. 10% šizofrenikų kraujas turi antikūnus, kurie puola nervus.

2021 metais mokslainiai sakė, kad bakterijos "probiotikai" žarnų kakiuose kalba su smegenim per didelį nervą, kurį vadina "Vėgas". Jį miniu žemiau.
Vaistai "SSRI" nuo nuolatinio liūdesio (chronišką depresiją) kalba tą patį. Nors, keista kaip vien elektros žinia per nervą ("signalas"), o ne marmalų sąveika ("reakcija") ląstelių tarpuose galėtų mažinti serotonino kiekį, kurį neuronai ryja ir palikti jo daugiau, kad neštų žinias tarp neuronų marmalais ("signalus").
Abu kelia nuotaiką ir žmogus sveiksta.
Mokslainiai bandė tai su pelėmis. Nutraukė tą nervą. Tada bakterijos ir vaistai neveikė. Taip sužinojo.
Nereikėjo žaloti pelių. Pakaktų slopinti nervą laikinai.
Tai reiškia, kad vaistai ir bakterijos veikia ne per kraują, o per žarnas, tą nervą tenai.
Mokslainiai nori rasti kuri bakterija taip kalba. Ji gali būti čiabuvė. O gali būti iš svetimo kakio, maisto papildų.

"Vėgas" nervas yra didžiausias. Jis raizgo visas kūno dalis nuo smegenų pakaušio iki užpakalio.
Jis jaučia kraujospūdį stambiose juosmens kraujagyslėse ir visokius kitus dalykus. Jis slopina uždegimą (imuninę sistemą), širdies plakimą.
Veido nervas skatina širdį plakti.
Jų priešprieša gali sustabdyti širdį, jei ji silpna. Varžybose apsipilti šaltu vandeniu žmonės mirdavo, kurie pildavo jį ant veido, o ne ant pakaušio.
Aukščiau pasakoju, kad imuninė sistema sukelia artritą ir liūdesį ("depresiją"), gal ne kiekvieną.
Mokslainiai spėlioja, gal šaltas vanduo (čiurkšlė, "dušas", ar vonia) nepagydys, bet bent palengvins ligas per "Vėgas" nervą ir imuninę sistemą. O liūdesį - gal vien per nervą, jei jį sukėlė ne ir imuninė sistema.
Pasakoje apie imuninę sistemą aiškinu, kad ją valdo nuotaika. Todėl gal "Vėgas" ją valdo ne vien tiesiogiai, o ir per nuotaiką.

Imuninė sistema ne visada apgina žmogų. Yra virusai, kurie užvaldo kūną greičiau, negu jis ginasi.
2016 metais Ebola virusas vakarų Afrikoje pražūdė daug žmonių, beveik visus ką užkrėtė.
Iš išgyvenusių gamino vakciną: gyvus, nusiplnintus virusus.
Sunku ją šaldyti, atsargiai saugoti skystą.
2018 metų rugpjūtį mokslainiai rado būdą dauginti pačius išgyvenusių aukų antikūnus. Jie nėra gyvi. Juos galima džiovinti ir nešioti kietus gabalus. Kai reikia, juos tirpdo ir švirkščia. Gaunasi beveik vaistai. Ne visai vakcina.
Po poros savaičių jau kažkokius 2 žmones pagydė nuo ebolos kažkokiu nauju vaistu. - Gal šituo.

Žmogus ieškojo vaistų visada. Sunkiai. Jei nemirdavo, bandė vis kitą marmalą. Daug žmonių "paguldė galvas", bandydami ir kaupdami žinias.
Apytikriai 1960 metais Vietnamas kariavo prieš Prancūzus, paskui prieš Ameriką. Visų priešų kareiviai dvėsė kaip musės nuo maliarijos ("protozojus"). Komunistų diktatorius Ho Ši Min išsigando. Prašė savo draugo Kinijos Komunistų diktatoriaus Mao Cze Duno išrasti vaistus. Mao ne toks kvailas bandyti, gerti marmalus pats. Pinigų mokslui neturėjo daug. Atvirkščiai, gujo "inteligentus", varė dirbti sunkius darbus į kaimą, marino badu. Vaizdavo neva perauklėja. Tai vadino "didžiuoju šuoliu".
Mao sakė, kad kiniečiai išgyveno visokias ligas tūkstančius metų, nes tikėtinai rado vaistą senai. Jis tai pavedė senovės žyniams. Jie senai išmirė. Bet paliko užrašus. Daugybė mokslainių skaitė juos. Dalinosi vieninteliu vokišku mikroskopu, kad bandyti, stebėti ar šimtai marmalų gydo užkrėstas kraujo ląsteles.
Jie rado 1 marmalą: saldų kirminų medį. Bet jis veikė ne visada, ne užtikrintai. Jie dar pasikniso po senus raštus ir aptiko "euriką". IV mūsų eros amžiaus "greitos pagalbos vadovas" (žinynas gydyti) rašė: mirkyti ir nugręžti medį, išgerti viską. Nerašė apie nuovirą. Mokslainiai suprato, kad kaitra naikino vaistus. Reikia juos nupilti šaltai.
20 metų Komunistai laikė vaistus nuo maliarijos paslaptyje. Kaip jie gebėjo slapta gydyti kareivius, o ypač taikius gyventojus?
2015 metais mokslainė, kuri rado ir suprato tą senovinę knygą, gavo vėplų Nobelio premiją. - Vienintelė visų laikų gavėja iš Kinijos.
Dėkoti turėtume tikram įkvėpėjui: diktatoriui Mao Cze Dunui. Bet jis padvėsė senai ir pinigų nereikalavo.
Vietnamo Komunistų diktatorius Ho Ši Min tik apsimetė Kinijos komunistų draugu. Kažkada, prieš maliarijos vaistą, ar po, kol valdė mažą plotą šiaurėje, jis sudarė 4 metų taiką su Prancūzais ir leido jiems ateiti. Bendrininkai jį barė. Jis teisinosi, kad mieliau kęs Prancūzus 4 metus, negu uostys Kinų kakį visą likusį gyvenimą.

Keista kad Lietuva paskutinę vietinę maliariją gydė, išnaikino dar 1957 metais. Juk irgi turėtų nežinoti kuo gydyti.
Lankė namus. Rado kiekvieną maliariją ir gydė.
Uodus naikino "Dustu". Nežinau ar visus išnaikino. Sako liko. O ligos - ne. Nebeturi ką nešioti nuo vieno žmogaus kitam.
Nežinau ar gyvūnus irgi gydė. Jei ne, nežinau kodėl maliarija negali slėptis gyvūnuose, iš jų grįžti žmogui.
Ispanija išnaikino maliariją 1964 metais.
Tai buvo Pasaulinės Sveikatos Organizacijos rūpestis.

Įvairios maliarijos rūšys liaujasi augti prie skirtingų temperatūrų: 15°C-18°C.
Lietuvoje sunku atsinaujinti, nes stinga vasaros laiko plisti.
Todėl žmogus stengiasi padėti maliarijai, teršia orą: visuotinas atšilimas.

2019 metų kovą mokslainiai skelbė, kad galbūt pagydė ŽIV. Jie įdiegė tam virusui atsparaus žmogaus kamienines ląsteles neatspariam žmogui. Atsparus žmogus turi pakitusį ("mutavusį") geną "CCI5".
Manau, klystu. Vadina kitaip: "CCR5". Ne kito, o nėra. Skaityk mergas žemiau.
Virusas dingo jau 1½ metų. Gal pasislėpė. O gal žuvo.
Nežinau kur įdiegė. Jei į lašinius, ar raumenį, tai vargu ar pagydytų. Turėtų diegti į kaulų čiulpas, kad gamintų atsparų kraują, imuninę sistemą. Nes būtent ją puola virusas.
Per tą laiką, 2018.11.26 Kinijos mokslainis sukūrė pirmas genetiškai pakeistas mergas be "CCR5". - Sukėlė pavojų žmonijai. Įmanoma gydyti. Nebūtina keisti žmogų, genus.

Vėžį gydo tymų virusas. Jį perduoda seilių ir snarglių purslai. Ore jis lieka gyvas kelias valandas.

2017 metų rugpjūtį mokslainiai rado, kad virusas "Zika" naikina smegenų vėžį.
Tam reikia apkrėsti suaugusį žmogų ir laukti kol jis sukvailės.
Nors jam tai nebepavojinga...
"Zika" naikina tik naujų kudikių smegenis. Jie tada išauga visai kaip seni suaugusieji: mažomis galvomis.
"Zika" yra miško Afrikoje pavadinimas, kur rado tą pirmiausią virusą.
Reikia stebėti, kad ligonis neapkrėstų kitų žmonių, kol virusas jį gydo nuo vėžio. O kaip paskui išvalyti virusą? Kaip žinoti, kad jo nebėra?

2017 metų rugpjūtį mokslainiai rado kaip gydyti vėžį paties žmogaus krauju. Tai yra jo imuninę sistemą. Jie ją genetiškai pakeičia. Išsiurbia kraują, gal ne visą. Jo genus pakeičia ir supila liekanas atgal. Patabaluoja truputį.
Pagyja 80% ligonių: pilna "remisija".
Būdą pavadino "Car-T". "T" tikriausiai reiškia baltą kraujo ląstelę, "limfocitą", imuninės sistemos dalį.
2019 metų vasarį Britų sveikatos apsaugos tarnyba pradėjo gydyti šitaip. Jie vežė ligonių kraują kažkam į JAV, gal tiems patiems mokslainiams. Matyt, kitos šalys šitaip negydė. Tenka vežioti į JAV. Pagijo 40% ligonių.

2017 metų rugpjūtį Tehaso universiteto, JAV mokslainiai padarė greitą vėžio mėgintuvą. Tai tušinys su lanksčiu vamzdžiu iki spektrometro. Jis galu paliečia kūną. - Dažniausiai jau praskruostą. Užlašina skystį. Tas įtraukia molekules iš lastelių. Skystį įsiurbia spektrometras per vamzdį. Pagal spektro ypatybes per 10 sekundžių sprendžia ar yra vėžys.
Atspėja 96% atvejų.
Anksčiau tam tekdavo atpjauti gabalą ir pilti ant jo dažus. Užtrukdavo pusę valandos.
Dabar galima badyti greitai, daug kartų ir pagal tai naikinti vėžį išsamiai. Tai ypač svarbu smegenų vėžiui.

2017 metų spalį mokslainiai, berods, iš JAV, rado, kad vėžį sukelia mažas genų pokyčių skaičius (mutacijų): nuo 1 iki 10. Matyt jie turi omeny ne pokyčių kartus, o rūšis. Ląstelės mutuoja milijonus kartų per kažkokį laiką. Bet vargu ar vėžio tikimybė mažą. Manau tai ne vien tikimybės reikalas, o ir genų polinkio. Vėžys paveldimas.

2018 metų vasarį mokslainiai rado, kad šparagų proteinas padeda vėžiui augti. Šparagų genas gamina tą proteiną. Tą geną daugiausia turi šparagas. Turi ir gyviai, įskaitant žmogų. Tai dar kartą įrodo, kad žmogus yra daržovė.
Kad slopinti vėžį reikia mažinti šparagus visaip: chemiškai, maiste...

2018 metų vasarį kažkas gydė žarnų vėžį laboratorijoje. Ištraukė žmogaus kamienines ląsteles. Užaugino jas į įvairių organų dalis, ne pilnus organus, ir bandė ant jų įvairius vaistus.
Kurie vaistai naikindavo vėžį ir tausodavo dirbtinus organus, tuos ir duodavo žmogui. 88% suveikdavo.

2018 metų gegužę kažkas gydė smegenų vėžį. Siurbė imunines ląsteles, pratino jas prie vėžio ląstelių ir supildavo atgal į kūną. Imunines ląsteles atpažindavo vėžį ir jį surydavo.
JAV mokslainiai šitaip gydė ir moterų krūties vėžį.
Abiem atvejais pagijo berods 30% ligonių.
Tuo pat metu kažkas rado, kad, jeigu krūties vėžį laiku išpjauti, ar aptikti, tada nereikės skausmingos chemoterapijos. Pakaktų paprastai gydyti hormonais. Keista kodėl jie skelbė tai kaip naujovę. Manau, vėžį visada pjaustė, nebent ne visada aptikdavo.
O dabar štai naujovė atsirado: imunines ląsteles kūno išorėje. Nereikės ir pjaustyti. Reikia tik tobulinti, kad daugiau moterų pagytų.

2019.04.10 Kembridže, Britanijoje rado 600 būdų naikinti vėžį pagal jo genus. Jie tyrė 30 vėžio rūšių. Po 1 išjunginėjo 20000 genų ir stebėjo ką jis daro vėžiui.
Genų yra milijonai. Gal vėliau ras daugiau silpnų vėžio vietų.

http://www.bbc.co.uk/programmes/w3ct0wkd
Ląstelė mirtų dėl sužalotų genų, kurie atsiranda savaime. Genus taisyti leidžia genai "BRCA1", "BRCA2" ir "PARP".
Vėžio ląstelė turi 2 blogus genus: "BRCA1" ir "BRCA2". Tokia ląstelė taiso genus blogiau, bet dar nemiršta. Genas "PARP" leidžia genus taisyti pakankamai, kad gyventi ir plėstis.
Mokslainiai bando slopinti "PARP". Tada vėžys mirtų.
Nežinau kaip jie atskiria kurią ląstelę slopinti. Juk kartu gali numarinti ir sveikas.
Mokslainiai rado vėžį, kuris turi sveikus genus "BRCA1", "BRCA2", bet vis tiek tokias pat genų žaizdas, kokios būdingos šiems genams, kai jie blogi. Pagal šį požymį mokslainiai ketina išmokti aptikti vėžį dar daugiau, nes tokių keistų vėžių yra žymiai daugiau negu paprastų blogų "BRCA1", "BRCA2". Jie ketina marinti tokį vėžį irgi per "PARP". Jei žaizda prie sveikų genų "BRCA1", "BRCA2" tokia pat kaip ir prie blogų, tai tas pats kaip jeigu tie genai būtų blogi. Pakaktų slopinti vien "PARP".
Gal sveikas ląsteles gelbės "BRCA1", "BRCA2". Net jeigu žala dėl nuslopusio "PARP" būtų, vis geriau negu visai žudyti sveikas ląsteles kartu su vėžiu, be atrankos, kaip daro dabar.
Nežinau ar būna vėžys su genų žaizdom nebūdingom blogiems "BRCA1", "BRCA2". Tada tokio vėžio neaptiktų.
Jei aptiktų kitais būdais, vis tiek gal vertėtų gydyti slopinant "PARP".
Visai be žaizdų vėžio nebūna. Juk vėžys būna būtent dėl genų žaizdų.
1866 metais Paul Broca pastebėjo, kad vėžys paveldimas. Jis tyrė savo žmonos genealogiją.
1991-2000 metais rado vėžio genus "BRCA1", "BRCA2". Atradėja ketino pavadinti juos Broca garbei. Bet pavadino krūties vėžio garbei: breast cancer. Arba trumpai taria: "Braka".
60% tokių moterų suserga krūties vėžiu. Nežinau kodėl geno nepavadino gimdos kaklelio, ar vyrų prostatos vardu. Gal todėl, kad tokio vėžio mažiau.
Paul Broca vis tiek gavo savo vietą žmogaus kūne. Jo vardu pavadino smegenų sritį kaktos kairėje, kurioje yra kalba. Jis rado, kad žaizda toje vietoje atima žmogui kalbą. Ten miniu, kad gabumas keiktis gal neišnyksta. Tai buvo pirmas įrodymas, kad smegenų veikla yra suskirstyta, kaip organai ("specializuota").
Ten dar pasakoja, kad raudonplaukiai geriau gamina vitaminą "D" iš šviesos, blogiau jaučia skausmą.

95% žmonių yra atsparūs raupsams. Gal dėl to, kad senovėje raupsuotuosius atskirdavo. Jie negalėjo taip laisvai daugintis. Arba dauginosi tik tarpusavyje. Tai ypač lengva, kai juos suburdavo, ištremdavo į salą, kad atskirti. Taip jie beveik išnyko.
Tad, šiandien žmogus dažniausiai užsikrečia raupsais nuo armadilo. - Šiaurės Amerikos gyvūno. Jis - vos ne vienintelis iš kitų gyvių, kuris serga tais pačiais raupsais. Tada jis daug seilėjasi. Raupsų bakterija - trapi. Tad užsikrėsti nuo armadilo, ar jo seilių sunku. Tai sugeba vos pora šimtų žmonių per metus.
Lietuviai raupsus senai bematė. O poreikis kažką atskirti išliko stiprus. Todėl jie rado nuo ko atsiriboti: nuo gerų, padorių žmonių, ypač kurie daug labo siūlo bei daro. Nes baisiau už labo "raupsus" yra tik užsikrėsti darbu. - Tam labui. Nelabui - irgi. Nelabą dirbti - maloniau. Nors irgi - tingu.

2016 metų liepą Naujos Zelandijos mokslainiai rado, kad tie vaikai, kurie žindo pirštą, arba kramto nagus, mažiau serga alergija, nes jų kūnas labiau pripranta prie mikrobų (bakterijų, virusų, žiedadulkių, vabzdžių mažų tiek, kad jų nematyti). Dar mažiau serga tie, kurie daro abu tuos dalykus.
Jie sako, kad nežino, ar toks elgesys mažina ligas, kurios sukelia alergiją.
Nežinau ką tai reiškia, kuo skiriasi liga, kuri sukelia alergiją nuo pačios alergijos. Juk liga ir yra pats mikrobas. Jis sukelia alergiją tiesiogiai. Jis negali sukelti kito mikrobo, kad anas sukeltų alergiją. Jis tik gali pats pasidauginti ir ją sukelti.
Gal jie turi omeny kažkokius tarpinius kūno pokyčius, kuriuos imuninė sistema perdėm uoliai puola, o ne mikrobą. - Sukelia savo paties kūno alergiją. Bet vis tiek tai reikštų, kad ją sukelia tas mikrobas, nes pradeda jis.
... Yra blogų įpročių, kurie yra geri.

http://www.bbc.co.uk/programmes/p04qf0r3. - Rašto nėra. Yra tik garsas. Mažiausias 12 MB.
1949 metais mokslainiai rado savo laboratorijoje nutukusią pelę. Ji buvo nepasotinama. Ji svėrė 3 kartus daugiau negu įprasta. Ją pavadino Rubuile.
1994 metais pagaliau jos dėka rado nutukimo geną. Jį pavadino OB.
Rado, kad riebalai gamina ir skleidžia hormoną "Leptiną". Tas praneša smegenims kiek yra riebalų, kiek dar reikia ryti. Viso riebalai skleidžia apie 50 hormonų.
Genas lemia saugoti riebalų perteklių.
Mokslainiai nežino ar genas lemia daugumos storulių atsparumą hormonui. Mažuma jam nėra atsparūs. Jiems lieknėti padeda hormonas.
Žinau kaip sulieknėti ir be jo.
Apie 2002 metus mokslainiai epidemiologai rado, kad storas pilvas sukėlė apie 5 metais ankstyvą mirtį. Jie nežino kodėl.
Ant pilvo yra 4 riebalų rūšys pagal tai kur jie guli: apie žarnas, inkstus, po oda, ant pilvo (gal irgi po oda).
Žarnų riebalai gali sukelti vėžį, diabetą, širdies ligas, padidėjusį kraujo slėgį (spaudimą).
Dar yra rudi riebalai. Jie gamina šilumą tiesiogiai. Mažyliams jų labiau reikia, kad sušiltų, nes jie mažai juda. Seniai jų turi mažiau. Todėl labiau tunka paprastais, baltais riebalais.
Juosmens riebalai chemiškai nekenkia. Gal net šildo. Kenkia tik svoris.
Alaus žmogus geria daugiau negu kito maisto. Todėl iš jo gaunasi daugiau riebalų. Todėl alkoholikai - pilvūzai.
http://www.bbc.co.uk/programmes/w3ct2cb0
Mokslainis painiai aiškino hormoną "Leptiną". Jis kažkaip, gal per keletą pakopų, žadina MC4 lizdą ("receptor"). MC4 genas ir jo lizdas valdo ėdrumą, medžiagų apykaitos spartą ("metabolizmą"), lytinį elgesį ir vyro organą.

Yra storumo genas. Manau, jis nėra tas pats OB, kurį miniu ankstesnėje pastraipoje. Saugoti riebalus reikia visiems žmonėms. O šio gali ir nebūti.
Kas jo turi 1, tas storesnis 1,5kg. 2 - 3kg.

2022.09.15 mokslainiai rado, kad sotūs pusryčiai verčia smegenis jaustis sotūs labiau. Todėl per dieną noras ėsti mažėja. Lieknėti lengviau.
Priežasties nežino.
Mes ir be jų tai pastebime.

2022.04.18 mokslainiai rado, kad storos moterys labiau serga gimdos vėžiu. Kuo storesnė, tuo didesnė tikimybė. Lašiniai susiję su didesniu insulino ir testosterono kiekiu. Nežinau ar lašiniai sukelia juos, ar jie lašinius. Šie hormonai skatina vėžį.

Nutukimą dažnai lydi blogas cholesterolis kraujyje. Jis nusėda kraujagyslėse, jas užkemša. Dėl to žūva smegenų dalis, nutinka insultas. Gali mirti. Kamščiai darosi ne vien galvoje. Dažnai kamštis, kuris susidarė kitur kūne, atsiklijuoja ir keliauja į galvą...
2017.06.19 Olandų mokslainiai padarė vakciną. Ji verčia imuninę sistemą ardyti cholesterolio nuosėdas, dėmes, kamščius.
Nežinau kur kraujo baltos ląstelės paskui jį deda. Gal suvirškina ir iškakoja kaip kažką nekenksmingą.

Žmogui reikia vitamino "D", kad iš maisto įsisavinti kalcį ir ugdyti. Iš jo gamina kaulus.
Dar "D" palaiko imuninę sistemą.
Vitaminą "D" žmogus gauna 3 būdais:

• Gamina odoje iš Saulės spindulių ir cholesterolio... Gal ne tokio pat, su kuriuo nutukai ankstesnėje pastraipoje. Kitaip vakcina nuo nutukimo ardytų ir vitamino "D" žaliavą.
• Ryja grybų. Nežinau ar visų, nuodingų, pelėsių.
• Ryja su mėsa.

Šunys, katės, gal ir kiti gyvūnai išskiria cholesterolį į kailį. Saulė jį skaido į vitaminą "D". Jie jį nulaižo.
Todėl žvėrims būtina Saulė.
Nežinau kaip kurmis gauna vitaminą "D". Jis nemato Saulės ir išvis nieko. - Gal iš vabzdžių.

Jeigu oda tamsi, reikia ilgiau būti Saulėje, kad gaminti vitaminą "D".
Gal dėl jo trukumo ir silpnesnės įmuninės sitemos negrai dažniau sirgo ir mirė nuo karūnos pavidalo viruso 2019-2020 metais.

2017.06.25 mokslainiai rado dar vieną Saulės spindulių naudą: jie išlaisvina odoje azoto oksidą (NO₂). Tas skatina imunines ląsteles mažinti uždegimą. Tai mažina niežulių ligą egzemą.

2017 metų rugpjūtį, berods Britanijos, mokslainiai rado kaip peršviesti kūną be rentgeno. Jie šviečia ypatingai ryškią šviesą. Kūną pereina ji visa. Bet kūnas ją išsklaido.
Jie padarė ypač jautrią ir greitą vaizdo kamerą, kuri pagauna tik tą šviesą, kuri ateina pirma. Ji keliauja tiesiausiai. Todėl rodo kūno vidų. Jei keisti delsimą, galima ne tik peršviesti (matyti šešėlį), bet ir apšviesti kūno vidaus dalis (matyti "paviršius").
Manau, lengviau aptiks ne tik kietų kaulų lūžius, bet ir minkštas kūno dalis. Gal gebės pamatyti ar pakankamai gauni vitaminą "D".

2017 metų gruodį Glasgo Universiteto mokslainiai ataugino, pagydė sutrupintą šuns kaulą. Įprastai kaulo trupiniai neužgyja, nes sutrinka jų maitinimas. Jie apvilko trupinius ypatinga plastmase. Ji sugeria ypatingą mišinį, kuris skatina augti kamienines ląsteles, virsti kaulais. Gal ir maitina jas. Į plastmasę įmaišė ir pačias ląsteles, truputį paaugintas būti kaulais. Taip prireikė mažo mišinio kiekio. Jis mažai sklido į kitas kūno dalis. Todėl neaugino kaulų kitur, kur nereikia.
Kaulas sugijo per 6 savaites.
Nežinau ar kaulas sugijo lygiai ir kaip jie užtikrino, kad neatmirtų audiniai greta. Gal smarkiai sužeistas buvo tik kaulas.
Šuniui neteko nupjauti kojos. Jis jau laksto.
Jis gyvena Vokietijoje. Ten 2016 metais jį partrenkė gelda. Paprastas veterinaras kažkodėl žinojo apie Škotų mokslą ir kažkaip sugebėjo jiems duoti gydyti šunį.
Nežinau ar mokamai. Nežinau ar Lietuvė irgi gali vežti gydyti šunį į Škotiją.
Žmonių sutrupintus kaulus gydys po 3 metų.

2020.09.21 mokslainiai Londone, Britanijoje iš kamieninių ląstelių padarė pleistrą. Deda jį ant sutrupinto kaulo, kad gytų. Nežinau ar pleistras paskui ištirpsta.

http://med.stanford.edu/news/all-news/2020/08/Researchers-find-method-to-regrow-cartilage-in-the-joints.html
2020.08.17 Stanfordo universiteto, JAV, mokslainiai išrado kaip atauginti kremzlę. Joje nėra kraujo. Todėl ji neatauga, nesugyja, arba auga lėtai.
Kaule irgi nėra kraujo. Bet jis sugyja, nes leidžia maistingas medžiagas.
Jie turi proteiną, kuris kamienines ląsteles iš kaulo, greta kremzlės, skatina augti, virsti kremzle. Pačioje kremzlėje irgi yra kaulo kamienines ląstelės. Gal skatina ir jas. Gręžia mikroskopines skyles kaule, ar kremzlėje. Taip sužadina gijimą.
Įprasta kaulo kamieninė ląstelė pirma virsta kremzle, o tik po to kaulu. Mokslainiai pasinaudojo šia savybe. Jie sužadina virsmą į kaulą, bet sustabdo jį "pusiaukelėje": slopina marmalą, kuris verčia ląsteles kraujagyslėmis. Tai kažkodėl palieka buvusią kamieninę ląstelę kremzlės būsenoje.
Abu marmalus mokslas naudoja nuo seno. Proteinas BMP2 skatina kaulus gyti. Marmalą, kuris slopina naujas kraujagysles, naudoja gydyti vėžį. Todėl naują būdą neteks ilgai bandyti. Jį galės diegti greitai.
Mikroskopines skyles irgi jau senai daro. Bet iš jų augo ne standi kremzlė, o minkštas randas. Gal tai ištaisė kraujagyslių slopintuvas.
Nauja kremzlė kažkodėl nėra tokia pat kaip sena. Bet panaši.
Taip gydys artritą.
Nesupratau kodėl to paties nereikia kaului. Tos pačios kamieninės ląstelės gydo kaulą, bet nedaro kraujagyslių. Netenka jų slopinti. Gal mokslainiai turi omeny, kad tas pats marmalas, kuris skatina kaulų čiulpų kraujagysles augti, skatina ir kremzlę virsti kaulu. Gal taip auga kaulas. O jeigu slopinti šį marmalą kitu marmalu, tada virsmas sustos kremzlės būsenoje.
Gal tikrai auginą kamienines ląsteles, kurios yra kremzlėje, o ne vien kaule. Tada kremzlė galės ne tik ataugti, o ir sugyti.
Lieka sugalvoti kaip nedaryti skylių, nepjauti kūno, žadinti gijimą marmalais, bangomis, smūgiais, elektra...
Aš jų paklausiau ar slopintuvas yra proteinas, kaip ir skatintuvas;
ką būtent jis slopiną, kraujagysles kaule, į kurį virstų nauja kremzlė, ar patį jos virsmą į kaulą;
ar įmanoma be operacijos, nepjauti, negręžti skylių.
Jie neatsakė. Teisinosi, kad baigiasi metai atsiskaityti už pinigus, gaišta su tuo, neturi laiko man. - Biurokratija smukdo mokslą. Jie tik paragino mane pati tirti šį reikalą. - Kur tau išmokti tiek?.. Ir nebūtų kaip. Juk tai naujas reikalas. Vienintelis žinių šaltinis yra jie. Aš jų ir klausiau. Gal jie tik vaizduoja darbą skelbti laimėjimus. Pagamino pusėtiną straipsnį, atsiskaitė, paėmė algą ir numetė jį, netarpininkauja mokslui ir visuomenei, nebetobulina, nepapildo kaip toliau tiria šį būdą kremzlę auginti.
Jei slopina kraujagyslę, kas tada slopina kaulą?

2022.02.17 mokslainė Elžbieta Rosado Balmayor iš Mastrichto Universiteto padarė "skelbimų-RNR", kuri verčia lūžusio kaulo ląsteles gaminti baltymą ("proteiną"). Tas, matyt, augina kaulą.
Galės mažiau kaulų šalinti ("amputuoti"), kurie per smarkiai sužaloti, patys negyja. Atstatys kaulą, kai menksta dėl ligos. Pavyzdžiui: osteo-artrito.
Naujas kaulas tvirtesnis, negu pradinis.
Sako kad "skelbimų-RNR" patenka tik į lūžio ląsteles.
- Kodėl į kitas - ne?
Kodėl ląstelės pačios negali gaminti kaulo? Juk kaulai gyja ir savaime. Gal, vis tik, patenka ne į kaulo ląsteles, o bet kokias kitas, kurios atsiduria lūžyje. Gal kaulą pradeda gaminti kokia riebalų, ar odos ląstelė.
"Skelbimų-RNR" patogesnė, nes ją pilnai daro mėgintuve. Netenka nieko imti iš gyvūnų, ar žmogaus.
- Palyginus su kamienine ląstele, ar baltymais.
Galima būtų gaminti baltymus ir dėti ant žaizdos. Bet sudėtinga. Gamina gyvūnai, mikrobai. Tenka valyti. Terpti į ląstelę.
"Skelbimų-RNR" pati patenka į ląstelę ir gamina baltymus švariai.

Egipte, faraono Ramzio 2 laikais mirė kunigas (šventikas). Jis užrašė norą, kad jo balsas toliau sklįstų, dainuotų, kad jis gyventų ir po mirties.
2020.01.23 mokslainiai nuskanavo jo mumiją, atkūrė jo balso stygas. Išliejo kompiuteriu, tariamai atspausdino. Paleido per jas garsą. Paskui leis per jas ištisus žodžius. Išpildė kunigo 1 norą - dainuoti. 2 noro dar teks palaukti. Dar neįmanoma atgaivinti mumijos.

2022.11.06 Britanijos mokslainiai pirmą kartą pasaulyje pilė žmonėms kraują, kurį augino mėgintuvėlyje. Iš kamieninių ląstelių. Tikriausiai ėmė iš paties žmogaus.
Augins retų "grupių" kraują. Ypatingai gelbės kam reikia perpilti kraują nuolat.

https://www.bbc.co.uk/news/health-46275178
2018.11.20 Britų mokslainiai paskelbė, kad Meksikietiška žuvis Tetra gydo, atkuria, ataugina savo širdį.
Tam ji turi 3 genų sritis. Mokslainiai palygino 2 Tetra rūšis. Kuri gyvena upėse, ta gydosi širdį. Urvuose - ne. Urvinės žuvys aklos, gal visai akių neturi.
Mokslainiai rado, kad, kai širdis genda, tada 2 genai ima smarkiau veikti: "lrrc10" ir "caveolin". Jie atjungė geną "lrrc10" žuvyje "Zebra". Tada jos širdis nepagijo. Liko raumenyje randai. Toks raumuo blogai veikia.
Žuvį "Zebrą" miniu ir aukščiau. Ji daug ką gydo sau. Pasirodo ir širdį. - Gal dėl to, kad jų pavadinime yra vienodas kiekis raidžių ir skiriasi tik 2 raidės.
Abu genus turi ir žmogus. Geno "lrrc10" trukumas sukelia ligą "kardiomyopatiją".
Mokslainiai tikisi, kad galės taisyti tuos genus vaistais, arba karpydami juos naudodami genų žirklės Crispr-Cas9.
Širdininkai labiau miršta negu nuo vėžio.
Nežinau kaip mokslainiai žalojo širdis, kad stebėti kaip jos gyja.
Ten rasi daugiau nuorodų kaip pagydyti sau širdį.

2019 metais mokslainiai iš kamieninių ląstelių pagamino pleistrą. Ląstelės sukibo ir padarė raumenį.
Jį užlipino ant plastiko gabalo. Pleistras buvo padriko pavidalo. Visai ne kaip raumuo. Jis trukčiojo, matyt kai jį trankė elektra.
Mokslainiai ketina dėti pleistrą ant sugedusios širdies ir ją atstatyti. Tikisi, kad jis taps širdies raumeniu.
Manau, kiekvienas raumuo gali juo būti. Yra 2 rūšių raumenų ląstelės: greitos ir lėtos. Gali nebent skirtis jų santykis širdyje. Tada ne kiekvienas raumuo gali būti širdimi.

Širdies raumuo skiriasi nuo judesio raumenų ant griaučių. Daugiau mitochondrijų. - Jėgainių. (Ieškok jos šiame puslapyje.) Ir variklių su pavarom. - 3 raumenų rūšis.
Kai dalinasi, ląstelė turi viską ardyti. Po to sudėti. - Sudėtinga.
Todėl dalinasi vos 1% ląstelių per metus.
Nežinau spartos raumenų ant griaučių, kad palyginti.
Miręs širdies raumuo lėtai atauga. Vietoj jo auga randas.
- "Miokardo infarktas." Dėl menkų kraujagyslių širdyje.
Tik porą savaičių kai gimsta sužeista širdis geba ataugti. Ląstelės dar dalinasi sparčiai.

http://news.bbc.co.uk/2/hi/health/211571.stm
1998.11.10 Tufts universiteto, Bostone Amerikoje mokslainiai į 16 vyrų širdį švirkštė geną "VEGF" - vascular endothelial growth factor.
Augino naujas arterijas.
Senos užako. Visi ligoniai išgyveno širdies smūgį. Daugumai skaudėjo krūtinė.
Užtruko 1 valandą. Po poros dienų ligonius paleido namo.
Naujos kraujagysles labai smulkios. Todėl jų nemato. Bet iš pagausėjusios kraujo apytakos žino, kad jos išaugo.
Nebeteks širdies kraujagyslių apeiti ("šuntuoti") ir plėsti ("angioplasty") balionu, ar vamzdžiu ("stentu").
Atrodo, geną paprasčiausiai švirkštė. Neterpė į ląsteles. Tikėjosi, kad pats įlįs.
Cornell universitetas, Niu-Jorko valstijoje, naudojo pakeistą, nukenksmintą peršalimo virusą, kad terpti. - 14 ligonių.
Harvardo universitetas keitė "šunto" genus, kad užaktų 2 kartus rečiau.
Anksčiau "genų terapija" augino kraujagysles kojose, kur senos užako.
Ten rasi daugiau nuorodų... kaip ligoniams įtaiso "geležinę" širdį...

http://www.bbc.co.uk/news/health-13699711
2011.06.08 mokslainiai pagydė širdies smūgi pelei. Davė jai marmalą "thymosin beta 4".
Svarbu duoti prieš smūgį, o ne po. Gal išras kad veiktų ir po.
Nežinau kaip "epikardas" supranta, kad jau reikia veikti, kad širdis apmirė. Kodėl iki tol lieka ramus, nors geri vaistą.
Tas prikėlė "epikardines" kamienines ląsteles. Jos miega ant širdies raumenų. Bunda, juda vidun. Auga raumuo, storėja. Randas menksta.
Stumia kraują 25% geriau.
Ten nuotraukoje matai nuspalvintą "epikardinį" sluoksnį.

2022.06.08 mokslainiai padarė drebučius ("želė"), kad laikyti ląsteles ant širdies. Jos ją kažkaip gydytų po infarkto. Tikriausiai priaugtų raumenų. Įprastos būklės marmalas skystas. Jis mėgsta kibti į kažkokią rūgštį, tirštėti. Tikriausiai ant širdies pila 2 skysčius vienu metu. Maišo. Limpa.
Didžiausia žala yra randai. Juos dar tik mokinsis gydyti.

Širdis neskauda, nes turi mažai, o gal neturi nervų-jutiklių.
Kiti vidaus organai - irgi mažai. Dažnas dalijasi odos nervu. Todėl kai kurį vidaus skausmą jauti kaip odos, painioji.
Nejauti, kai širdis pailsta ar miršta.

Širdis vystosi embrione pirma. Pradžioje tai vamzdis. Susilanksto į 4 ertmes.

Sporto narkotikai "steroidai" žaloja širdį (ji padidėja, sustambėja jos raumenys), smegenis. Sportininkai ir liurbiai juos naudoja kitu tikslu: auginti griaučių raumenis.

Raumens ląstelė turi mitochondriją. - Jėgainę. (Ieškok jos šiame puslapyje.) Per dieną gamina tiek kuro, kiek sveria kūnas. - Kažkokią molekulę ATP. Matyt, jos neišmeta. Kitaip tektų gausiai ryti ir kakoti. Tai reiškia, kad perdirba ją iš variklio atliekų. Nebent įkvepi O2, iškvepi CO2. Dujos irgi sveria.
... Ir pavaras: variklius, daug juostų, rėmus. Juosta turi skyles, kaip dviračio grandinė. Variklis kimba dantimis į skyles juostoje, per ją sutraukia rėmus. Traukia pakaitomis, panašiai kaip rankomis virvę.
Raumens ląstelė prisimena krūvį. Mankšta verčia ne tik daugintis, o ir gausinti pavaras, gal ir branduolius (DNR), mitochondriją. Net kai be mankštos raumuo menksta, ląstelės atmiršta, likusios ląstelės išlaiko vidaus gausą.
Raumuo lieka stipresnis ir lengviau auga, kai mankštini.
Todėl sveika mankštintis kuo anksčiau, nuo vaikystės.

2020 metų rugsėjį mokslainiai rado kaip slopinti geną, kuris mažina raumenis, slopina augimą.
Dėl krūvio raumenys auga. Tinginiams - mažėja. Kosmose raumuo nejaučia svorio. Todėl mažėja. Jei kosmonautė būna ten ilgai, kai grįžta, ją tenka nešioti ant rankų... Kas, aišku, jai labai patinka.
Mokslainiai nuskraidins peles prie Mėnulio. Ten svorio dar mažiau. Nuslopins tą geną ir stebės kaip pelės pampsta nuo raumenų, tampa galiūnėmis ("mighty mouse). Nežinau kodėl skrendą būtent į Mėnulį. Galima skraidyti atvirame Kosmose, arba bent aplink asteroidą. Ten svorio dar mažiau. Gal jie turi omeny vietą tarp Žemės ir Mėnulio, kur susilyginą jų trauka į priešingas puses (Lagranžo tašką). Bet ten neįmanoma būti ilgai. Ten pasakoju kodėl.
Skatins tinginystę. Įprastai kosmonautė mankštinasi porą valandų per parą. O šios pelės galės kiaurą parą drybsoti ant sofos priešais televizorių, arba vairuoti geldą ir kvaišti iš malonumo.
Geną galima slopinti ne vien kosmose. Todėl žmonės Žemėje irgi taps galingais tinginiais.

http://www.bbc.co.uk/news/science-environment-38800987
2017 metais mokslainiai rado Kinijoje mažyčio (mikroskopinio), 1 milimetro gyvūno išdžiuvusią, suakmenėjusią "šlapią" dėmę, kūno medžiagų liekaną, "pėdsaką".
Kažkodėl jie nusprendė, kad tai visų stuburinių protėvis (žuvų, driežų, žinduolių, žmonių). - Anksčiausias žinomas. Pavadino jį "Sakoritas" ("Saccorhytus"). Tai reiškia "raukšlėtas maišas". Nors piešinyje, o gal nuotraukoje, į mūs spokso, nors ir aklas, visai lygus maišas. Labai dantytas.
Jis gyveno prieš 540 mln. metų tarp smėlio grudų jūros dugne. Rangėsi, kad judėti.
Jis turėjo pernelyg didelę burną ir jokio užpakalio (išeinamos angos). Kaip ir žmogus, jis kakojo pro burną. Nors, kas žino... Gal jis ėdė ir pro užpakalį... Tik užsičiaupė tuo metu, kai mirė.
Po 20-30 mln. metų jo palikuonys ėmė skirtis į žuvis, jūros žvaigždes ir žmones.

2020.05.18 mokslainiai Argentinoje rado vėliausią dinozaurą, kuris ėdė mėsą - plėšrūną. Jis gyveno prieš 70 mln. metų. Ilgis: 10 metrų. Dydysis, apgrežtas pirštas ant priekinių letenų yra 40 centimetrų ilgio, kad tverti grobį.

2018.11.26 mokslainiai Lenkijoje rado žinduolio liekanas. Jis gyveno dinozaurų laikais. Ilgis: 5 metrai. Aukštis: 2.
Tai sugriovė mokslainių pramaną neva žinduolių dydį slopino dinozaurai. Šitas gal ir pats kai kuriuos primušdavo.

Apie 2016 metus mokslainiai rado, kad dinozaurai nyko savaime, lėtai. Tai reiškia, kad juos nepražudė nei meteoritas Jukatane prieš 65 mln. metų, nei kas kitas. Dalis jų tapo paukščiais. Dalis - gal paskui tapo žinduoliais. Dalis paprasčiausiai nusigyveno ir sunyko. Juk savaiminė atranka nedraudžia nykti. Gal jie nebenorėjo gyventi...
Tuoj mokslainiai pamiršo šią išvadą: toliau pezėjo, neva dinozaurus pražudė meteoritas ir kaip mes nuo tol atkutome.
Neva per 200000 metų žinduoliai pavirto iš naktinių į dieninius. Nors, patys sako, kad jų neįmanoma atskirti, net jei žiūri į gyvą padarą. O tuo labiau - į iškastą dvėseną. Neva tokio staigaus pokyčio priežastis yra dinozaurų žūtis.

2022.04.06 Šiaurės Amerikos, Dakotos valstijoje, mokslainiai rado žolėdžio dinozauro kojos mumiją su oda.
Joje įstrigo skeveldros nuo meteorito, kuris krito toli, Jukatano pusiasalyje prieš 66 mln. metų.
Atrodo sakė, kad skeveldros iš stiklo, kuris susidarė, kai lydėsi uolienos.
Sako, kad oda su žvynais, o ne plunksnom.
Smūgis išstūmė vandenį iš upių ir ežerų. Dinozaurą išplovė į krantą kartu su žuvim. Paskui juos užpylė nuolaužos.
Nežinau kodėl jie sprendė, neva kaltas tas meteoritas. Gal kaltas vietinis vulkanas.

Apytikriai 2016 metais mokslainiai rado gintarą, o jame dinozauro plunksną. Taip jie suvokė, kad dinozaurai nebuvo pliki kaip driežai. Jie buvo paukščiai. Dalis jų vaikščiojo. Gal ir šliaužiojo. Dalis skraidė. Paukščiai yra dinozaurai.

2020.03.18 tarp Olandijos ir Belgijos mokslainiai rado seniausią paukščio dvėseną: 66 mln. metų. Ji panaši ir į vištą, ir į antį. Todėl jie galvoja, kad tai visų paukščių motina.
Vargu ar taip paprastai buvo. Gali būti, kad paukščiai gimė iš skirtingų dinozaurų. Todėl jų bendri protėviai dar senesni ir visai į juos nepanašūs. Jų bendras išorinis bruožas: plunksnos.

2019.11.07 mokslainiai rado žmog-beždžionės dvėseną. 12 mln. metų senumo. Jos kojos buvo visai kaip žmogaus. Rankos pritaikytos karstytis medžiais.
Nežinau ar genus tyrė ir ar sutapo jie su tavo genais.
Taigi, žmogaus protėviai vaikščiojo ant 2 kojų labai senai. Todėl žmogus turėtų grįžti prie ištakų ir stotis. Liautis ropojęs. Liautis būti žmogumi ir tapti tikra beždžione.

Genai rodo, kad žmogus jau buvo pele prieš 75 mln. metų. Ten ir grįš.

Žmogus pradėjo vystytis prieš 3,18 milijonus metų. Tai buvo tuo metu, kai 1974 metais mokslas atrado seniausias žmogaus griaučių liekanas. - Australopitecus afrorensis.
Žmogus atrodė keistas: moteris. Tai irgi atsakė į amžiną klausimą kas buvo pirmas: Adomas, ar Ieva.
Ją kažkodėl pavadino "Lucy".
Dar keisčiau buvo, kad ji buvo mažo ūgio, nors suaugusi.
Visai kaip žmogus, ji yra panaši į beždžionę. O kojos - į žmogaus. - Gal ji mirties patale valgė žmogų. - Visai kaip žmogus.
Ilgą laiką ją laikė atskira žmogaus rūšimi ir anksčiausiai gyvenusiu žmogumi.
Žymiai vėliau, apie 2011 metus, paaiškėjo, kad ji tėra išgama. Tą mes ir be jokio mokslo matome kasdien.
2016 metais mokslainiai paskelbė, kad ta išgama krito iš medžio. Todėl lūžo jos kaulai. Lūžo kaip būdinga kol jie gyvi, o ne jau padvėsę. Ranka sulindo kažkur į kuną. Medžiuose jos įprastai slapstėsi nuo plėšrūnų. Nesakė kokių. Gal nuo žmonių. Nesakė kodėl būtent iš medžio. Manau jo liekanų nerado. Gal ją primušė kas. Gal ji krito iš lovos, nuo uolos, iš dangaus, iš paukščio, dinozauro pterodaktilio nagų. Gal ta ranka visai ne jos. Gal prie šios išgamos lindo kita išgama.
2023.06.13 mokslainiai nupaišė "Lucy" kojų raumenis. Suprato, kad ji mokėjo ne tik karstytis medžiais, o ir vaikščioti stačiai, galėjo ištiesinti kelį.
2019.08.28 kažkas Etiopijoje rado 3,8 milijonų metų senumo kaukolę žmogaus rūšies Australopiteko anamensis. Sako, neva tai neigia ankstesnę nuomonę, neva ši rušis buvo "Lucy" protėvis. Gebėjo neigti protėvystę ne būtent žio žmogaus, o jo rūšies. Gal anksčiau rado kitų žmonių šios rūšies ir galvojo, neva jie protėviai. O šis tariamų protėvių rūšies žmogus pasirodo vėliau gyveno šalia tariamos ainės.
Sako, kad abi rūšys 100000 metų buvo vienu metu. Kad buvo daug žmogaus kilmės atšakų, ne 1 "Lucy". Pati "Lucy" yra anamensis atšaka.
2015 metų gegužę kažkas rado 3,5 milijonų metų senumo žmogaus rūšį. - Jo žandikaulį ir dantis Etiopijoje, Afrikoje. Mokslainiai ėmė kalbėti, kad žmogaus giminystės medis - labiau sudėtingas, negu mes galvojome. Jie klysta. Tik jie taip paprastai galvojo. - Ne aš. Aš visuomet sakiau sudėtingai: žmogus atsirado per daug klystkelių iš daugybės skirtingų gyvių.
2015 metų rugpjūtį Pietų Afrikos urve mokslainiai rado naujos žmogaus rūšies berods 15 griaučių. Jiems - 3 milijonai metų. Smegenys - mažos, kaip gorilos. Kaukolė - panaši į žmogaus. Dantys - pirmykščiai, paprasti (primityvūs), ypač galiniai. Bet maži, kaip žmogaus. Kojos - ilgos, kaip žmogaus. Pėdos - beveik kaip žmogaus. Pečiai - beždžionės. - Ir beždžionė, ir žmogus. Mokslainiai tikina, neva juos gentainiai palaidojo siaurame ilgame urve, neva tai buvo apeiga. Tai reikštų sąmonę. O gal ir tikėjimą (religiją). O gal pirmasis žmogus ne lavoną atnešė į urvą, o pats atėjo mirti, ar slėptis nuo plėšrių... dievų.
Urvas buvo toks siauras ir žemas, kad į jį siuntė pačius smulkiausius mokslainius. Nežinau ar ir galvas atrinko smulkiausias.

Kažkada Pietų Afrikos urve žmonės kasė auksą. Sprogimas atvėrė 3 mln. 618 metų amžiaus griaučius Australopitecus. Makaulė maža. Dantys didoki. Kaukolė atrodo kaip varpas. Viršus siauras. Apačia plati. Lyg kas būtų galvą iki akių įspraudęs į per ankštą šalmą. - Vidurkis tarp beždžionės ir žmogaus. Jį pavadino Mažyliu. Jis įkrito į urvą ir negebėjo išsiropšti.

2013 metais mokslainiai rado Pietų Afrikoje kažkokias į žmogų panašių gyvūnų liekanas. - Hominido. Jį pavadino Hominilidas. 2017 metais rado jų amžių: 300000 metų.
Jų smegenys buvo apelsino dydžio. Ūgis: 1,5 metro.
Tuo metu jau buvo ir žmogus, Homo sapiens. Jie gyveno šalia vieni kitų.
Todėl mokslainiai mano, kad žmogus kažkokias savybes gavo iš Hominilidų. - Kažin, kūno, ar būdo?.. Gal žmonės tuos gyvūnus tvirkino, dauginosi su jais.

2017.06.07 vakarų Afrikoje, apie Maroką mokslainiai rado 5 seniausius žmogaus "Homo sapiens" griaučius. Jiems 300000 metų. Anksčiau jie galvojo, neva seniausias žmogus buvo rytų Afrikoje prieš 200000 metų. Dabar mokslainiai suprato, ką visą laiką ir sakiau: žmogus atsirado visur, pamažu, o ne vien rytų Afrikoje. Dabar mokslainiai vis sako, neva jis atsirado tik Afrikoje. O aš sakau, kad visur.
Vienu metu gyveno žmonės, "Hominidai", beždžionės. Varžėsi, kas pirmiau išsivystys. Gal vieni atsilikdavo, o paskui pralenkdavo kitus ir patys tapdavo žmonėmis. O žmones vadindavo "hominidais". Gal ir nesivaržė, o laisvai vieni su kitais elgėsi, tvirkino, gamindavo tarpines rūšis, lygino skirtumus.

2019.04.10 saloje Filipinuose, pietų-rytų Azijoje, rado naujos žmogaus rūšies palaikus. Jis turėjo beždžionės bruožus. Mokslainiai kažkodėl nusprendė, kad tie bruožai būdingi Afrikos beždžionei. Kodėl ne Azijos? Gyveno prieš 67000 metų. Iš amžiaus vėl mokslainiai suprato, kad žmogus atsirado visur, o ne vien iš Afrikos.
Gal beždžionė ir atbėgo iš Afrikos. Bet ne žmogus.

Šiuolaikinis, pirmykštis žmogus atsirado vos prieš 40000 metų.
Bet jo giminystės "medis" nėra tiesus ar doras. Žmogus daug kryžminosi su kitais dvikojais nežmonėmis ir net šliužais. - Kas tik daugiau sumokėdavo, ar pagrobdavo, arba paprasčiausiai pasitaikydavo po ranka iš tingulio. Todėl žmonių sudėtis dabar yra įvairi. Daug liko pradinėje vystymosi pakopoje, arba net žengė atgal.
40000 metų nėra pakankamas laikas, kad pirmykštis žmogus išsivystytų į protingą. Jis liko pirmykštis. Tik ištobulino griovimo įgūdžius. Gamtinė atranka liovėsi (evoliucija). Todėl protas nebeturi progos gimti vis geresnis. Atvirkščiai, pradėjo veikti visuomeninė atranka. O ji atrenka kvailiausius.
Prieš 40000 metų pirmykščių žmonių rūšių buvo keletas. Dar buvo kiti dvikojai nežmonės. Mokslas mano, neva jie išmirė. Bet nutiko kitaip: minėtu parsidavimo būdų jie susimaišė į vieną žmonių rūšį. Tad iki šiol savo tarpe aptinkame pirmykščių žmonių daugumą. Jie nebėra atskira rūšis. Genai susimaišė.
Pirmykštis žmogus dabar gimsta genų atsitiktinumo dėka. Tiksliau: protingas gimsta tarp kvailių atsitikinai. Taip sutampa sumaišyti genai.

2016 metais mokslainiai pagaliau pripažino šią mano pastabą (teoriją). Skelbė, kad iki 3% žmogaus genų priklausė neandertaliečiams. Žmonės jų turi ir mažiau. Vargu ar yra visai švarių nuo neandertaliečio genų.
Mokslas sako, kad neandertalietis davė žmogui geną, kuris lemia įprotį, potraukį rūkyti. Jie nežino kuo tas genas buvo geras neandertaliečiui, nežino ką jis jam darė. Neva jis nerūkė. Iš kur jie žino? Gal rūkė. Genas nebūtinai turi būti geras, kad išlikti. Jie nežino ir ką jis daro žmogui. Jam irgi genas neprivalo būti geras. Atvirkščiai, kaip rašau ankstesnėje pastraipoje, dabar atranka (evoliucija) vyksta blogyn. Kuo daugiau visokių lūženų prikaupia žmogus savyje, tuo jis tobuliau atrodo. Tobuliausias - ištežęs tešlius, karvės blynas, toks šiltas ir žmogiškas.

2017 metų rugsėjį mokslas rado, kad neandertaliečio smegenys auga lėčiau negu žmogaus. Bet todėl jis kažkodėl turėtų būti protingesnis. To niekas nepakęs. Todėl mokslas jį stengiasi menkinti visaip: kad neandertaliečio smegenys didesni, neva tik todėl auga lėčiau, o ne dėl proto. Bet ir didesnė galva turėtų būti protingesnė. Juk tais laikais į ją dar nekimšdavo tiek daug kvailų, supelijusių knygų.

2020.01.15 mokslainiai rado, kad neandertaliečiai nardė. Jie rado šiukšles, išėdas, kriaukles, kurias tie paliko. Matosi, kad kriaukles buvo jūroje, bet neapdaužytos. Tai reiškia, kad jas gaudė gyvas, 4 metrų gylyje.
Neandertaliečiai maudėsi visai kaip žmonės.

Kažkas vis randa, kad neandertaliečiai olose paišė; statė šventorius; gamino muzikos instrumentus; dažus veidui, grožiui ("kosmetiką", "makijažą"). Jie buvo protingi.
http://news.bbc.co.uk/2/hi/science/nature/8448660.stm
Ten neaišku kodėl nusprendė neva tai buvo dažai veidui; neva saugojo juos kriauklėse; neva išvis tai buvo dažai.
Nuotraukoje kriauklės plokščios. Neįmanoma jose saugoti. Nebent jomis tepliojo, o ne saugojo. Skylės kriauklėse gal buvo skirtos kabinti ant kaklo, kaip papuošalą. Jei reikėtų užverti kriauklę, kaip skrynią, reikėtų 2 skylių vyriams.
Kitus kartus mokslainiai aiškino, kad dažydavo būtent papuošalus.
Meną neandertaliečiams pripaišo tik netiesiogiai, pagal laiką: seniau 50000 metų - jų; vėliau - žmogaus.
Tiesioginio ryšio nerado. Šalia nerado jokių neandertaliečio kaulų.
Tikrovėje tą galėjo daryti žmogus.
Ir žmogus, ir neandertalietis paišė tą patį: gyvūnus, žmones, rankų plaštakas ir grotas. Labiausiai atsietos nuo tikrovės ("abstrakcija") atrodo grotos. Bet ir jas paišė visur, vietose toli viena nuo kitos, Europoje ir Pietų Afrikoje. Grotos atrodė įvairiai: kopėčios, grotos, langai, buto kambarių ar namų sienų išdėstymo brėžinys.

Šį mokslą apie beždžionę - žmogaus pradę išrado Čarlzas Darvinas iš Anglijos. Jis gyveno 1806-1882 metais. 1831-1836 metais jis plaukė laivu po pasaulį. Jis tai pastebėjo pagal įvairovę roplių ir paukščių Galapagų salose Ramiajame vandenyne priešais Ekvadoro krantus. Jis nematė kaip vienas vėžlys vystosi į kitą. Nes tai užtruktų šimtus metų. Iš paukščio Kolibrio išvystyti bent beždžionę užtruktų milijoną metų. Iš žmogaus išvystyti beždžionę užtruktų vos porą dienų.
Čarlzas neturėjo tiek laiko. Todėl jis tai išrado paprasčiau: sugalvojo. Todėl jis ilgai dvejojo, bijojo. Tik kai 1858 metais prispyrė kitas mokslainis su panašiom išvadom, jis 1859 metais pagaliau išleido knyga: "Rūšių kilmė".
Kažin kada kažkoks JAV valdininkas vardu Buttler uždraudė dėstyti Darvino mokslą apie vystymąsį (evoliuciją) valdiškose mokyklose, ypač tai, kas kildina žmogų iš beždžionės, o ne iš dievo. 1925 metais net nuteisė vieną mokytoją, kuris sulaužė tą draudimą. Tą žymų teismą praminė "Beždžionių procesu". Todėl Amerikonai ėmė lėčiau vystytis. Stebiuosi, kad vystytis išvis galėjo. Ir dar tapo pasaulio mokslų pirmūnais. Gal vystėsi tik nevaldiškose mokyklosė. Tvirkintis mokyklose nebuvo taip įprasta, kaip dabar. Tad likdavo šiek tiek laiko mokslams.
Amerikonai atšaukė kvailą draudimą tik 1967 metais. - Prieš skrydį į Mėnulį. Nes būtų gėda ant jo pražudyti dievo atvaizdą - žmogų. "Bandomais triušiais" žuti imdavo beždžiones.
1969 metais žmogbeždžionės iš JAV laimingai nuskrido į Mėnulį ir grįžo. Po to skraidė ten dar kelis kartus. Bet to jau beveik nešlovino. Visa žmonija pamena tik 1 skrydį.
Skraidė ir bedievių Komunistų iš Tarybų Sąjungos robotai. Žmogbeždžionių jie pagailėjo, neskraidino tenai, nes netikėjo niekuo, tame tarpe ir jų sėkme išgyventi. Mėnulyje paliko Luna-eigį, kaip šiukšlę. - Visureigį tokį, kaip bliudą, apskritą puodą su dangčiu, ant ratų. Tarybų Sąjunga mažai šlovino Luna-eigį. Gal dėl to, kad iššvaistė šį turtą, nepargabeno namo. O gal dėl to, kad smagiau buvo be paliovos šlovinti pirmąjį Kosmonautą Jurijų Gagariną (1961 metais). Tą paskui nužudė kariniame lėktuve, kai tas jį bandė. Bet ir tą nutylėjo. Jis paprasčiausiai išnyko ir liko amžinai gyvas Tarybų liaudies sąmonėje, nes jį vis šlovino. Nebuvo laiko susimąstyti, ar paklausti, o kur gi Jura dabar.
Nerado jie Dievo danguje. Gal todėl draudimo jį neigti nebegrąžino.
Šiandien Čarlzo Darvino mokslas yra akivaizdus. Retai kas primena, kad žinios atėjo ne savaime. Joms ilgai priešinosi. Keista ir kvaila, beprasmė dabar atrodo 1860 metų karikatūra, kuri vaizduoja jo galvą, ant keistos, nebūtos, stambios beždžionės kūno. Visos 4 letenos - griebtuvai, gali čiupti. Juk taip ir galėjo atrodyti pirmykštis žmogus, ypač mokslainis.
Nors, gal nieko keisto... Ko tiktai mes neprisižiūrime aplinkui. Kaip tiktai nesusikryžmina Lietuvis, taip, kad jo vaikų kūnai iškrypsta pro visus galus...

Įvairiais laikais niekų svajonės (religija) suteikė žmogui įvairias paskirtis.
Akmens amžiuje - paprasčiausias ėdrunas. Kai buvo šalta ir riesta suėdė visus mamutus.
Viduramžiais - kirvių mėsa.
Vėliau - patrankų mėsa.
Dabar - popierinė siela, valdininkų tarnas, demografijos, valgymo, sisiojimo ir kakojimo prietaisas. Robotas nuolat vaikščioti į darbą, vienodom valandom, ten jas išbūti ir prispaudyti (prištampuoti) kakių.

2018 metais mokslainiai rado, kad moteris beždžionės labiau mokinasi iš moterų. Gal nepasitiki vyrais. O vyrai beždžionės mokinasi iš ir iš vyrų, ir iš moterų, kad tik naudos gautų.

Smegenys, net ir be jų savininkės leidimo, gali prasimanyti beprotybę.
Kartą statybininkui didžiulė vinis persmeigė pėdą. Jam nepakeliamai skaudėjo. Ligoninėje pamatė, kad vinis pataikė tarp pirštų. - Jokios žaizdos. Gal smūgį jis palaikė žaizda.

Žmogaus nervai neatauga.
Kai žmogus pyksta, galvoje jam žūsta neuronai. Nebeatauga. Todėl žmogus kvailėja. Ir labiau pyksta...
Ne viltis, o mokslas yra visų kvailių vilčių motina:
2019.03.26 Madride, Ispanijoje mokslainiai skelbė, kad smegenys vis tik atauga. Nauji neuronai auga nuolat. Tik su amžiumi - lėčiau. Kuo labiau mokiniesi, tuo labiau auga.
Žmogus dar neišrado kam naudoti tokį begalinį neuronų kiekį. Juk į kaukolę telpa tik maža jų dalis. Gali sprogti. Reikia palikti vietos orui. Kitaip erdvė neturės kuo kvėpuoti. Uždus. Todėl reikia stengtis negalvoti, kuo smarkiau ir dažniau pykti.
Mokslainiai sakė, kad berods Alzhaimerio liga stabdo neuronų augimą, ir juos naikina, mažina jų kiekį. Tada gali ateiti kitas kraštutinumas: tuščia kaukolė. Jau ją tai žmogus randa kuo užpildyti...

Mokslainiai rado 1 nervų rūšį, kuri atauga nuolat: nosyje. Nes ten nuolat nervus naikina virusai, sloga. Jei neataugtų, prarastume uoslę.
Tankiausiai tie nervai auga giliai nosyje po smegenim. Tam tenka atverti kaukolę, pakelti smegenis ir imti nosies nervus iš po jų. Gal kada išras būdą pasiekti juos ir per nosį.
2015 metais mokslainiai tokius nervus įsodino žmogui, kuriam kažkas peiliu perdūrė stuburą. Jis jau pakenčiamai vaikšto.
Nosies nervai suaugo ir sujungė stuburo dalis. Juos deda ne paprastai, o ant dirbtino tiltelio, kad laikytųsi, kol suaugs. Nežinau ar tiltelis paskui ištirpsta, ar lieka.

Nosies nervas netinka gydyti akies tinklainę, nes jis nejaučia šviesos. Nebent jei žuvo ne ji pati, o jungiantis nervas, ganglionas.

2021.11.12 Amerikonai rado, kad "striksinčios" ("dancing") molekulės vien savo judesiu skatina nervus gyti.
Jie suluošino pelės stuburą. Sušvirkštė "Striksinčias". Po 2 savaičių pelė vėl vaikščiojo.
Nežinau kaip nervai ataugo: pasidaugino ląstelės, ar tik ataugino ataugas.
Nežinau kokios tos "striksinčios" molekulės. Ar ypatingai jos striksi. Nebūna nestriksinčių. Visos striksi. Tai yra šiluma.
Gal pakanka sušildyti stuburą, akį, ausį, ranką, koją, ir nervai atsistatys.

2019.12.04 kažkas pagamino dirbtiną neuroną iš puslaidininkių, titnago, "silicio". Jis atsiliepia ir perduoda gamtinių neuronų signalus, jungia juos prie elektronikos.
Vargu ar jis geba megzti ryšius, kaip gamtiniai neuronai.
Nežinau kuo jis maitinsis, iš kur energiją ims.

2018 metų birželį Britanijos mokslainiai pagydė, suaugino nutrauktas žiurkių stuburo smegenis. Jie gydė genus ("genų terapija"). - Nežinau ko. Tai išsklaidė dalį rando tarp nutrukusių nervų dalių ir leido tarp jų vėl augti neuronų ataugoms, jungtis stuburo galams.
Žiurkės vėl galėjo griebti cukraus gabalus rankomis ir grožėtis jais.

2015 metais 1 moteriai į tinklainę įsodino "kamienines" ląsteles ("stem cell"). Berods, jas ėmė iš jos pačios odos. Visi odoje tokių turime. Kitaip ji neužgytų. Kitur kūne irgi turime. Bet odoje - daugiausiai. Nes ją žalojame dažniausiai.
Išdavų laukiame 2016 metais.
Berods, 2015 metais kitai moteriai į tinklainę įsodino mikroschemą. Ji jau mato daugiau. Gal blogiau, negu su tikru nervu.

2018 metų kovą viena Britanijos ligoninė paskelbė, kad pagydė 2 žmones nuo aklumo dėl tinklainės geltonos dėmės sumenkimo ("macular degeneration").
Gydo abi ligos rūšis: ir "sausą" (kai tinklainė skila), ir "drėgną" (kai kraujagyslės peraugą ir sugadina ją).
Vienas laimingasis yra 86 metų, kita - 60. Jiems apako po 1 akį. Kodėl pirmiausia nepuolė gydyti tų, kurie visiškai akli, abiem akimis?
Tinklainė menksta dėl to, kad žūsta paklotas: tinklainės dažų "epitelis" (retinal pigment epithelium). Tai toks plonas ląstelių sluoksnis kuris ją maitina. Jo storis yra 1 ląstelė.
Gydytojai paėmė kažkieno embrionines ląsteles. Privertė jas virsti tinklainės pakloto ląstelėmis. Užaugino jas ant kažkokio pagrindo. Gavo 1 ląstelės storio sluoksnį. Plotis: apie 1 cm. Paklojo jį po tinklaine akies dugne.
Nežinau ar gyva tinklainė atsistatė iš mirusios, ar iš gyvos. Gal ji išaugo nauja iš pakloto. O gal ji ne žuvo, o tik sumenko. Ant naujo pakloto atsigavo ir praregėjo.
Nežinau ar embrionines ląsteles buvo svetimos. Jei taip, kodėl ligonės kūnas, imuninė sistema jų neatstumia?
Nežinau ar moteris, kurią išgydė, yra ta pati, kurią miniu aukščiau, kad anai įdėjo "kamienines" ląsteles į akį.
Šiuos 2 senius pagydė prieš metus. Delsė skelbti. Jie nebeapako ir nesusirgo tinklainės vėžiu. 1 metai yra pakankamas laikas, kad manyti, kad jie tikrai pagijo.
Abu gerai skaito.

2021.05.24 mokslainiai iš Regos instituto Paryžiuje dalinai pagydė aklą dumblių šviesos genais.
Jis gyvena Bretanėje, Prancūzijoje. Jam tinklainėje sunyko šviesos jutikliai, nervai. - 71 geno liga: retinitis pigmentosa. Nuo to retai apanka visai. Bet jis apako 20 metų.
Mokslainiai pakeitė kažkaip išlikusius nervus. - Nesupratau ar šviesos jutiklius, ar ryšių ("signalų").
Įdiegė dumblių genus. Jie gamina proteiną "kanalų-rodopsiną" ("channelrhodopsin"). Tie verčia juos plaukti link šviesos.
Tuos genus iki tol naudojo opto-genetikoje: mėginti gydyti Parkinsoną ir insultą. Tikriausiai naudą neša ne pati šviesa, o kaip ji skatina neuronus skleisti žinias ("signalus"). Nes anos ligos šviesos nemato.
Pakeistas nervas jaučia tik gintarinę šviesą. Todėl tenka dėvėti elektroninį spalvų keitiklį, akinius-"televizorių".
Per kelis mėnesius nervai prigamino pakankamai "rodopsino". Smegenys mokėsi naujos šviesos kalbos. Aklas nieko nematė. Pagaliau pamatė perėjos dryžius.

http://klb.lt/ateityje-glaukomą-tikimasi-išgydyti-kamieninėmis-ląstelėmis
2012 metai. Diduma to skelbimo yra sergančių glaukoma skaičiai - 2% - ir dejonė kaip sunku ją gydyti.
Tik paskutinėje pastraipoje rašo, kad pagydė aklą.
Dar nurodo į Britanijos kamieninių ląstelių šalpą ("fondą).
Britanijos mokslainiai atstatė regėjimą glaukomai.
Pačią ją vargu ar pagydė. Juk slėgis akyje gali vėl padidėti, o nervas - vėl sunykti.
Suleido į akį jo paties kamieninės ląsteles.
Ataugo sumažėjęs regos nervas.
Slėgis (akispūdis) atlėgo per ½.
Nežinau kodėl. Ląstelė negali slėgio mažinti. Gal pasveikęs, ataugęs nervas siunčia žinią kokiam raumeniui, kad nebekeltų slėgio.
Nors, kaip aiškinu žemiau, glaukomos priežastis yra ne slėgis, o imuninės ląstelės. Gal slėgis vargina nervą. Tas gamina "šilumos smūgio proteiną" ir tos ląstelės puola jį. 2012 metais dar nežinojome to.

http://europepmc.org/article/PMC/5795911
http://www.aao.org/headline/stem-cell-secretions-may-be-neuroprotective
2017 metais mokslainiai National Eye Institute, JAV rado kaip sustabdyti glaukomą kamieninių ląstelių išskyromis.
Tyrė kažkodėl ne bet kokias, o mezenchimų kamienines ląsteles. - Kurios yra kietuose ir kažkokiuose kituose audiniuose (kaulų čiulpų, dantų pulpoje, virkštelėje). Šiuo atveju ėmė kaulų čiulpų.
Naudojo tik išskyras - ekzosomas - o ne visą kamieninę ląstelę. Nereikia, kad ji daugintųsi, augtų į nežinia ką. Reikia seikėti patogų ekzosomų kiekį. Ląstelė to negalėtų. Ji išskirtų ką ir kiek nori pati.
Nežinau kodėl ekzosomas ėmė būtent iš kamieninių ląstelių. Juk jos yra bet kokioje ląstelėje.
Nežinau kodėl netinka, ar neveikia paties sužeisto nervo ekzosoma.

Ekzosoma yra burbulas su savo membrana. Ekzosoma yra bet kurios ląstelės viduje, po jos membrana. Skersmuo: 30-220 nanometrų.
Anksčiau manėm, neva ekzosoma yra šiukšlių dėžė. - Skirta tik išmesti iš ląstelės. Dabar įrodė, kad jomis ląstelės susižino, praneša ką veikti kitoms.
Ekzosoma talpina visokius marmalus ir 2 rūšis RNR: pranešimų, mikro.
Ląstelė išskiria ekzosomą.
Ekzosoma perneša turinį į ląstelę, prie kurios prilimpa. - Šiuo atveju į pažeistą nervą.
"Mikro-RNR" stabdo ar keičia genų išraišką.
Kai mokslainiai trikdė RNR išraiškos molekulę Argonaute2 (AGO2), poveikis mažėjo. Taip jie suprato, kad gydo būtent "mikro-RNR". Tik dar nežino kuri. Jų yra 2000 rūšių. Argonaute2 yra visose ląstelėse. Yra ir ląstelėje į kurią taikaisi. Bet jei trikdai taikinio Argonaute2, neslopini siuntėjos "mikro-RNR". Kiekvienos ląstelės molekulė Argonaute2 yra ypatinga, pritaikyta tik jai.
Siuntėjos "mikro-RNR" sustabdo ar keičia genų išraišką (ekspresija). Nežinau kuo tie genai žalingi, kad juos reikėtų stabdyti. Kaip bebūtų, šitaip ganglionai žūva mažiau.

Akies tinklainės ganglionų ląstelės yra paskutinės vaizdo perdavimo grandyje. Jų ataugos sudaro optinį nervą. Jis jungia tinklainę su smegenim.
Glaukomą yra, kai žūva ganglionai, arba nyksta jų ataugos ("aksonai").
"Mikro-RNR" stabdo žūtį ir skatina dygti ataugas.
Nežinau kaip ataugos randa kelią į smegenis. Gal palei tas, kurios dar nesunyko. O kaip, jei sunyko visos? Gal visos nesunyksta. Tektų kažkokį kelrodį daryti.

Tyrė žiurkes. Ekzosomas švirkštė į akies stiklakūnį.
Nežinau kaip užtikrino, kad liptų būtent prie ganglionų ir būtent prie sužeistų. Gal juos gydė, kol nespėjo sužeisti; iš anksto saugojo.
Mokslainiai dažė ekzosomas švytinčiu marmalu ("fluoresciniu"). Taip stebėjo kur patenka.
Po to žiūrėjo:

• koherencijos tomografiją;
• elektroretinografija;
• imunohistochemija.

Akys, kurias gydė, prarado tik 1⁄3 ganglionų.
Kurias negydė - 90%.
Nežinau per kurį laiką ir kaip nervą sužeidė, kodėl nervai nyko.
Kai nutraukė gydymą, ganglionai sėkmingai gyvavo toliau.

http://www.telegraph.co.uk/science/2018/08/10/glaucoma-may-curable-autoimmune-disease-say-scientists
2018.08.10 Amerikos gydytojai ir mokslainiai rado, kad glaukoma yra imuninės sistemos liga, uždegimas. Dėl jos nepagydomai apanka daugiausia žmonių. Tariama priežastis: padidėjęs akies slėgis. Slėgio priežasties niekas nežino. Kaip jis ardo akį niekas nežinojo iki tol. Manėme, neva pats slėgis smaugia tinklainę ir optinį nervą, kuris jungia ją su smegenim.
Kaip ir visos akių nervų ligos, glaukoma - klastinga. Jos nepastebi, kol ne per vėlu. Todėl tikrinkis nuolat.
Įprastai, imuninės ląstelės (tikriausiai leukocitai) nepatenka į akį, kad neardytų jos savo uždegimu.
Jie tyrė peles ir rado, kad vis tik kažkiek imuninių ląstelių patenka ir valgo tinklainę. Jie pašalino imuninės ląstelės. Tada pelių glaukoma neblogėjo net, kai slėgis akyje didėjo.
Jie rado, kad žmogaus su glaukoma akyje imuninių ląstelių yra 5 kartus daugiau, negu paprasto. Jos painioja "šilumos smūgio proteiną" su bakterijų proteinu ir puola.
Tas proteinas reikalingas ląstelėms, įskaitant akies, kad atsigauti po spaudimo, ar žaizdos.
Manau, tai reiškia, kad akies nervas vis tik gali save bent pagydyti proteinu, jei ne ataugti.
Mokslainiai bandė sukelti glaukomą vien akies slėgiu pelėms, kurios niekada nematė bakterijų. Irgi nepavyko. Gal jie turi omeny, kad imuninė sistema, kuri nepažįsta bakterijų, nepažįsta ir jų proteinų. Tada nepuola ir savo kūno proteinų, nekerta sau pačiai akies.
Mokslainiai tiria, kad tokiu pat būdu imuninė sistema gali būti kitų nykstančių nervų ("neuro-degeneracinių") ligų priežastimi: Alzheimerio, Parkinsono, Huntingtono.
Huntingtonas - kai to paties vardo genas sutrinka, per daug kartojasi kartojimo dalis (38 ar daugiau kartų). Gamina lipnius to paties vardo baltymus ("proteinus"), kurie trikdo nervus. Žmogus trukčioja. Senovėje šią ligą vadino įvairiai. Pavyzdžiui, "švento Vito šokiu". Kažkas sako, kad ligones laikė raganomis, degindavo. Gydyti neįmanoma. Lengvėja nuo mankštos. Kažkas išrado marmalą, kuris slopina blogą baltymą.
Saugoti akį nuo imuninės sistemos galima dvejopai:
užkardyti imunines ląsteles;
mokinti jas nevalgyti nervų, kad "šilumos smūgio proteinas" yra geras, o ne bakterija.
Gal imuninė sistema paaiškina skelbimus internete, neva kažkas išsigydė glaukomą per keletą minučių. Gal žmonės geria, ar trinasi marmalus ne bergždžiai. Gal, to nežinodami, jie malšina leukocitus akyje.
Vis tik, taip įmanoma tik sustabdyti glaukomą, laikinai, o gal ir visai. Jei dar neapakai, gali atrodyti, neva pagijai.
Sužinoti ar tikrai pasveikai galėtum, suskaičiavus imunines ląsteles ir "šilumos smūgio proteinus", kuriuos jos pultų. Pati to negali. Reikia laboratorijos. Net gydytojas pats vienas to sakyti negali. - Be būtent šio tyrimo, o ne kokio kito. Todėl visi tokie skelbimai - apgaulė, arba klaida.
Gydyti glaukomą reikštų atkurti nervus. To dar nėra. Žemiau rašau, kad to jau ėmėsi kiti Amerikonai.

https://www.telegraph.co.uk/science/2018/05/21/glaucoma-test-horizon-prevent-common-cause-blindness
2018.05.21 Britanijos ir Amerikos mokslainiai ir gydytojai rado 133 genų pokyčius, kurie lemia glaukomą. Galės ją pranašauti su 75% tikimybe ir užkardyti iš anksto.
Jie matavo 140000 ligonių akių slėgį ir siejo jį su genais. Atrodo, jie siejo tik slėgį, o ne glaukomą.
Tai darė anksčiau, negu dalis tų pačių gydytojų rado imuninės ląstelės akyje, ankstesnėje pastraipoje. Gal po to teks sieti su genais ir jas, kad pranašauti glaukomą tiksliau.

Keista, kad gydytojų ir mokslainių internetuose, kuriuos nurodo telegraph.co.uk, neradau užuominų apie šiuos tyrimus. Tiesa, ne viską išnaršiau.

http://glaucoma.org
2019 metais Amerikos labdara ("fondas") paskelbė, kad ėmė tirti kaip gydyti glaukomą.
Iki tol jie 40 metų kažin ką veikė, vien tūpčiojo apie šią ligą.
Jie rašo, kad kažkas jau ima ląsteles iš akies (gal nervus) ir kaulų čiulpų (gal kamienines), augina, daugina jas mėgintuvėlyje ir ketina grąžinti į akį.
Jie turi dar išmokti kaip nukreipti atkurtą optinį nervą į smegenis. Jie tikisi naudoti esamą, arba įdiegti naują nervą kaip vedlį.
Jie giriasi, neva juos giria įstaigos, kurios stebi, prižiūri labdarą. Bet anų įstaigų internetas arba nerodo, arba jos nerašo apie šią labdarą nieko. Gal tai apgaulė.
Jie renka pinigus ne vien pinigais, o ir keistai: palikimu, geldomis, įmonių nuosavybės dalimis ("akcijomis").
Gal todėl didelę dalį pinigų jie išleidžia valdymui. Dar daugiau - ligonius mokyti.
O tyrimui - vos ½.
Nors, per tiek metų akliai jau senai viską žino, moka. Jie trokšta tik greičiau praregėti.
Tegul skiria tyrimui visus pinigus.
Aš jiems parašiau šias abejones ir patarimą. Rašiau, kad viskas jau išrasta: akį ir nervus jau gydo, optinio nervo duomenų ryšį su smegenim jau išmoko ("iškodavo"). Raginau greičiau jungti akį su smegenim bet kuo, net ir viela... o tobulinti paskui.
Milijonus aklų žmonių reikia kuo greičiau išvaduoti iš tamsos.
Labdara glaucoma.org neatsakė man, neprašė pagalbos susieti juos su kitais mokslainiais, kad paspartinti gydymo išradimą. Gal jie - irgi apgaulė.
Per metus jie surenka vos 4 mln. $. Ir tuoj žada išgydyti glaukomą...

... Lietuvos valdžia tiek iššvaisto per valandą. - Daugiausia statyboms, geldų keliams, o ne tyrimams...
Naikina infekcines ligonines. Paskui jas stato...
2019-2020 metais Europos Sąjunga pažadėjo karūnos pavidalo virusui net 1 mlrd. €. Prie jo tuoj prilipo ir nusikaltėlė prezidentė Dalia Grybauskaitė su pinigais, kuriuos nugvelbė iš tavo valdžios "obligacijų"...
Reikalauk, tegul nusikaltėlis Sveikatos Apsaugos Ministras Aurelijus Veryga atima pinigus iš statybininkų ir įdarbina tokius tariamai gabius ir nuolat šlovinamus Lietuvos mokslainius, gydytojus, kad sparčiai, o ne po 100 metų rastų kaip gydyti glaukomą. - Svarbiausią ligą pasaulyje.
Jei mes nebendradarbiausime su pasauliu, o tik stebėsime ir lauksime, kol anas mums ką duos, gal anas reikalaus brangiai mokėti už teisę naudotis išradimu, prie kurio neprisidėjome... Gal ir iš to praturtės koks švaistymo tarpininkas.

http://klb.lt/kamieninių-ląstelių-terapija-ar-galime-išauginti-vieno-metro-ilgio-motorinį-neuroną
Tegul neapgauna tavęs antraštė. 1 metro neuroną ten neaugina. Tik klausia, svajoja. Ten pasakoja apie amiotrofinę lateralinę sklerozę, Lou Gehrig ligą. Nerašo kas tai ir kuo skiriasi nuo kitų nykstančių nervų ligų.
2012 metais 12 ligonių sušvirkštė į stuburą po 200000 kamieninių ląstelių. - Šiaip užpylė, aklai, be taikinio. Tikriausiai taikinio ir nenorėjo. Nes tyrė tik ar saugu tą švirkšti. Kaip ir tikėjomės iš aklo veiksmo, nepagydė. Nervai toliau nyko, nesiliovė. Gerai bent, kad ne sparčiau.
Tai reiškia, kad ląsteles dera dėti kur jų reikia, o ne visur, bet kur.
Nors, 1 ligonis pagerėjo, nežino ar dėl ląstelių.
2014 metais tęsė bandymus. Jau tyrė ne ar saugu, o kaip gydyti. Nerašo kaip. Vargu ar pasimokė rinktis taikinį. Tikriausiai vėl aklai švirkštė.

2016 metų rugpjūtį berods gydytojai paskelbė, kad visi luošiai, kurie vaikšto tik išorinių griaučių su varikliais pagalba, po poros metų ima jausti ir judinti galūnes patys.
Tai netikėta. Todėl niekas to netyrė. Įprastai tiria 2 būrius: vieną negydo, o kitą gydo ir lygina. Dabar to nedarė. Todėl nežino:
ar nervai stubure suaugo, susijungė;
ar jie rado naują kelią į galūnes per aplinkui;
ar to priežastis buvo nuolatinė mankšta su išoriniais griaučiais;
ar žaizda stuburą ne nutraukia, o tik slopina tiek, kad signalas į raumenis nebeina pro ją, o po mankštos eina per ją, išmoksta jos nepaisyti, arba apeina ją.
1 griautis kainuoja 60000$. Luošiui tai brangu. Bet jis juo gali dalintis su kitais, kai pats pasveiks.

2016 metų lapkritį mokslainiai paskelbė, kad žuvis "Zebra" turi baltymą, kuris sujungia, sugydo trukusį stuburo smegenį.
Nežinau, ar jis ataugina nervus, ar sujungia juos savimi (suklijuoja), ar sutraukia ir taip sujungia.
Žmogus turi 90% panašų baltymą.
Gal rastume žmonių, kurių visas tas baltymas yra toks pat 100%. Gal jie neišsiduoda, nes patys pagyja... Ir to net neįtaria, arba nekreipia dėmesio, arba slepiasi.
90% žuvų išnyko vandenyne. Suvalgėme jas, arba išgraibėme "tralais". - Tinklais, kurie grėbia įvairius, visus vandens sluoksnius iki dugno. Išmetame už borto daug, kas netinka. Bet tas jau dvėsta.
Mūsų laimei ši žuvis dar išliko kažkiek ir sugebėjo pranešti apie savo viltingą gabumą gydyti, nors ir stuburo, bet vis tik žmogaus smegenis. Kai iš jos šito išmoksime, galėsime suryti visai ir ją. - Savo mokytoją, kad neliktų iš ko mokytis.

2016 metų lapkritį Lozanės universiteto ligoninės Šveicarijoje mokslainiai įdiegė luošai beždžionei į galvą ir stuburą radijo siųstuvą ir imtuvą. Jie perduoda smegenų judesio srities signalus, koduoja stuburui suprantama kalba ir duoda juos atkirstam stuburo smegenų galui.
Luoša beždžionė ėmė vaikščioti.
Sako, neva darė tai be laidų. Kaip tuomet jie pajungė įranga prie kūno?
Nežinau, kam jie koduodavo smegenų signalą. Juk smegenys turėtų jį jau koduoti patys, duoti jau paruoštą. Jį pakaktų tik perduoti. Gal sveikas kūnas pakeliui dar kažkaip pakeičia signalą... O stuburas buvo atkirstas nuo tarpinės, kuri tai darė.
Luošos beždžionės vaikšto visur. - Ne naujiena. Matome jas kasdien... Bet iš kur jos atsirado kultūringoje, protingoje Šveicarijoje? Ten juk šalta, ne Afrika. Nors, Japonijos ir berods Kinijos beždžionės gyvena būtent sniege, kalnuose. Gal ir Šveicarijoje tai įmanoma. O aš maniau, kad beždžionės veisiasi tik šiltai.
Šitaip dabar galės gydyti ir žmogų. Nes jis paprastesnis.
Nors, mokslainiai pataikauja jam, neva jis tobulesnis, sudėtingesnis, nes jam dar reikia laikyti lygsvarą ant 2, o ne 4 kojų.
Be lygsvaros beždžionė nepražus, o žmogus jau kažkodėl turi pražūti.
Mes gi matome atvirkščiai: kuo mažiau lygsvaros, tuo mažiau žmogus turi pavojų. Voliojasi, ar šliaužioja... Joks velnias neima. Netgi aplenkia. Mes dar tokius paglobojame, paramstome, parvedame, parnešame namo ir paguldome...
Net jeigu tikėti mokslainiais, kad radijas gelbėja tik beždžiones, tai dar geriau: šie radijo siųstuvai ir iš žmogaus padarytų vaikštančią beždžionę... 4 kojomis. Kuo daugiau kojų, tuo geriau.

2018 metų spalį Šveicarijos mokslainiai, galbūt tie patys, įdiegė 3 luošiams į galvą ir stuburą po laidą ir leido signalus iš galvos į stuburą, kad valdytų kojas. Nežinau ar naudojo radiją, ar tiesiog laidus.
Luošiai nuėjo po 3 kilometrus. Po to mokslainiams pasirodė, kad nutraukto stuburo nervai sugyja. Gal jie gyja panašiai kaip su išoriniais griaučiais, apie kuriuos pasakoju aukščiau.
O gal panašiai kaip su elektrine mankšta, kurią pasakoju žemiau.
2022.01 Šveicarijos mokslainiai, galbūt tie patys, galbūt tą patį, darė 9 luošiams. Gal įskaičiuoja tuos pat 3. Naudoja mikroschemą. 1 luošys ėmė vargiai vaikščioti. Vis tik, labiau mėgsta vežimą. Gebėjo tvirkinti kažką. Gimė vaikas.
Nežinau ar nutrukęs stuburas apleido ("paralyžiavo") ir tvirkinimo organą. Ar tą pagydė laidas. Gal ir be laido galėjo tvirkinti. Gal su mokslainiais tik gyrėsi prie progos.

2018 metų rugsėjį mokslainiai Minesotoje įdiegė keliems luošiams į stuburo smegenis elektroniką. Ji mankštino, skatino ten nervus aptikti silpnus signalus, kurie vis tik pasiekia kitą nutrauktų stuburo smegenų pusę.
Luošiai pradėjo vaikščioti. Tik ramstėsi į vaikštukus.
Nežinau kaip silpnas įsakymas ("signalas") ateina. Gal net ir nutrauktame stubure lieka kažkiek ryšių. O gal žinia eina nervais aplinkui žaizdą. Gal stuburas nutruko ne pilnai. Panašiai sekančioje pastraipoje apmirę galvos smegenys tyliau įsakinėja stuburui.

2023.02.20 kairės pusės 2 paralitikai judino kairę ranką.
Jiems įdiegė laidus į kaklą. Sakė, kad mankštino stuburo smegenis jausti silpnesnę negu įprasta žinią ("signalą").
Insultas numarino dalį nervų smegenyse. Išlikusi dalis siuntė per silpną žinią.
Keista, kad stuburo smegenys pačios nesimankština jausti tylesnę žinią, kai joms atrodo tylu.

2016 metų vasarį Floridoje, JAV mergaitė nuskendo namų baseine. Kažkas mano, kad ji buvo po vandeniu ir nekvėpavo 15 minučių. Jos smegenų veikli sritis susitraukė. Neaišku ar tai reiškia, kad smegenų sritis mirė. Dirbtinas kvėpavimas užtrūko 100 minučių (01:40 valandą).
Neaišku ar plakė širdis.
5 savaites ligoninė ją gydė deguonimi.
3 savaites namuose duodavo deguonies po 45 minutes, 2 kartus per dieną.
Sunykusios smegenų sritys beveik ataugo. Neaišku ar tai reiškia, kad ataugo mirusi smegenų dalis, ar kad jos liko gyvos ir plėtėsi jų veikla.
Mergaitė kartais nustodavo kvėpuoti. Tai aptikdavo prietaisas, kurį tėvams davė gydytojas. Tada tėvai kažkaip ją gelbėjo. Gal deguonimi.
Mergaitė pagijo visai. Kalba net geriau, negu buvo.

2019.04.17 mokslainiai atgaivino paskerstos kiaulės smegenis. Jie įpylė kraujo pakaitalą. Jie nutyli ar atgijo asmenybė, ar "daržovė"; ar išliko jose minčių.
Anksčiau manėm, kad po 5 minučių galva žūsta negrįžtamai.

2017 metų rugsėjį kažkur gydytojai iš dalies atgaivino vyrą, kuris tapo "daržove" po to, kai sudužo geldoje (avarijoje).
Jie įsmeigė jam į krutinę elektros laidą, pajungė jį prie nervo, kuris eina tiesiai iš galvos per visą kūną ir valdo vidurius ("Vėgas nerve"). Jie mankštino tą nervą elektra. Gal jis skatino galvos neuronus jungtis apie save, o ne apie apmirusias sritis.
Ligonis ėmė pastebėti veidus. Savo veidu rodo nuostabą į juos. Rymo, klausosi, kai jam skaito pasakas. Gal jis neatgavo sąmonės. Taip elgiasi žmonės ir be sąmonės.

2019 metais Bostono Universitetas, JAV, trankė kintama elektros srove 40 senių, 60-80 metų amžiaus. Mankštino elektra. Iškrovas taikydavo, kiekį, dažnį parinkdavo kažkaip tiksliai į kažkokią vietą galvoje. Sakė, kad ji atstato nusilpusius ryšius tarp neuronų.
Senių trumpalaikė atmintis gerėjo, tapo kaip 20 metų amžiaus, bet tik 50 minučių.
Kad sutvirtinti ryšius ilgesniam laikui, gal reikėjo įpilti į galvą ko nors. Arba trankyti elektra nuolat, kad palaikyti netvarų ryšį.

1 iš 1000 naujagimių - kurčias. Pusė iš jų - genetiškai. Gydytojai skaičiavo. Nors mes matome tokių žymiai daugiau: 500-850 iš 1000. Girdi vos 1 iš 7. (Lietuva.)
2015 metų liepą mokslainiai išrado kaip sukurti klausą tokioms pelėms: pakeitė kažkokį virusą, kad jis įdėtų joms trūkstamą geną. Jautrios neuronų ląstelės mažų ausies klausos plaukų šaknyse tada ima gaminti trūkstamą baltymą, kuris joms leidžia keisti garsą į elektrą.

2023 metų rugsėjį Britanijos mokslainiai genu gydė kurčią mažą mergą. Ji kurti dėl blogo geno "OTOF". Jai į vidinę ausį švirkštė nukenksmintą peršalimo virusą su geru genu. Jis gamina baltymą "Otoferlin". Tas neša nervui klausos ląstelės žinią.
Gydo tik kieno blogas genas yra vienintelė priežastis, geros kitos ausies dalys ir klausos nervas.
Genas blogas visame kūne. Todėl neturėtų kenkti keisti visur: virusą gerti, ar skleisti per kraujagysles. Bet tada kažkodėl užsidegdavo kepenys. Reiškia virusas darė ką papildomai, blogą. Nežinau kaip užtikrino, kad veiktų tik ausyje.
JAV mokslainiai švirkščia geną ne į audinį, o į vidaus ausies skystį. Gal ir Britanijoje taip daro. Iš skysčio virusas lengviau patenka į klausos plaukus, negu į odą. Gal taip užtikrina, kad mažiau patektų į kitas ląsteles.
"OTOF" yra priežastis 8% genetiškai kurčių. Tokių genų yra ir kitų. Daugiau negu 150.

2021.07.27 mokslainiai sakė, kad gali stebėti kur žiūri gyvūnas, ar žmogus ir kurti jam vaizdus ("haliucinacijas") smegenų vaizdo dalyje ("visual cortex"). Taip mokina daryti, ar mąstyti kitaip. Gydo mąstymo sutrikimą: šizofreniją.
Mokslainiai susibūrė žadėti ir raginti nenaudoti šios galimybės piktam, valdyti gyvūną, žmogų. - Tik gydyti.

2016 metų gruodį Britanijoje tarptautiniai mokslainiai pagydė drebulį. - Kai nevalingai dreba rankos, kojos ar kas kita. Magnetinio Rezonanso Skaneriu (MRI) galvos smegenyse jie rado sritį, kuri drebina. Jie ten sutelkė (fokusavo) ultragarsą iš daugiau negu 1000 spindulių, didelės galios. Nervu ląstelės ten įkaito ir žuvo. Drebulis liovėsi. Galvos smegenys nejaučia skausmo, nors patys ir yra nervai. Nebuvo kraujo, užkrato, vaistų, krešulių (insulto), kurie nutiktų, jei galvą pjautų peiliu, ar gręžtų.
Ligonio nemigdė. Gal jis gulėjo ir nuobodžiavo. O gal jam davė pačiam spausti mygtuką, pašaudyti sau į galvą.
Gal būtina buvo, kad ligonis nemiegotų. Gal jo ranka trukčiojo tik kai jis budėjo.
Nežinau ar jam trukčiojo tik ranka. Jei trukčiojo ir visas kūnas, ar galva, tada garso spinduliai nepataikytų.
Skanerį tikriausiai naudojo kaip taikiklį. Jis rodė kur smegenys sprendžia trukčioti, kur yra spinduliai, kur jie susitelkia, kokią kaitrą jie sukelia ten ir aplink. Pirma nusitaiko su maža šiluma. Paskui ją didina tiek, kad kaitra būtų didesnė už nervų ląstelėms mirtiną tik taikinyje. O aplink būtų vėsu. Gal skirtingų vietų ir žmonių ląstelės žūva skirtingoje kaitroje. Gal skaneris leidžia rasti kokia ji per kelis kartus, bandyti. - Kad nenusvilinti perdaug aplink.
Vargu ar įmanoma nusitaikyti ir nutraukti tik atskirų ląstelių ataugas, kuriomis jo susižino; nežudyti visą ląstelę, ar jų sritį; nutraukti tik blogus ryšius. Gal ląstelė sugebėtų pati, ar vaistų pagalba užlopyti kur nusvilo. Manau, nei ultragarso, nei magneto neįmanoma sutelkti į tokį mažą tūrį, kaip 1 ląstelė, ar jos atauga.
Drebėti turi nuolat per visą laiką kol gydo (operaciją). Tada įmanoma nusitaikyti, nelaukti. Jei dreba retai, galima įsiminti vietą ir kaitinti kaip paklius.
Gal padarys savaeigę kepurę (automatą) su skaneriu ir ultragarsiniu kaitintuvu. Ji lauktų, kol pradėsi drebėti ir kaitintų, gydytų kas kartą po truputį.
Taip gydo Parkinsono ligą.
Gydys ir sklerozę. Nors, keista. Kai nervus galvoje naikina, turėtų dar labiau žaloti smegenis, o ne gydyti. Maniau, kad sklerozę sukelia būtent sunykę nervai, o ne perdaug veiklūs, kaip Parkinsono.

2022.06.07 mokslainiai rado, kad dažni siaubo sapnai yra Parkinsono ligos ženklas.

http://www.sheffield.ac.uk/news/nr/paving-the-way-for-new-parkinsons-treatment-1.912738
2020.09.23 Šefildo universitetas, Britanijoje, rado kaip stabdyti Parkinsono ligą: reikia keisti neurono energijos šaltinį ir gerinti mitochondriją - įprastą ląstelės energijos šaltinį.
Visai pagydyti nepavyks, nes blogas yra meduolio genas ("parkin"), o ne bakterija kokia.
Kol žmogus ir neuronas jaunas, jis energiją gauna iš kitur. Kai bręsta, persijungia į mitochondriją.
Mokslainiai senai žino, kad Parkinsono mitochondrija yra bloga. Dabar pamatė, kad blogas meduolio genas blogai valo blogas mitochondrijas.
Jeigu perjungti neurono energijos šaltinį į kitą, jis nepristigtų energijos, dar ir mitochondrija valytųsi kažkodėl kitais būdais, ne vien blogu meduolio genu.
Kažkokia maža molekulė iš kito vaisto padės toliau tirti. Mokslainiai bandys molekulėmis, kažkokiomis, gal kitomis o ne iš kito vaisto, keisti įvairias mitochondrijos pakopas.
Mokslainiai rado, kad esami vaistai nuo Parkinsono atstato tik deguonį, bet ne mitochondriją.
Ten rašo miglotai. Gal tyčia saugo paslaptį.
Parkinsonu susirgs kas 37 žmogus, jei dagyvens iki senatvės, nemindamas dviračio.
Gal geriausias vaistas yra nebręsti, amžinai likti vaiku, arba bent jaunuoliu.

2016.12.22 sklerozei paskelbė kažkokį kitą vaistą. Jis trukdo imuninei sistemai ardyti smegenis. Jis tinka daugeliui sklerozės atveju, bet ne visiems. Gal todėl, kad ne kiekvieną sklerozę sukelia imuninė sistema.

2021.01.08 mokslainiai rado skelbimų-RNR, kuri slopina imuninės sistemos norą pulti daugybinę sklerozę (smegenų ir stuburo nervus).
Ji neslopina visos imuninės sistemos. Ligas imuninė sistema tebepuola. Ji puola ir RNR, jei laiko ją virusu. Bet šios RNR nepuola.

Sklerozė yra kai sutrinka žinios tarp nervų. Nervus dengia riebalai. Riebalus puola imuninė sistema. Gaunasi uždegimas. Apnuogina nervą, elektros ribą ("izoliaciją"). Elektra blogai eina, išsisklaido aplink.
Dažnai žmonės pagyja. Bet liga kartojasi. Per keletą kartų riebalai nyksta.

2018.11.20 mokslainiai Australijoje gydė sklerozę: žudė virusą galvoje. Tam jie pratino ligonio imunines ląsteles, berods kūno išorėje, mėgintuvėlyje. Gal siurbia kraują, pratina jį prie viruso ir supila atgal, kad rytų virusą.
Toks būdas tampa įprastas. 2017 metų rugpjūtį ir 2018 metų gegužę taip gydė vėžį.

2022.03.31 Amerikos, Harvardo universiteto mokslainiai vėl rado virusą, kuris sukelia daugybinę sklerozę. - Gal tą patį. Herpes Epstein Barr virus (EBV).
½ vaikų iki 5 metų užsikrečia. 95% žmonių kada nors užsikrečia. Dauguma turi virusą. Bet sklerozė ištinka retai.
Mokslainiai nežino kodėl. Spėja, kad EBV užkrečia imunines ląsteles, lenda vidun, siundo pulti nervų riebalus. Bet tai neaiškina kodėl retai.
Panašiai, poliomielitas seniau užkrėsdavo beveik visus. Bet paralyžiavo retai. Dabar nekrečia, nes skiepija.
Virusą vadina bučinių ilga. Jis sukelia:

• Liaukų ("glandų") karštinę (peršti gerklę, viskas skauda, nuovargis). Tas praeina.
  Amerikoje vadina: "Mononucleosis".
• Vėžius:
  • Nosies gale.
  • Limfomą.
  Jie kažkodėl labiau ištinka Afriką ir piet-ryčių Aziją.

EBV įtarė jau senai. Pagaliau tyrė 20 metų užrašus apie kraujo tyrimus iš 10 mln. Amerikos kareivių. Rado neužkrėstus. Žiūrėjo kas nutiko po to kaip užsikrėtė.
Kas užsikrėtė EBV, tas skleroze serga 30 kartus dažniau, negu be EBV. Sirgo tik 1 žmogus be EBV. Joks kitas virusas nesutapo su skleroze taip smarkiai.
Po užkrato randasi baltymai ("proteinai"), kurie būdingi nervų, smegenų menkimui. Tai trunka 5 metus, kol sklerozė reikšis.
Mokslainiai siūlo skiepyti vaikus, kol neužsikrėtė.
Nėra vaistų nuo EBV. Gal veiktų mažų molekulių vaistai. Gal skiepai ("imunoterapija") padėtų jau užkrėsto žmogaus imuninei sistemai smarkiau naikinti virusą.
Jį slopina, o gal ir gydo, vaistai nuo Žmogaus Imuninio nepakankamumo ("deficito") viruso (ŽIV).
Nežinau ar sklerozė išnyksta, kai naikini virusą, ar atsistato riebalai ant nervų.