Lietuvoje ir po pasaulį.
Dviratis, ypač kombinuotas su viešuoju transportu yra greitesnis, saugesnis, sveikesnis už automobilį.
Ne miegok už vairo, miegok traukinyje.
Nuoroda:
http://andrew.saugokmedi.lt
Pasakos apie keliones. Dalis - Angliškai, dalis Lietuviškai.
Dviračio gabenimas.
Gabenimas dviračiu.
Maistas kelionėje.
Taisymas svečiuose kraštuose.
Visais viešais transportais vežiau tiktai neardytą, nepakuotą dviratį.
Tik vieną kartą teko nuimti priekinį ratą, kai autobuso bagažinė (apatinė)
buvo keistai padalinta pertvarom į per mažus skyrius. Nors autobusas naujoviškas. Tokių autobusų man nebepasitaiko.
Nelanksčiau, nepakavau, ir neardžiau, nes nemėgstu pakuotės. Jie privalo ir nepakuotą tvarkingai kilnoti. Jų taisyklės gali sakyti kitaip, bet tuomet su tokiais neprasidedu.
Nepakuotą dviratį krovikas lengviau išveda. Atsargiau valdo. O pakuotas tiktai daužymui tinka.
Dar aš terliosiuosi ryšulėliais, vynzleliais, gumytėm, daiktus perdeliodamas, dviratį apkamšydamas! Su ardymu, ar vyniojimu tegul kiti kankinasi, kam dviratis privalo būti našta.
Tiesiog atvažiuoju. Nukabinu krepšius. Priduodu dviratį. Skrendu.
Vėliau išsitraukiu dviratį, sėdu ir važiuoju.
Bendrakeleiviai pavydžiai žiūri. Jie stovynioja... Laukia taksi... Moka pinigą už nieką...
O aš ramiausiai išmynu.
Arba sėdu čia pat į autobusą į kitą miestą. Švyst dviratį į bagažinę, ir ate!
Patyrę keliautojai man pritaria. Jei nevynioji į jokius skudurus, maišus.
Tuomet krovikai mato aiškiai, kad dviratis. Reiškia jis gležnas. Jie daugmaž paiso.
Jei jau vynioji, tai iškišk lauk bent vairo galą, veidrodėlį, pedalą... Kitaip viską sugniuždys.
Svoris. Tiesiog imkis daiktus protingai. Neimk maisto. Nusipirksi vėliau. Neimk brangių sunkių foto kamerų. Yra geros lengvos. Skudurų minimum, avalynė viena - atviros šliūrės ant kojų. Svarbu kad geros būtų. Gaunasi pustušti krepšiai. Pagrindinis žygio svoris - 10L vandens, kuris kartais savaime sumažedavo. Prisipildavau ašku po skrydžio.
kiek tau kainavo jo transportavimas?
80Lt iš Varšuvos (Kažkokia Lenkų įmonė).
0Lt iš Barselonos (LAL).
Abu bilietai per kelionių agentūrą.
Dviračio niekas nesvėrė. Sutarta kaina nepriklausomai nuo jo svorio. Matyt tiesiog už jo kilnojimą.
Dėl kainos ir svorio visada tariuosi išanksto.
Oro linijų yra daug. Kiekviena turi savo svorio ribas, svorio apmokestinimą (arba jo nebuvimą),
dviračių politiką (arba jos nebuvimą), ir kitas sąlygas.
Skristi galima iš įvairių oro uostų.
Jei kaina ar sąlygos netenkina, tiesiog neprasidedu. Ieškau kitur.
Nenoriu atvykti į oro uostą ir turėti "siurprizų". ... Ir neturiu...
Todėl neskubu. Atvykstu vos ne paskutine minute. Kaip atvažiuoju, taip pro vartus ir žygiuoju. Galiu būti netgi paskutinis. Laiko negaištu.
Tai svarbu, jei žygyje nori išbūti kuo ilgiau, o ne oro uoste.
Vienintelė problemą turėjau, kai mano krepšius išvežė anksčiau už mane į lėktuvą.
O aš pamiršau peilio atsikratyti. Kaip žygyje be jo? Jie suprato.
Bet neįkalbėjau peilio perduoti nei pilotams, nei krovikams.
Pats savo rankomis išmečiau į šiukšlyną. Apsižioplinau. Galėjau bent jau padovanoti kam nors salėje.
Teko velniškai brangų peilį pirkti Granadoje. Ten pačiame miesto centre yra šaltų ginklų parduotuvė.
Dauguma savadarbiai. Na niekaip man netiko. Teko pirkti gamyklinį, "neautentišką", visiems žinomą šveicarišką.
Netgi su kryžiniu atsuktuvu vietoj kamščiatraukio.
Galima sakyti pasisekė - ilgai ieškojau nealkoholinio peilio. Man kamščiatraukis beprasmis.
Užtai kryžius prie dviračio dera.
O svarbiausia, kad dydis, forma, ir aštrumas to peilio yra labai reto pavidalo net tarp gamyklinių.
Jie buvo būtent ko ieškojau.
Vieni krauna atsargiau, kiti - ne.
Varšuvoje dviratį paėmė žmogus, ir gražiai nuvedė.
Malagoje iškrovė, ir parvedė jį man atskirai - nemetė į kruvą.
Pasigedau tik vieno sulaužyto priekinio sparno plastikinio gnybto nuo laikyklio.
Kadangi viename sparne jų turėjau 8, tai nesukau galvos, kad liko 7.
Barselonoje man paskyrė asmeninį atskirą kroviką. Jis asmeniškai nuvedė dviratį nežinau kur.
Gal iki lėktuvo. Gal iki vežimėlio. Užtikrino, kad ant jo nebūtų niekas kraunama.
Daugelis pasaulio oro uostų dviratį pažįsta.
Ypač ten kur žmonės į matracinį poilsį vežasi aktyvaus poilsio rakandus.
Lietuviai irgi dviratį dažnai krauna.
Skrenda pro Lietuva dviratinių turistų - nemažai, kaip tokiam mažam uostui.
Bet Lietuviai dviračio kažkodėl nepažįsta. Metė mano dviratį kartu su visais krepšiais ant transportavimo juostos pro tokia siaurą angą.
Įvėlė krepšius į priekinę žvaigždutę. Padarė viename krepšyje 1cm skersmens skylę.
Turiu specialių lopų bei klijų. Tad nesijaudinu.
Jei turėčiau dviračio maišą, kas norėtų, vistiek padarytų žalos kiaurai. O maišą dar tampyk. Gaminamos dviračiams ir kelioninės dėžės. Žalos mažiau. O kur ją dėti?
Kuo dažniau vežiosite dviračius, tuo labiau prie mūsų pripras. Autobusai jau priprato. Traukiniai pratinasi. Dažniau skundus rašinėkite, pasiūlymus. Tegul mokina krovikus apie dviratį. Tegul padaro dviračiui kainas padorias (arba neima nieko). Tegul dviratį veža visur.
Pirk bilietus į užsakomus reisus. Jie pigesni. Parduoda kelionių agentūros. Su jom gali tartis ir dėl dviračio vežimo. Dviratį priimti bei kilnoti jie įpratę. Pasakojo, kad kapitalistai vežiojasi į "matracinius" kurortus net vandens motociklus.
Avialinijos dėl tokio krovinio derasi vangiai, už papildomą svorį ima daug. Bilietai brangesni.
Įdomu tai, kad abiem atvejais veža tos pačios oro linijos. Tiesiog tarpininkai kiti.
Su užsakomais reisais oro įstaiga derasi, o su pavieniais bilietų pirkėjais į paprastus reisus - ne.
Matyt viską lemia užsakovo dydis. Tu esi mažas. O kelionių agentūra - didelė.
Nors aš renkuosi mažą agentūrą, netgi iš 1 žmogaus. Didelės yra "storos", nosį riečia.
O man tereikia bilieto. Be to, mažą žmogelį paremsiu.
Buvo taip, kad į kelionės kainą įtrauktas "matracas" (viešbutis, pliažas, ir kita).
Už šių daiktų nenaudojimą kainą man sumažino nedaug. Bet vis pigiau negu paprastu reisu, arba su persėdimais.
Užsakomi reisai dažnai skrenda ten kur paprasti neskrenda.
Su kelioniu agentūra tariausi, kad jie perkeltų atgalinį bilietą, jeigu praneščiau, kad žygį noriu pratęsti ilgiau. Tarpsniai tarp atgalinių skrydžių buvo 1 savaitė. Man tai tiko. Nors jeigu paveluočiau į antrą datą, pinigus prarasčiau, o kito skrydžio tektų laukti metus.
Tai nereiškia, kad gerbiu kelionių agentūras. Maža ar didelė, man geros paslaugos vistiek nesuteikia. Stengiuosi išsiversti kuo mažiau jų paslaugomis.
Užsakomi reisai vyksta daugiausiai į šiltuosius kraštus.
Kitur teks tartis su paprastais. Bet vėlgi, kelionių agentūra gali pasiūlyti kainą.
Tarpininkavimą dėl dviračių irgi gali pasiūlyti. Bet dažniausiai apsiriboja fakto konstatavimu
apie oro įmonę: "Šita neveža. Šita ima antro bilieto dydžio mokestį."
O ir į kiekvieną "šitą" oro įmonę aš turiu sėdėti pas juos, ir besti pirštu pats. Agentūra pirštu nelabai judina.
Suplanuoti visą kelionę su persėdimais tarp lėktuvų jie praktiškai nesugeba.
Kai atvykau į oro uostą radau net du reisus su laisvom vietom norima kryptimi.
Netgi vežė ta pati oro įmonė. Deja buvo šventės, bilietų neapkeitė. Tik pasakė, kad iš principo sutiktų.
Teko skristi nelabai norima kryptimi. Bet gal nėra skirtumo kur keliauti, jei aišku be tikslo.
Kita vertus, kelionių agentūra turi po ranka visus pasaulio reisus ir bilietų užsakymus.
Prieš skrydį padangų nenuleisk, net jeigu ir prašys. Nieko joms neatsitiks.
Nebent tavo padangos skystos ir neatlaikys puses baro ar 1 baro slėgio pokytį.
Išorinis slėgis bet kokiame aukštyje, net ir vakuume, negali mažėti labiau,
nes 1 baras yra atmosferos slėgis.
Užtai nuleistos padangos lengviau gadinamos.
Fix:
Labai įdomu sužinoti: kaip atrodo dviračių gabenimas per siena?
Ruošiuosi metus pagyventi ES, labai noriu pasiimti kartu dviratį.
Keliausiu autobusu.
Ar reikia kažkokių dokumentų, techninio paso?
Linas:
Jokių dokumentų nereikalauja dviračius laisvai priima autobusai,
reikia tik primokėti šiek tiek. Iš Prahos dviračio pervežimo autobusu bilietas apie 20 Lt.
Andriukas:
Schema paprasta:
Pavogi dviratį tiesiog gatvėje...
Guldai ji į autobuso bagažinę (paprastai jos yra pakankamai didelės)...
Jei bagažinė užkrauta krepšiais, vairuotojas "laužysis" - neims dviračio.
Reikia jam įkyrėti. Tada "susigundys" padėti dabar jau jūsų dviratį ant svetimų keleivių krepšių.
Bet įspės, kad galinėje stotelėje lipsite pirmas ir skubiai trauksite tą purviną daiktą lauk.
Jei visai nėra kur dviračio kišti, laukite sekančio autobuso.
Todėl netaikyk į patį paskutinį tos dienos reisą.
Kita vertus, daugelis vietovių turi autobusus kiaura para bent kas pora valandų.
O kur autobuso ilgai nėra, savo eiga važiuok bent dalį kelio, lankyk apylinkes belaukdamas, arba miegok laukuose, jei naktis.
Geriau ir pigiau negu sedėti ir laukti už ta pačią kainą. Be to, gal pakeleivingą transportą pagausi.
Autobuso vairuotojas tau neišrašo bilieto, nes žino kad nesi inspektorius - Už dviračio vežimą nieko nemoki, ir dar mažiau nei bilieto kaina sumoki vairuotojui (korupciškai - į kišenę, be bilieto). "Pigi kelionė" berods tėra Lietuviškų autobusų savybė. Tad taikykit vienu autobusu važiuoti iš Lietuvos kuo toliau norima kryptimi.
Veži per sieną, ir dviračio niekas netikrina.
Tada grįžti į Lietuvą, ir vėl vagi dviratį...
Jei vagystės punkto nevykdysit, gausis lengva ir paprasta dviračio vežimo schema, kurią aš pats nuolat naudoju. Šitaip kirtau Lenkijos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Ispanijos ir kitas sienas. Mokėjimo ir vežimo sąlygos nevisur vienodos. Portugalijoje, pavyzdžiui dviračių nenori imti nei autobusai nei traukiniai. Tik pietų pakrantės traukiniams formaliai leista vežti. Bet užsispyrusį veš ir kiti. Vežti dviratį galite visur.
Andrius St.:
Autobusais (ypač Kaunas-Vilnius) dviračius vežti galima! Ir tai,
skirtingai nuo traukinių, nieko nekainuoja. Autobusas gauna krovinį - mane.
Vasara pamečiau priekinį ratą, tai dviratį pas tėvus teko vežiotis.
Vairuotojai nieko ypatinga nesakydavo. Net nepastebėjau didesnio susiraukimo jų veiduose. Ypač tai pasakytina apie Kautros vairuotojus.
Karta vežiau net mikroautobuse pakabintoje per visa jo galine sieną bagažinėje, greta kitų keleivių bagažo. Reikdavo tik nuimti priekinį ratą ir sparną. Bet kai ašis su rankenėle, tai užtrunka kokia 15 sekundžių. Žinoma dviratis neturi būti ypač murzinas, kad nesuteptų kitų keleivių bagažo ir pačio autobuso.
Nebandžius nereikia sakyti kad dviračio nepriima į autobusą.
Tomas K.:
Vežiau dviratį tarptautiniu traukiniu t.y. į Rygą. Vežiausi
autobusu (Lietuvos) iš Talino. Vežiausi autobusu iš Panevėžio į Kauną.
Visada dviračiai buvo įkraunami ir neparodomi jokie nepasitenkinimo
ženklai.
Traukinyje net atskirą rakinamą kamurkę jiems įrengta. Tiesa
nedidelė - 5-6 dviračiams. Net ir įnešė palydovas. Nelengvai jam sekėsi
sukinėtis siauram koridoriuke.
Autobuse iš Talino bagažinė buvo pilna, bet vairuotojas vistiek sugebėjo įsprausti du dviračius.
Autobuse Panevėžys-Kaunas visai jokių problemų nebuvo.
Mindaugas:
Atskirų kambariukų dviračiams naudojausi važiuodamas iš Klaipėdos į
Vilnių. Gražiai ten juos sudeda, užrakina duris ir gali pamiršti bet koki nerimą.
Kituose traukiniuose mačiau kablius, ant kurių dviračiai pasikabina, kaip pas meistrus,
ir užima visai nedaug vietos.
Kelis kartus man padėjo dviratį įkelti palydovas.
AED:
Reikia nusiimt kuprines, nes su jomis ir užkelti tais stačiais
laiptais yra problematiška ir niekur jos ten netelpa.
Reikia labai greitai įkelti, kas yra įmanoma tik dviem žmonėm.
Mindaugas:
Šiuo atveju reikia traukinius naujus pagaminti.
Žemus, ir 2x platesnėm durim. Normalias kuprines nuimt yra kelių sekundžių reikalas.
Andriukas:
Stebėk, kad kuprinių nepavogtų dviratį bekeliant. Aš pats dviratį keliu su visom kuprinėm.
Priklausomai nuo krovinio, pakeliu netgi su viena ranka. Lavinkis fiziškai.
Be raumenų dviračiu važiuoti vistiek nepavyks.
Įlipti į traukinį spėsi. Reikia įgūdžių, ir vėlgi - jėgos. Jei jėgų nėra,
bet ant dviračio dar užlipi, važinėk be krovinio. Bent jau tuščią dviratį tikrai pakelsi.
Turi liežuvį bei smegenis - panaudok.
Tokio žemo traukinio nepagamins, kad visais kaimo atvejais galėtum žemai įsikelti. Vienur pakeltos laukimo platformos, kitur - žemės lygyje. Įvairiose šalyse, rytuose, bei vakaruose, pakylos platformos yra net ir paskutiniame užkampyje. Lietuvoje berods visur žemos.
Praktiškesnis būtų tiesiog keltuvas. Suomijoje vagono kambarėlis skirtas negabaritiniam kroviniui turi rakinamas duris ir vidun, ir laukan. Laukan yra berods keltuvas (nebepamenu).
Suomijoje dviračio vežimas kainuoja pusę antro bilieto kainos. O ir pats bilietas brangus. Bilietą reikia pirkti tiktai kasoje. Kasa bankų kortelių Visa Electron, o gal ir kitų nepriima. Pasitaiko eilių. Teks truputi išanksto atvykti. Su kortelę, nukreips į bankomatą. 2000 metais beveik visa Suomija nepriiminėjo Visa Electron - ne vien geležinkeliai. Kaip dabar nežinau. Konduktoriai gali iš bėdos grynais paimti. Į derybas dėl kainų nesileidža. Suomiai tvarkos laikosi principingai. Sumokėjau už dviratį mažiau vien dėka to, kad grynieji baigėsi. Išpyliau jau visus centus. Ji tvarkingai atrinko tiek centų kiek užtenka dydžiausio nominalo mažesniam bilietui. Berods davė vaikišką. Kitus centus principingai paliko. Galinėje stotyje konduktorė su manim link bankomato nėjo.
Ant galinio kablio kabinamų savadarbių laikiklių seniau turėdavo pigių dviračių bei mopedų dalių
parduotuvė Fino gatvėje. Vilniuje, priešais Kalvarijų turgų, arčiau Giedraičių gatvės.
Nesupainiokit su neaiškaus dviračių remonto dirbtuvėmis ant kampo. Tai nesusijusios įstaigos.
Laikiklio kaina, jei gerai pamenu - 130Lt. Sau pirkau, tiesiog kad turėčiau. Veikia gerai.
Nors automobilio neturiu. Išbandžiau ant svetimo automobilio.
Jei užgožia numerį, nusipirkite papildomą numerį, ir kabinkite ant laikiklio.
Pirkau prieš kelis metus. Nežinau ar jų bėra. Jei nebėra, gal teks užsakyti, ir palaukti porą savaičių.
Šį laikiklį gamina buvęs dviratininkas mėgėjas. Dabar jis labiau automobiliu važinėja.
Kaip ir visi kiti, šitas skyrelis yra begalinis. Daugiau rašysiu vėliau. Ateity galbūt jis gulės kitame puslapyje
Suomijos geležinkelių stotys yra vienintelės vietos kur veikia restoranai su švedišku stalu.
Vieną kartą sumoki, ir valgai tol kol išeini pro vartus. Išsinešti negalima.
Bet kartais į darbo pabaigą galima gauti maisto pasikrauti į katiliuką kelionei.
Kartais duos. Kartais neduos.
Šie restoranėliai veikia maždaug nuo pusiaudienio.
Maistas skanus, pakankamai įvairus, labai gausus. Juk griebi kiek nori.
Daug maisto labai naudinga dviratininkui. Nuo pusiaudienio prisikemši iki kaklo, ir važiuoji visą dieną.
Jei prikimštum nuo ryto, kad ir kokio dydžio skrandis iki vakaro nekurens - nemalonu.
O vakarai Suomijos vasaroje ateina labai vėlai. Dienos bent valanda ilgesnės vakare, ir valanda ryte.
Įvairiose šalyse švediškas stalas yra įvairių pavidalų. Truputį paieškojus gali rasti.
Reikia tiktai sužinoti kaip tokie dalykai vadinami toje šalyje.
Suomijoje tai vadinama: Lounas Salat.
Ispanijoje - vėliau prisiminsiu. Berods įvairiai vadinama. Vienas iš pavadinimų: Buffet Libre.
Rusijoje: Švedskij Stol Kaliningrade yra. Pagrindinėje Rusijoje - retai rasi, bet yra gerų valgyklėlių, restoranėlių.
Važinėji su dviračiu... turistauji... O tuo pačiu stebi. Kur yra pigus restoranėlis, valgykla,
arba švediško stalo atitikmuo. Ten žmonės buriuojasi. Pėsčiom būtum priverstas tenkintis tuo, ką randi už pirmo kampo.
Su dviračiu gali luktelti.
Austrijoje - nepamenu tokių vietų pavadinimo. Pavyzdžiui, į pietus nuo Graz miesto toks
restoranas buvo, priešais benzino kolonėle. Berods prie greitkelio.
Estijoje nemačiau švediškų stalų. Bet yra padorus restoranėliai daugelyje pakelės kaimų.
Pavyzdžiui kaimelyje Haademeeste, važiuojant maloniu pajūrio keliuku iš Latvijos.
Estijos miestuose pigaus ir gausaus maisto sunkiau rasti.
Be abejo restoranėlių pilna ir kitų šalių kaimo vietovėse. Pavyzdžiui pietuose nuo kaimelio Alfambra,
netoli sankryžos su keliu į Lagos. Tai yra Portugalijos, bei visos Europos pats toliausias
pietų-vakarų užkampis. Beje keliukas tarp Vila-do-Bispa ir Alfambra yra gražiausias ir maloniausias
visoje pietų bei vakarų pakrantėje. Graži gamta. Ramu. Kitur maloniau keliauti atokiau nuo pakrantės, bet ir kalnai didesni.
Latvijoje sočiu maistu pasižymi restoranai "Lido". Daugiausia Rygoje.
Kaune buvo "Viva Blynai" (jei gerai pavadinimą pamenu), Laisvės Alejoje.
Nuomotis dviratį vietoje neverta. Patogiau vežtis.
Taisyti dviratį verta pačiai. Apie tai mokina visas mano puslapis. Pradėk čia:
http://andrius.saugokmedi.lt/dviratis
http://andrius.saugokmedi.lt/dviratis/taisymas
Kai nebeturi dalių, ar reikia pagalbos, parduotuvę, ar taisyklą prašyk parodyti čiabuvių dviratastų.
Klausk kuri artesnė, mielesnė liaudžiai, gal kur būriuojasi dviratastai.
Paprasti pėstieji nurodys blogą, nebent jie pėsti laikinai, o kitu metu dviratį naudoja.
Parduotuvės, dalys, taisymas Kryme:
http://www.on-line.crimea.ua/forum/index.php?t=145
Kalba - rusų.
Nuorodą atsiuntė Rita DS. Ji rašė, kad jos garbės vardo nereikia. Bet aš pagerbiau, jį paskelbiau.
Galbūt jai nuorodą davė kažkas kitas. Ne pati ieškojo.