Turinys

Vaikyk valdininkus

Viešą interesą (viešą rūpestį) ginti galima visiems. Tegul nemeluoja, neva draudžiama.
Senatis negalioja, netikra.

Bausk neteisėtą teritorijų planavimą - statybas

Teikti tvirtinti planą galima tik 1 kartą. - Bet kokį planą: detalųjį, specialųjį, bendrąjį.

Bausk medkirčius

Aplinkos Ministerijos medžių priežiūros taisyklės nesako ką būtent tariamai leidžia. Todėl valdinikams neva galima niokoti medžius.

Įdomūs įstatymų straipsniai

VAĮ §7 įpareigoja dėl visų sprendimų, kurie paveiks platesnę visuomenę, daryti jos apklausą. - Pageidautina - referendumą. 2020 metais neteisėtai panaikino.
VAĮ §8 1d. įpareigoja grįsti sprendimą objektyviais duomenimis (faktais). - Ne užgaidomis. Nuo 2020 metų §10 5d. 5sk..
12 str. Leidžia nenagrinėti pakartotiną skundą.

Tarptautinis baudžiamasis teismas (International Criminal Court)

Skųsk tenai už nusikaltimus žmoniškumui.
Neik paklusniai pas neįgalius ir nusikaltėlius Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

Skaitytojų pastabos

Vaikyk valdininkus

Nuorodos:

Kaip bausti valdininkus ir pareigūnus per viršininkus

http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/teise#iskusk
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/teise#teisėjo šalinimas
Ten labiausiai - apie pareigūnus (policajus, prokurorus, teisėjus, antstolius, net advokatus), administracinę ir baudžiamąją teisę.
O šiame puslapyje, žemiau, papildomai nurodau į atskirų rūšių valdininkų prižiūrėtojus, per kuriuos irgi privalai juos bausti.
Kas tinka vienai rūšiai, tas dažnai tinka ir kitai. Skirtingų įstatymų nuostatos - panašios. Dažnai ir įstatymai taikomi tie patys. Labiausiai: Viešo Administravimo Įstatymas.

http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/aplinka

Vilkų gamtos apsauga. Pamoka kaip nagrinėti valdininkų atsikalbinėjimus (nusikaltimus).
Tame tarpe kaip naudoti reikalavimo užtikrinimą per teismą, dar jam neprasidėjus, kad greitai pasiekti tikslą, staigiai užkirsti nusikaltimą. Nepamiršk, kad teisėjai - nusikaltėliai. Tad jie priims neteisėtą sprendimą. Bent kurį laiką nusikaltyimas bus užkirstas.

2016.11.10 taisė Viešo Administravimo Įstatymą (VAĮ)

Povilas Urbšys. - Kvailas, piktas, apsimetėlis nusikaltėlių Seimo narys. Taisė ne tą ką tikrai reikia ir ne taip. Nors, kažkiek ir naudingai. Vengė bausti kaltus, dėl kurių įstatymą teko keisti.
Ten mokinu suvokti įstatymą, ką tikrai reikia taisyti.
O senus jo straipsnius rašau žemiau ir kituose skyriuose aukščiau.
Pataisos iš esmės juos tik perdėliojo, pakeitė numerius.

Tikslas

1. Bausti valdiniką. Išvaryti. - Pagrindinis, pirmiausias, tikslas.
2. Įrodyti teisybę. - Svarbus, bet ne pagrindinis ir niekam neįdomus.

Teisybę visi ir be tavęs žino. - Ir blogi, ir dori žmonės. Ir tie, ir tie dėl jos nesirūpina. Ir tie, ir tie pripažįsta tik jėgą. Geri žmonės vykdo blogų įsakymus. Blogi liaujasi tik, kai išvarai.
Jūs gi amžinai susirašnėjate vien su kaltininkais. Abu vaizduojate neva kažką galite įrodyti...

Yra 3 būdai nubausti valdiniką. To ir prašyk:
• Baudžiamasis Kodeksas (BK). Skųsk pagal BPK.
• Administracinių Teisės Pažeidimų Kodeksas (ATPK; trumpai: Administracinis Kodeksas). Bet baudos pagal jį - juokingos. Senatis - trumpa: ½ metų. Jei pratęsi: 1 metai. Valdininkui lengva vilkinti ir išsisukti, net jeigu jo nepridengs. Jis sukčiauja tyčia, nuolat ir piktybiškai. Tai - nusikaltimas. Žala didelė būtent dėl to, kad jis valdininkas. Todėl geriau jį bausti pagal BK.
  Jei pasirenki ATPK, tada skųsk pagal patį ATPK. Jį papildo BPK. Išvardinau teisenos pirmumo tvarka. - Ko nemini pirmas įstatymas, tą nusako sekantis.
  Įstatymų sąrašą ir ryšius tarp jų aiškinu teisės puslapyje:
  http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/teise#teismas.
  Ten sužinosi, kad Lietuvos teisėsauga - viena nusikalstama gauja. Bet skųsti verta.
• Drausminės nuobaudos per viršininkus. Viešo Administravimo Įstatymas (VAĮ) ir Vyriausybės nutarimas Nr. 875 apie aptarnavimo tvarką. Jie galioja visoms įstaigoms, tame tarpe teismams, kiek nenustato kiti įstatymai.
  Galima skųsti ir teismui pagal ABTĮ. Bet tai nebus drausminė nuobauda. Teismas tik sprendimą gali atšaukti. Nieko nebaus. - Ribotas teisingumas.

Kuo ilgiau neskųsk teismui. Valdininkai tave ten stumia ir tik ir laukia iš teismo neteisėtos nutarties, užtat neskundžiamos. Tada niekas jau pirštu nepajudins. Nesvarbu, kad neteisingai.
Skųsk per viršininkus. Taip gali nubausti labai daug valdininkų.
Administracinis teismas juos bausti negali. Tai valdininkų antras džiaugsmas. Nebent iškelsi baudžiamąją bylą.

Skundas viršininkui nėra kartojimas. Todėl jį privalu nagrinėti. Skirtingai negu teismui, jam nėra senaties. Skaityk žemiau apie Vyriausybės nutarimo Nr. 875 12 straipsnį.

Viešą interesą (viešą rūpestį)

skųsti irgi galima. Tegul nemeluoja, neva draudžiama. Draudžiama buvo tik iš karto eiti į teismą, tiesiogiai. O tau ir nereikia tiek gaišti.
Pirma valdininkams skųsk įprasta tvarka - prašymais (žiūrėk apie šią sąvoką žemiau).
Administraciniam teismui skųsti leista ne visiems, o tik valdžiai ir atskiriems asmenims, jeigu juos nurodo įstatymai. Viešą interesą skųsti teismui tu įgyji teisę tik po prašymo valdininkams.
Kas įprastai būtų prašymu, tas tampa skundu (žiūrėk apie šią sąvoką žemiau). Bet tuo pačiu tai ir viešas interesas.

2017 metais nusikaltėliai Vyriausybė išbraukė 44 straipsnį iš taisyklių Nr. 875. Tas straipsnis leisdavo skųsti teismui bet kokį atsakymą, iškarto. Kai tai parašiau, jie išbraukė.
2020 metais, o gal ir tais pat 2017, Seimas tokį pat straipsnį įrašė į įstatymą: VAĮ §14.
Turi teisę skųsti teismui tarnautojo veiksmą, neveikimą.
- Bet kokį. Nereikia įrodinėti, kad pažeidė tavo teises, išvedžioti ką rašau sekančioje pastraipoje.

Gal kažkurį laiką to straipsnio nebuvo. Tada tektų teismui skųsti tik sprendimą apie "administracinę procedūrą". Ją atlieka, kai pažeidžia tavo teisę. Tai reiškia, kad tu turėtum dar kartą skųsti kaltininką viršininkui. ... Ir tik ano atsakymą skųsti teismui, kad viršininkas nepakeitė kaltininko atsakymo.
Neteisėtas atsakymas pažeidžia tavo teises. Todėl jį galima skųsti viršininkui ir pradėti "administracinę procedūrą".
Nors, galima išvedžioti, kad ir neteisėtas leidimas kirsti medį, ar švaistyti valdiškus pinigus irgi pažeidžia tavo teises. Teismai dažnai tam pritaria. Nors leidimas dar nėra atsakymas.
Tu netgi turi pareigą ginti augalus (ŽĮ §14 2d.). Neteisėtas leidimas ją žeidžia.

Senatis

Teismui galima skųsti tik per kelias dienas, ar mėnesius. Tai priklauso nuo taikomo įstatymo.
Viršininkams skųsti galima visada. Skundas viršininkui savaime neatnaujina senaties. nes tai nėra kartojimas (aukščiau ir žemiau skaityk apie 12 straipsnį).
Bet jį galima nurodyti teismui, kaip vėlavimo priežastį ir prašyti ją atnaujinti.

Senatis teismui nėra visiška. Ją galima prašyti atnaujinti.

Kartais skųsti vėluoja sąžiningi valdininkų viršininkai. Valdininkai nuslepia neteisėtą atsakymą, kurį gauna iš kitų įstaigų. Pavyzdys: Savivaldybė - iš prokuratūros. Leidžia jam galioti. Viršininkas nori skųsti prokurorą, bet nebegali.
Nubausk valdininką. Jo nuslėpimą nurodyk teismui kaip svarbią vėlavimo priežastį.

Dažnas sąžiningas viršininkas yra toks vėpla, kad nesuvokia, kad reikia pavaldų ar net ir nepavaldų valdininką bausti. Nebent tik apsimeta geru žmogumi.

Kitas būdas atnaujinti senatį: prašyti pakeisti įstaigos sprendimą. Tai būtų kartojimas. Jį galima ir nagrinėti ir nenagrinėti.

Bet koks neigiamas atsakymas (nagrinėjo ir atsisakė, arba nenagrinėjo) yra atsakymas, kurį galima skųsti.
Nes senatis duota ne tam, kad visai uždrausti skundą. O tam, kad tu su įstaiga pasiderėtum labiau. Duotum jai galimybę pasitaisyti. Įveltum ją, o ne teismą. Priverstum suveikti.
Iš esmės senatis yra ne tau, o tai įstaigai. - Netiesioginė. Paskata pagainioti labiau.

Nebegalima skųsti tik įsiteisėjusio teismo sprendimo (neapskųsto, arba po apeliacijos). Ir tai - su išlygom apie naujai sužinotus dalykus. Tada bylą atnaujina, arba skundžia kasacijos tvarka.

Senatis skundui prieštarauja Konstitucijai, todėl negalioja. §30 leidžia kreiptis į teismą visada ir į bet kurį, o ne vien kažkurį.
Į valdininkus irgi gali kreiptis visada. Nes laikas blogio netaiso. Jei yra ką taisyti, išvaryti, taisyk, išvaryk. Valdžia tarnauja žmonėms visada, be senaties (§5).

Bausk neteisėtą teritorijų planavimą - statybas

Nuorodos:

Atimk blogiems architektams leidimus ("atestatus")

http://am.lrv.lt/lt/naujienos/patvirtinti-nauji-reikalavimai-pretendentams-i-architektus
2019 metais ten Aplinkos Ministras rodo taisykles kaip dalinti į kairę ir dešinę leidimus blogiems architektams.
Reikalauk jas papildyti reikalavimu turėti patirtį naikinant mažiausiai 10 neteisėtų statybų.
Vilniuje beveik visos statybos neteisėtos. Bus lengva mankštintis.
Papildyk reikalavimu atimti leidimą ("atestatą"), jei tariamas architektas nesistengia naikinti neteisėtų statybų, savo, ar kieno kito.

Vilniaus Savivaldybės piktų darbų sąrašas

Neteisėtų statybų ir medžių kirtimų sąrašas.

Statybos taisyklės Vilniaus savivaldybės

2021 metais nusikaltėlis meras Remigijus Šimašius savavališkai, neteisėtai rašė 10 taisyklių kaip statyti, grusti namus-dėžes.
Jie turi būti ne giliai kieme, o prie gatvės, kažkokiu atstumu.
Turi būti kiemas, o ne užgrusta namais.
Vargu ar taisyklės užkirs neteisėtas, ar bent blogas statybas. Juk pats Šimašius jas dangsto.

Patogus STR sąrašas Aplinkos ministerijoje

Statybų Reglamentai (STR). Ten failai - "Word". HTML teks imti iš Seimo interneto.

Teritorijų Planavimo Įstatymas naujas nuo 2014 metų

Aplinkos ministerija aiškina pagrindinius pokyčius.
Tikėkimės, kad planai pagaliau tikrai taps elektroniniais, viešais.
Naujas įstatymas niekaip nemažina korupcijos. Pavyzdžiui, valdininkai ir toliau galės neteisėtai slėpti viešus skelbimus, nepaisyti žmonių siūlymų, bendrųjų planų, įstatymo, atmestą planą teikti miesto tarybai tvirtinti po kelis kartus, kol pavargs, ar pražiopsos ir patvirtins, ar kol papirks pakankamai Tarybos narių.
Yra ir klastos naujovė: "koreguoti" planą, slapta. Neva tai kita sąvoka, negu "keisti".
Nors, naujos sąvokos įstatyme vis tiek nėra. Todėl taikoma bendrinė sąvoka "keisti" ir draudimas keisti pagal TPĮ §28 1d.: keisti galima tik tą pačia tvarka kaip rengti naują planą.
Tiesa, Įstatymas bando nusakyti naują sąvoką "koreguoti" straipsnyje ne sąvokų TPĮ §2d., o kaip planą keisti TPĮ §28:
4d. - keisti esmę.
5d. - "koreguoti" ne esmę.
TPĮ §28 8d. vis tiek draudžia keisti, statybų ribas. - Net ir pagal tariamai naują sąvoką "koreguoti". - Jei tai prieštarauja įstatymams. Keisti užstatymo ribas visada reiškia esmę ir prieštarauja įstatymams. Ypač kai naikina medžius, žolę, orą. Želdynų Įstatymo §3 2d. įpareigoja saugoti visus želdinius; §22 2d. - visus gyvus želdinius. - Visus augalus. Ne vien medžius, o ir žolę, vijoklius. Keistas tas TPĮ §28 8d.. Nėra prasmės drausti prieštarauti įstatymams.
Sekančioje pastraipoje miniu, kad 2018.10.19 teismas pritarė, kad visas pataisas ("korekcijas") galima tvirtinti tik bendrą tvarka, tokia pat kaip ir patį planą.
Bet gi valdininkai ir Seimo Kontrolieriai vaizduoja, neva to nepastebi. Svarbu, kad plane ir įstatyme yra žodis "koreguoti". Nesvarbu, kad jis yra ir straipsnio dalyje, kuri tai draudžia.
Net jeigu įstatymas leistų "koreguoti" planą statybininkui, tai leistų ir tau TPĮ §28 2d.. Imk pieštuką ir sumažink užstatymo ribas, arba visai panaikink planą. Nunešk savo keverzonę tvirtinti savivaldybės Administracijos direktoriui. Pažiūrėk kaip jis atsikalbinės.
Tu reikalauk visą tai bei kitus sukčių budus uždrausti ir žaboti. Paskui pranešk man.
Aš jau siūliau Seimo nariui Nagliui Puteikiui, Vilniaus Savivaldybės tarybos nariui Vidui Urbonavičiui (Konservatorius). Jie nutyli, nevykdo.

Išimtys ir pataisos teritorijos plane yra draudžiamos

http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/savivaldybe#Konstitucijos 18B
2018 metais Vilniuje pradėjo neteisėtai statyti šleivas, aštrias dėžes Konstitucijos 18B, tarp viešbučio "Lietuva" ir Centrinės Universalinės parduotuvės (VCUP).
Lietuvos Architektų Sąjunga padavė Savivaldybės tarybą į teismą.
2018.10.19 nusikaltėliai Vilniaus Apygardos Administracinis teismas panaikino šią statybą.
Teismas pritarė man, kad išimtis iš Bendro Plano jį keičia. O keisti galima tik tokia pat, bendra tvarka, kaip ir patį planą tvirtinti: skelbti, rengti ir viešai aptarti.
Išimtis nėra Bendro Plano dalis, sprendimas. Tada ir jokia kita išimtis negalioja.
Teismas melavo. Išimtys tikrai prieštarauja įstatymui.
Visus sprendimus privalu viešai aptarti, be išimčių.
Tai reiškia, kad ir tariamas "korekcijas" privalu viešai aptarti. Jas miniu ankstesnėje pastraipoje.
Teismas privalėjo skelbti ir kitą priežastį: Taryba nepagrindė išimties. Dingstis jai melaginga.
Po šio teismo Taryba vis tiek neteisėtai nebaudė valdininkų.
Architektų sąjunga paklusniai to nereikalavo.

Ramaus eismo gatvėjė draudžia dviračių takus Statybų Reglamentas.

Kategorija: "D".
Pagal taupumo reikalavimą galima sakyti, kad ir "C" kategorijos gatvėse atskiri dviračių takai draudžiami, jei įmanoma be jų. (VAĮ §3 6 sk.: kuo mažiau sąnaudų. Žiūrėk įstatymų sąrašą žemiau.)

Aplinkos ministerija vangiai siūlė labiau saugoti Vilniaus senamiestį

2007 metai. Taip nieko ir nenuveikė. Ministerijos sekretorė Jūratė Juozaitienė puolė vaidinti darbą, kai dėl korupcinių statybų sugriuvo dalis namo Šiaulių gatvėje, Vilniuje (tarp Vokiečių ir Pylimo gatvių).
Paties korupcinio namo išvaizda - Ispaniška. Fasadas - paplokštus. - Netinka senamiesčiui. Namą pastatė duobėje. Ją išrausė geldoms. Jei visi namai greta bus tokie, tai žemės paviršius taps antru aukštu. Neliks žemės.
Dėl duobės greta senovinis namas ir sugriuvo.
Senamiesčio reglamentas jau draudžia keisti istorinį reljefą, judinti žemę. Ministerija siūlė ne drausti, o bent riboti naujas požeminių geldų vietas (parkavimą), kad jų darytų mažai. Bet ir to neveikė. Todėl Vilniuje rausė vis daugiau duobių geldoms.
Neaišku kurio Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė guodėsi, neva nereikia drausti, stabdyti blogų žmonių. Tegul jie kažkaip savaime būna atsakingesni. Ji juos pavadino "laiko tėkme". - Visai kaip korupcinė prokurorė Rasa Apšegienė. Kad knysti jau uždrausta, Edita Meškauskienė nutylėjo.
Skelbimo gale komisija žada užkirsti kelią naujoms griutims ir griovimui. Bet nieko nepaskelbė. Atvirkščiai, statybų reglamentų stiprumą sumažino 10 kartų. Todėl 2013 metų gruodį sugriuvo prekybos šutvės "Vilniaus Prekyba" (turi parduotuves "Minima", "Media", "Maxima") namas Rigos mieste, Latvijoje.
Kiti nauji namai visur - irgi "kartoniniai".
2015 metų sausį Vilniaus senamiestyje dėl statybų greta sugriuvo namas.

VTPSI vengia bausti tuos, kas leido neteisėtas statybas

- Save irgi.
Ten rašo tokias taisykles:

• Saugomų teritorijų įstatymą.
• Vilniaus Bendrąjį planą. Viršijo didžiausią leistiną sklypo užstatymo intensyvumą ir plotą. Nerašo kokį.
• Pavilnių regioninio parko tvarkymo planą.

Gyvenamas namas yra arčiau nei 50 metrų nuo šlaito viršutinės briaunos. Šlaito nuolydis - didesnis nei 15°.
Namo plotas, tūris ir aukštis - keliskart didesnis, nei ankstesnio namo. Nerašo pagal kurį įstatymą.

Įstatymų sąrašas, įskaitant statybas, yra sekančiame skyriuje. Teritorijų planavimas taikomas ne tik statyboms, o ir augalams, pagal Želdynų įstatymą. Jis įpareigoja kiekvieną žmogų dar ir saugoti juos, gausinti, atkurti.
Kai statyba jau vyksta, Želdynų Įstatymo §20 5d. įpareigoja laikytis Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių. Jas tvirtino Aplinkos ministras įsakymu 2010.03.15 Nr. D1-193. Jos draudžia net "nusičiaudėti" ant augalų.

O šiame skyriuje apie statybas svarstau plačiau kaip dera kurti kėslus (planus).

Vilniuje taikomas:
Artūro Zuoko Vilniaus miesto piktas Bendrasis planas 2006-2015 metų. Naujo nėra. Todėl šis tebegalioja.
Net ir toks nusikalstamas, Bendrasis planas (BP) galėtų apsaugoti tave ir miestą. Jei tik kas jį vykdytų. Visi visus dangsto.
Bet tu - teisus. Todėl kada nors juos pavyks pasodinti į kalėjimą.
Ten skaityk kelis įdomius straipsnius.

Pagrindiniai BP reikalavimai (jų straipsnius surašysiu vėliau, dalį jų kaip pamoką rasi skyriuje apie sugedusį Vilniaus Savivaldybės Miesto plėtros skyrių):
• BP netaikomas Senamiesčio apsaugos plote, kuris pažymėtas raidėmis "PR2". - Nuo Šilo tilto iki Rasų, nuo Rokantiškių ir Belmonto iki Savanorių prospekto. Tame plote taikoma Senamiesčio apsaugos tvarka pagal Kultūros ministeriją. (2.2.2.2. str.)
  Kol tos tvarkos nėra, 2010.10.18 Kultūros Ministras Arūnas Gelūnas neteisėtai įsakė taikyti ne ją, o BP. Įsakė neteisėtai, nes slapta, neapklausė visuomenės, neaptarė viešai, kaip ir dera teritorijų planams. (Straipsnių sąrašas yra žemiau.)
  Ten pasakoju, kad vis tiktai, yra Senamiesčio apsauga nuo 2005.04.19, Nr. 1-167. Todėl Arūnas Gelūnas neteisėtai įsakė jos netaikyti.
• Draudžiama sutankinti Tarybiniais laikais užstatytus plotus. Juos laikome jau sudarytais. Yra išlyga, kai naujas namas reikalingas tam plotui, o ne vien jo savininkui, ir tik kai yra viso ploto atgaivinimo planas. (2.2.6.2. str.)
• Detaliame plane nagrinėjamas visas apibrėžtas plotas, o ne vien tas sklypas. Pagrindiniame brėžinyje yra daug apibrėžtų plotų.
• Saugoti ir gausinti savitumą, įvairovę (2.2.3.1 str.).
• Kitaip užstatytus sklypus nagrinėti kitaip (2.2.2 str. 3 sk.).
  Aplinkinių namų aukščio vidurkis - negalioja. Jis nėra teisingas samprotavimas ir vienodai užstatytiems sklypams. Kitaip miestas suvienodėtų.
  Didžiausi ir mažiausi skaičiai Bendrame Plane nėra įsakymas juos daryti. Tai tik ribos. Jei visi juos darytų, irgi miestą suniokotų, suvienodintų.
  Stambus kėslas rašo ribojimus pagal esamus didžiausius skaičius, pagal kažkurį labiausiai užstatytą sklypą. Nesismulkina. Tai nereiškia, kad kiti turi užkimšti erdvę tiek pat, suvienodėti.
  Atvirkščiai, §2.2.2.2 įsako ribojimus tikslinti ir griežtini žemesnio lygio kėsluose.
  Statybininkai su valdininkais to vengia. Taiko didžiausius. Stato stambiausius namus-dėžes. Pasirenka būtent kraštutinius. Daro ne kaip reikia, miestui, ar net sau, o paprasčiausiai kuo daugiau.
  Jei žmogus statytų namą sau, jam nebūtų tikslas kuo daugiau. O šitie stato žmonių "fermas" - išparduoti, "išmelžti".

Tai nėra tušti žodžiai. Teritorijų Planavimo Įstatymo §24 draudžia rengti detalųjį planą, jei jis priešingas įstatymams ir kitoms taisyklėms.
- Tame tarpe ir paties šito įstatymo §3 Teritorijų planavimo tikslai, kuris įpareigoja saugoti, atkurti ir gausinti miesto įvairovę, gamtą.
- Tame tarpe ir BP reikalavimams minėtiems bei neminėtiems.

Bendrasis planas taikomas per Teritorijų Planavimo Įstatymą (TPĮ). Įstatymui prieštarauti negali niekas. O Įstatymas negali prieštarauti Konstitucijai.
TPĮ taikymo pamoka:
Teikti tvirtinti planą galima tik 1 kartą. - Bet kokį planą: detalųjį, specialųjį, bendrąjį.
Daug kartų tvirtina ir Visagino Atominę Elektrinę.

Vilniaus Savivaldybės tarybos nario Vido Urbonavičiaus už tai, kad kartoja reikalavau bausti valdininkus ir siūliau keisti taisykles, kad planus tvirtintų dauguma visų narių, o ne balsavusių. Iki šiol laukiame...

2015 metų liepą kažkas priteisė žalą už nugriautą neteisėtą viešbutį Neringoje. Savivaldybės tarybos narys kažkoks teisinosi, neva Taryba negalėjo atsisakyti tvirtinti planą. - Meluoja. Gali. Tik privalo paaiškinti kodėl (TPĮ §26 4 ir 5 dalys). Tik tiek. Aiškinti gali nebūtinai teisiškai, pvz. Konstitucijos 54 straipsniu - gamtą niokoti draudžiama. Gali teisintis viešu rūpesčių, norais, skoniu, grožiu, vaizduote.
Nes Taryba yra politinis susiburimas. Joks įstatymas nenustato jai prievolės būtinai tvirtinti planus, jei tik jiems pritarė valdininkai. Kitaip valdininkai ir valdytų. Gaunasi, kad jie tikrai valdo, neteisėtai.

Bausk medkirčius

Nuorodos:

Vilniaus Savivaldybės medkirčių skyriaus pražangų nagrinėjimas.

Pavyzdys kaip nagrinėti ir skųsti neteisėtus atsakymus, atsisakymus veikti, ginti augalus, tartis su visuomene.

Vilniaus Savivaldybės piktų darbų sąrašas

Blogio santrauka, sąrašas.
Neteisėti kirtimai, statybos. - Su valdžios neteisėtu leidimu.
Surašiau svarbiausią. Neišsamiai. Tai tik nedidelė dalis blogio. Gali papildyti.
Ten aiškinu kodėl jie neteisėti. Nepalieku tave vien žiopsoti. Tai rašau apie tą pačią nuorodą ir žemiau, šio straipsnio pradžioje.

http://saugokmedi.lt

https://www.facebook.com/MedziuNaikintojai?ref=hl
https://www.facebook.com/groups/642525492494445/
https://www.facebook.com/groups/asesumedis/
Asociacijos "Išsaugokime Vilniaus medžius" puslapis. Gali ten papildyti, viešinti blogus užmanymus, kirtimų nuotraukas.
Kaip šlietis prie saugokmedi.lt, aiškinu pagrindinio puslapio pradžioje
Į mano puslapį irgi gali krauti nuotraukas. Bet čia - labiau pamokos, pagalba tau kovoje. Pamokos nepagerės dėl didesnio įkalčių nuotraukų kiekio. Man pakanka kelių nuotraukų, pavyzdžių, kad blogis taptų aiškus. Įkalčius kažkur reikia kaupti. Kad neliktų nenubausti ir kad nusikaltimo mastai būtų aiškūs.
Jei krausite nuotraukas ir aiškinimus dideliais kiekiais, aš galiu nespėti. O ten krauti galima laisviau.
Atmink: vien viešinti nepakanka. Privalai ir bausti, vaikyti, kaip mokinu aukščiau ir žemiau. Kitaip tavo įkalčiai ir sąrašai bus bergždžia.
Skųsk įkalčius - savo, ar svetimus. Nebūtina įkalčius rinkti pačiai. Galima skųsti svetimus. To neriboja Viešo Administravimo Įstatymas (VAĮ), Administracinis Kodeksas (ATPK), Administracinių Bylų Teisėnos Įstatymas (ABTĮ), Baudžiamojo Proceso Kodeksas (BPK). Nagrinėti privalu visus pranešimus. Juos nutyli. Tai irgi skųsk.
Vien pačiai veikti nepakanka. Privalai ten ir kitus dalyvius raginti bausti, vaikyti.

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas dangsto kirtėjus

Kartu ir nusikaltėlis Seimo Kontrolierius Raimondas Šukys.

Neteisėta statyba Žalgirio stadione neteisėtai iškirto 24 medžius

Nusikaltėlis Seimo Kontrolierius Raimondas Šukys dangstė neteisėtas statybas Žalgirio stadiono vietoje ir 24 medžių kirtėjus, Vilniaus Savivaldybės valdininkus.
Pamoka kaip tai išnagrinėjau. Medžių gynėjai taip negebėjo.
Vis tiek neišgelbėjom.
Ten neteisėtai iškirto ne vien 24, o visus medžius ir sunaikino žolę.

Medžių žemėlapis. Kur kirs.

https://maps.vilnius.lt/miesto-tvarkymas
Nors man ten valdininkai nieko nerodo.
Kiti žmonės sako, neva viršuje, kairėje yra mygtukas "Sluoksniai". Nesako kodėl.
Padvėsusiomis varnelėmis siūlo žymėti visas "Medžių inventorizacijos vietas. Tada neva pamatysi.
2016 metais asociacijos saugokmedi.lt pastangomis nusikaltėlis Seimo Kontrolierius įpareigojo Vilniaus savivaldybę inventorizuoti visus medžius. Manau, Savivaldybė iki šiol to neįvykdė. Bet vis-tiek kerta... Kad liktų kuo mažiau... inventorizuoti. Seimo Kontrolierius tai stebi ramiai, nebaudžia.
saugokmedi.lt irgi nereikalauja bausti... lyg to ir neprašytų...

Yra ten kažkur ir "RSS feeds". Per elektroninio pašto programą galį krautis RSS, panašiai kaip NEWS. Per juos, laiškais, praneša apie kiekvieną leidimą kirsti. Bet po 10 leidimų atkrenta noras skaityti tą begalę pranešimų. Juk nespėtum apskųsti kiekvieną.
Užtat spėtum išvaryti vos 10 valdininkų, kurie tą klastoja.
Pradžiai skirk Aplinkos ministre Vilniaus Žaliųjų pirmininkę Janiną Gadliauskienę. Dirvą paruošiau:
http://susirašom.saugokmedi.lt/bendrijos/20190103.htm

Įstatymų sąrašas, įskaitant kirtėjus, yra sekančiame skyriuje.
Teritorijų planavimas taikomas ne tik statyboms, o ir augalams, pagal Želdynų įstatymą. Jis įpareigoja kiekvieną žmogų dar ir saugoti juos, gausinti, atkurti. Draudžiama kirsti medį vien dėl to, kad ketini statyti namą-dėžę.

O šiame skyriuje apie kirtėjus svarstau plačiau.

Kirsti draudžiama ne vien medžius, o ir vijoklius, krūmus, žolę. Visa tai yra želdiniai (ŽĮ §2 23d.).
Net jeigu paukščių nebūtų, žolę kirsti žalinga, nes joje dygsta medžiai, augalai, vabzdžiai, gyviai, medžių šaknys. Kaip jie išdygs?.. Kaip pievoje atsiras medis?.. Pati žolė irgi vertinga. Net jeigu būtų nevertinga, ji turi teisę gyventi.
Dažnai žolė neužauga. Bet ją vis tiek naikina. Palieka plikos žemės plėmus. Dar ir pakapsto, su šaknim.
Traktoriai kauburius nukasa, apnuogina po jais medžių šaknis ir obliuoja juos. Negeba peilių pritaikyti, išgaubti. Drožia lygiai. Nuo smūgio į šaknį traktorius genda. Bet vairuotojas vaizduoja neva nepastebi. Nutyli, nepraneša valdžiai, nesiūlo nekirpti žolės, arba kirpti bent aukščiau. Jam geriau jei genda. Reikalaus daugiau pinigų.

"Gedimino Kalnas" nuslinko ne vien dėl to, kad iškirto medžius, o ir dėl to, kad 5 kartus per vasarą, o gal ir kasdien pjovė žolę, skuto, pjovėjai trypė šlaitus. Tai pasakoju žemiau.
Niekada neslinko joks neskustas piliakalnis.

Šabakštynas šnekamąja kalba reiškia ne blogį, o krūmynus. Valdininkai ir kiti pikti žmonės kerta krūmus vien dėl to, kad tai krūmai. Pravardžiuoja šabakštynais. Ta dingstimi neteisėtai naikina ir medžius, vijoklius, žolę ir visus gyvius.

Kirtimai - neteisėti.
Vilniaus Savivaldybės piktų darbų sąrašas. Ten aiškinu, kodėl parkus draudžiama urbanizuoti pagal Vilniaus Bendrąjį Planą ir Teritorijų Planavimo Įstatymą (TPĮ), kuris nustato tvarką Bendriems Planams. Žemiau apie vaikymą duodu ir Želdynų Įstatymą. Jis įsako želdinius irgi planuoti tik pagal TPĮ.
Tai reiškia, kad jeigu detalus, specialus, ar bendras planas aiškiai nerašo kokius želdinius naikinti, o kokius saugoti, tada saugoti privalu viską, nes Bendrasis Planas parkui priskyrė visą plotą. Kas nesuplanuota, tą daryti draudžiama.

Dūzgia pjūklas. Krenta medis. Širdis nutirpsta: kodėl?
Valdininkas taip nusprendė, ir tiek.
2012 metų vasario viduryje, per pačius šalčius, apkapojo net ištisą gatvę, visus medžius per kelis kilometrus iš abejų pusių, stambiausias apatines šakas. Manau, kad savininkai matytų savo geldas, kurias paliko važiuojamoje dalyje ir ją užgriozdino.
Kitas tikslas: kuo labiau sužaloti medį, nes žiemą jis negija nuo žaizdų, suserga vėžiu, grybeliais, virusais ir bakterijomis. - Marinti medžius, kad paskui gauti darbo juos kirsti.
Dažnai be jokio reikalo kerta ir žolę. Degina tavo ir mano pinigą benzine.
Net žiemą kerta.
Apie tai skaityk ir čia:
http://susirašom.saugokmedi.lt/dviratis/20120401.htm - 2012 metai
Kiti dalykai tame laiške - balandžio 1 pokštas. Bet - pamokantis.

Ten pasakoju, kad iškirto daug medžių ant "Gedimino Kalno", visus.
Po to mano rašinio, po kelių dienų apsireiškė televizoriui stambi paveldo apsaugos darbuotoja. Pripezėjo neva nuošliaužos graužia Gedimino Kalną. Tarp kaltininkų - statybos - Brazausko keltuvas.
Todėl neva medžius ir kerta. O paskui sodins... krūmus. Vėliau ir juos iškirs. Sodins medžius. Paskui - atvirkščiai. Taip darbininkai nuolat turės darbo. O jų vadai - pinigų.
Ji nutylėjo, kad keltuvą statė valdininkai. Reiškia jie graužia kalną, o ne nuošliaužos. Kirsti derėtų valdininkus.

Stambi paveldo saugotoja "pamiršo", kad jeigu statyba kalta dėl nuošliaužų, ją ir reikia kirsti (nakinti), o ne medžius. Jie - iš kitos kalno pusės. Jie - visai niekuo dėti. Atvirkščiai - medžiai sutvirtina šlaitą. O jeigu juos kirsi ir dar rausi kelmus, tada šlaitas byrės.

Yra gandas, kad Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius dalyvavo, kad kažkas įsakytų iškirsti kalną. Jis ir kažką kitą blogą darė 2010-2013 metais.

Yra gandas, kad prieš 20 metų sukurptas piliakalnių priežiūros reglamentas (ar panašiai) draudžia piliakalnius apsodinti. Neva anksčiau piliakalnius laikė plikus. Neva tad ir grįžkime į praeitį.
- Į kurią? 20, 200, 2000 metų?..
Štai kodėl "avinai" puolė tų taisyklių laikytis: atvėrė kalną, vaizdą. - Visai ne dėl to, kad jis slinko.
Tik supainiojo. Užmiestyje piliakalnius apleisdavo miškais, bruzgynais tyčia, kad jų būtų nematyti. Todėl juos ir ketino atverti. Nors ir to nereikėjo.
Mieste piliakalnio joks miškas nepaslėps. Atvirkščiai: medis gelbėja.

Ant Gedimino kalno negalima ne tik medžių kirsti, o ir žolės. Jie tvirtai surištų žemę.
Bet jau daugiau negu 10 metų žolės (pinigų) kirtėjai siautėja, skuta su visom žemės, po visą miestą. Jei smėlio kalną nuvalai, nuskuti, nublizgini, sutrypi įnagiais, jis ir byra.

Juokus apie Gedimino kalną surašė žmonės prie ano straipsnio. Pats straipsnis - pezalai. Ten skaityk pastabas:
http://www.tiesos.lt/index.php/tinklarastis/straipsnis/vytautas-rubavicius.-gedimino-boksto-auka-lietuvos-100-meciui
Būk atsargi ten. Kas yra Tiesos.lt.

2016.02.15 Geologijos tarnybos vadovas Jonas Satkūnas kvietė gelbėti Gedimino Kalną. Nušliaužė šiaurinis šlaitas. Negiliai. Melavo neva tai sukėlė orai. Tada daug lijo. Medžių kirtėjus nutylėjo. Sakė, kad į kalną kažkas kažkada sukalė kažkokius strypus (polius). Gal keltuvui. Jie klyba. Matyt norėjo jų įsmeigti ir daugiau. Nutylėjo, kad tuos "strypus" (medžius) ne kalė, o augino, paskui išrovė, iškirto.

2016.04.01 Nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė per kvailumą išsidavė: sakė, kad ten, kur yra nuošliauža prie keltuvo niekada medžių nebuvo. Ji tuo ketino pagrįsti kodėl reikėjo juos kirsti. Bet iš tiesų pagrindė, kad nereikėjo, nes jie nekelia nuošliaužų. Gaunasi, kad šliaužia ten, kur jų nėra.
Ji sakė, neva kelmų šaknys iškylo 10 cm. Neva tai reiškia, neva medžiai kėlė nuošliaužas. Nors, pati gi sakė, kad jos atsirado, ten, kur jų nebuvo.
O kelmų šaknys kažin kada iškylo. Gal jau po to, kai nukirto. Derėjo tai žiūrėti anksčiau. Nereikėjo kirsti medžių, kad tai pamatyti. Gal šaknys iškilo ne dėl medžių. Gal atvirkščiai. Gal medžiai saugo. Gal jeigu jų nebūtų jie iškiltų dar labiau.

Kažkas skelbiasi turįs 2 nuotraukas 2004 ir 2008 metų nuošliaužų Kalne. Abi rodo nuošliaužas būtent ten, kur kirto medžius dar anksčiau. Aiškiai rodo supuvusius kelmus ir šaknis. Aplink, po sveikais medžiais, nuošliaužų nebuvo. Iš to valdininkai nusprendė, kad taip gerai, ir iškirto jau visą kalną.

2013 metais Lietuvos nacionalinį muziejų geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkurse apdovanojo kažkas didžiuoju prizu už tai, kad tariamai prižiūrėjo Gedimino kalną ir Aukštutinę pilį.
Lietaus nuoteką (kanalizaciją) tada tariamai padarė. O paskui vėl melavo neva reikia ją daryti.
Kažkada, gal 2017 metais, kažkokie geologai rašė, kad nuotekų šuliniai sausi.

2016 metais kažkas kažkodėl uždarė Vilniaus pilių direkciją. Gal už tai, kad neprižiūrėjo. O gal atvirkščiai: kad netrukdytų griauti kalną.

Nuošliaužą sudaro 4 lygiagretūs laiptai. 1 jų nutruksta arti vidurio.
Jų ilgis: nuo keltuvo iki kalvos (kalno) posukio.
Kiekvieno plotis: 3 metrai.
Kiekvieno aukštis: apie pusė metro. - Tokie tarpai žiojėja velėnoje.
Visą tą velėną, visą nušliaužusią žemę pašalino. Atvėrė betono juostą ant stulpų, kuri turi laikyti žemę.

Nusikaltėlis meras Remigijus Šimašius grasino paskelbti ypatingą padėtį, kad išmelžti iš vyriausybės pinigų. To nereikėtų, jeigu jis atplėštų pinigus nuo geldų aplinkkelio. Bet liautis švaistyti jam reikštų prarasti valdžios prasmę.
2016.07.21 berods, kultūros ministras įsakė muziejui skirti 300000 €, kad stabdyti nuošliaužą.
Direktorė Birutė Kulnytė su džiaugsmu sutiko švaistyti, atplėšti tuos pinigus nuo muziejaus reikmių.
Net patį Gedimino kalną vėl pavers valdininkų ir statybininkų šerykla. Anksčiau ten pasipenėjo Brazausko keltūvas.
Dabar nuošliauža vėl penės kažką. Jie ją vis malšins ir vis sukels vis kitoje vietoje...

2017.06.20 Gedimino kalną pradėjo taisyti.
Užsakė Lietuvos Nacionalinis muziejus".
"Projekto" vadovas: Rimas Grigas. Anksčiau vadovavo Valdovų rūmų "projektui". Gal pats savo rankomis pylė žemių atliekas ant Gedimino kalno. Jas minių žemiau.

Taiso keletas įmonių:
• "Rekreacinė statyba". Vadovas ir vienintelis dalininkas yra Algimantas Šiukšta. Jo sesuo Vida Petiukonienė anksčiau vadovavo Pavilnių ir Verkių regioniniam parkui. Ten ji markstėsi į neteisėtas statybas. Ji jam užsakymų parūpindavo.
  Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos irgi duodavo jam daug "darbo" Lietuvoje.
• MB "Virmalda". Bendrasavininkas Romaldas Rabačius kažkada buvo Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju. Ten "padovanojo" miestui "auksinį tualetą". Už kažką neteko to krėslo. Paskui atgavo.
• Jakovas Mendelevičius daugiau nei 30 metų knisa Gedimino kalną. 1988 metais pradėjo kirsti medžius. "Laiptavo" šlaitus: perkasė terasomis. Pylė ant jų smėlį. Dėjo ant viršaus betoninius korius. Kažkaip derino Kalno vaizdą prie Komunistų partijos vykdomojo komiteto pirmininko Vileikio skonį Neries krantinių grožiui. Ant betoninių pamatų pastatė akmenines tvoras. Jos dabar griūna.
  Sugriuvo 2 jo namai, kuriuos jis darė: Ledo rūmai ir Vilniaus 35.
  Kai atgavo leidimą daryti griuvenas ("licenciją"), 2016 metais padarė Gedimino pilies Kunigaikščių rūmų "konstrukcinę dalį". Be varžybų (konkurso) tą dirba ta pati MB Virmalda.
  1992 metais Mendelevičius paaukštino šių rūmų sienas. Tai padidino krūvį. Gal dėl to jos skilo. Jos trūkinėja iki šiol. Kaltę bando suversti netvariems šlaitams.
• Gražina Kirdeikienė - vadovauja atstatyti minėtus Kunigaikščių rūmus. Gal dirba toje įmonėje MB Virmalda.
  2014 metais kvailai pasiūlė iškelti šiaurinio bokšto vaizdą ("siluetą"). Būtent po šiuo "bokštu" ir prasidėjo nuošliaužos. Ji žinojo, kad šlaitas trapus.
• Asta Meškauskienė - Lietuvos nacionalinio muziejaus architektė. Pritaria visoms vadovės Kulnytės užgaidoms Kalną darkyti. Nors, kažkas sako, kad ji pati tą sugalvoja ir įkvepia Kulnytę.
• Birutė Kulnytė - Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė. Jos nesąmones jau aprašiau. Tą ji daro 25 metus. Ji buvo svarbiausia iš tų, kas sumanė iškirsti medžius, neva kad išryškinti Piliakalnio "gynybinę funkciją".
• Renaldas Augustinavičius - Kultūros viceministras. 2012 metais buvo Kultūros paveldo departamento valdininku. Tada jis pasirašė medžius kirsti.
• Jonas Satkūnas - Lietuvos geologijos tarnybos vadovas. Pritarė medžius kirsti. Nuolat užtaria Kulnytę dėl visko.
• Algirdas Steponavičius - IĮ "Ekspertas". 84 metų amžiaus "inžinierius".
  Parašė "projektą": Kalno viršuje, aikštelės viduryje įbesti po žeme 11 metrų gelžbetonio baslį. - "Inkarą." Nuo jo po žeme tempti 3 plieninius lynus. Jais prikabinti viršutinį betono žiedą, kuris "laiko" šlaitą. Apatinį žiedą grandinėmis prikabinti prie viršutinio žiedo. Kažin kiek ten žiedų yra?
  2017 metų sausį basliui pradėjo knisti duobę. Prieš tai privalėjo ištirti archeologai. Joje rado 1863 metų sukilėlių griaučius. Caro vietininkai juos nužudė ir ten slapta palaidojo.
  Apie radinį archeologai ir valdžia pusę metų tylėjo, nes bijojo kalbėti, kad kniso blogu oru, per sniegą ir lietūs. Bijojo kalbėti ir apie nesąmonę dėl kurios tą rado: baslį "inkarą".

Šį niekšų sąrašą rašė Žilvinas Nečiūnas. Aš papildžiau. Jis yra Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdžio narys. Kažkodėl nesišlieja prie jau esamų organizacijų.

2017.06.29 nusikaltėliai Vyriausybė paskelbė Gedimino kalne "ekstremalią padėtį", kad duoti valdininkams milijonus pinigų, skubiai.
Nusikaltėlis meras Remigijus Šimašius paprašė, kad nusikaltėliai generalinė prokuratūra gintų viešą rūpestį ir rastų nusikaltimą. Kam gi taip toli vaikščioti?.. Jo paties valdininkai rašė neteisėtus leidimus ant Gedimino kalno kirsti medžius, statyti keltuvą. Žolę kerta iki šiol. Tam dar ir nuolat trypia kalną, kad smarkiau slinktų.
Apie tuos valdininkus jis gauna skundus nuolat. Viską nutyli.

2017.07.05 nusikaltėliai Vyriausybė iš "rezervo" pagaliau išmetė pirmą pinigą Muziejui: 3 mln. €.
Ir maloniai paragino visada užeiti vaišių dar, kai praalks...
2018 metais "vaišės" viso sudarė 6,5 mln. €.
2021.10.26 Muziejus žadėjo dar įsisavinti daugiau negu 6 mln. €. Lietuvos Radijas minėjo dvigubai tiek: 12 mln. €. Abu skaičiai - perpus Lietuvos ir Europos Sąjungos dovanų. Nesiseka jų imti dėl ginčo su statybininkais. Bet guodė, kad vis tiek įsisavins bent kitur. O paskui ir čia.

Kalno viršūnę užklojo plėve, kad vanduo nepatektų ir kažin kur prasidangintų. Klojo ne grindinį, o žolę, kad ir ji dingtų, negertų "švento" vandens ir netrukdytų su juo amžinai kovoti. Nes jei vandens neliktų, tai ir pinigų neliktų.
Dar virš žolės po ta plėve stato pastogę kažkokią, kad visai nelašėtų.

2017.09.08 valdininkai su statybininkai nusprendė, kad tinklo dėžės su skalda (gabionai) nesutvirtina kalno, todėl jų nereikia. Bet jeigu jau sudėjo pusę jų, tai tegul lieka... pinigas kišenėse. Nutarė naudoti juos, kad tariamai atkurti šlaito kontūrus. Juos dėjo laiptais. Jokio tvirtumo niekas neskaičiavo. Nors kažkas nuolat reikalavo. Užpils "laiptus" žemėm, žolėm ir eis ieškoti naujų pinigų, kad užkasti.

Tuo metu kalnas vis slinko įvairiose vietose. O valdininkai jį vis tvarkė: išveždavo žemes, kurios išplaukė. Nors, privalėjo jas grąžinti kalnui. Taip pamažu jį nukas ir pakeis akmens skalda.
Juk anksčiau ant kalno pildavo žemių atliekas nuo Valdovų rūmų. Aukščiau miniu, kad anų statybų vadovas vadovauja ir Gedimino kalnui.

2018.01.09 pietų Kalifornijoje nušliaužė kalno šlaitas link jūros kranto. Žuvo 17 žmonių. Dauguma - neapdrausti. Vasarą ten medžiai išdegė per didelius gaisrus dėl visuotino atšilimo ir neatsargių žmonių, ar padegėjų. Žiemą užėjo smarkus lietus.
Prieš kelis metus Gaityje per žemės derbėjimą ir lietūs nušliaužė daug šlaitų. Žuvo daug žmonių. Beveik visi liko be namų. O gretimoje šalyje Dominikoje, toje pat saloje, taip nenutiko. Nes Gaitis iškirto visus medžius, o Dominika - ne.
Ir be tyrimų senai visuotinai aišku, kad be medžių šlaitai slenka...

Ant Gedimino Kalno kloja žolę. Nes seną jau nukirto visą. Nauja žolė bus kažkuo "ypatinga". Po ja jau kalnas neslinks... Kol jos nenukirs.
Kad po kirtėjų žolė nedžiūtų, įtaisys vandens čiurkšles laistyti.
O kad iš gilumos vanduo nepatektų į kalno paviršių jį nuleidinės (drenuos). Rado vietas kur jis sunkiasi.
Kaip stabdyti vandenį, kad nepatektų į kalno vidų nesakė...
Nes tektų pripažinti, kad reikia liautis laistyti ir kirsti žolę, medžius, krūmus. Tada viską, ką reikia sugertų ir išgarintų, ar paverstų cukrumi, žaluma.

2019.04.18 Lietuvos nacionalinio muziejaus laikina direktorė Eglė Piekarskaitė paskelbė naujas varžybas (konkursą) sutvirtinti Gedimino kalną galutinai.
"Galutinis sprendimas" kainuos 30 mln. € iš Europos Sąjungos dovanų.
Varžybas skelbia vis naujai, nes varžosi vos 1 įmonė.
Ji nutylėjo kuo blogas dabartinis "sprendimas" ir kodėl jo nedarė iškarto galutiniu.

2019.08.19 paskelbė tą "galutinį sprendimą". Nesakė kokį. Kainuos: daugiau negu 2 mln. €. Nesakė kiek daugiau. Juk labai trūksta iki 30 mln. €.
Įmonę pasamdė: "Hidroterra".
Kažkada Muziejus liovėsi juos samdyti, nes per menkai niokoja kalną.

Nesupratau kaip jie pateisina krūmų sodinimą. Kad pinigams, tai akivaizdu. Bet juk nesakys šitaip. Sakys: krūmai - gerai dėl kažko. Bet 2011 metais prie Operos ir Baleto teatro krūmus iškirto. Reiškia: krūmai - blogai. Jie tampa geri, kai pinigą neša. Galbūt vietoj jų pasodins medžius. Paskui iškirs...

Tai toks naujas valdiškas verslas: pinigų gramdymas. Lygioje vietoje "išlygini" kupstelį. Jis tampa nelygus... Jį "išlygini"... O tą vėl "išlygini"... Paskui jo ieškai kitoje lygioje vietoje... Apie tai rašau čia:
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/Aplinkos_Ministerija.htm#dirbtina gamta
Išima vieną žolę. Įdeda kitą. Išima medžius. Įdeda medžius. Išima žemę. Įdeda žemę. Išima stulpus. Įdeda stulpus. Išima plyteles. Įdeda plyteles. Išima asfaltą. Įdeda asfaltą.
Gedimino Kalne daro Gedimino Kalną. Sereikiškių Parke - Sereikiškių parką. Skveruose - skverus. Vingio parke - Vingio parką. Dešiniajame ir kairiajame Neries krantų parkuose - parkus.

Po gyventojų skundų valdininkai su medkirčiais pasimokė: dabar jie nepalieka įkalčių, kelmų. Juos išrauna ir užkloja plytelėmis. O šakų ir išlikusių kelmų pjovimo vietas uždažo tamsiai, kad žmonės nepastebėtų ir nesipiktintų.

Kerta dažniausiai savivaldybės. Juos tariamai prižiūri jų viršininkai. Viršiausias - meras.
Aukščiau nurodžiau kaip bausti ir per viršininkus prisikasti iki nusikaltėlio mero.

Juos visus tariamai prižiūri Aplinkos Ministerija ir "ekologinė policija" (ekologinis VPK skyrius).
Kaip bausti per juos:
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/Aplinkos_Ministerija.htm#įskųsk

Dažniausias valdininkų atsikalbinėjimas:
Aplinkos Ministerijos medžių priežiūros taisyklės tą tariamai leidžia. Nesako ką būtent. Todėl valdinikams neva galima niokoti medžius.
Tu suglumi, ir sutinki. Juk leidžia.
Bet leidimas, nereiškia prievolės. Medžius kapoti, kaip ir bet kokį kitą valdišką darbą, galima tiktai jei jis būtinas. - Ne pramogai. Todėl sprendimas ir turi būti pagrįstas duomenim (faktais), kaip miniu apie VAĮ 8 straipsnį žemiau, o ne užgaidomis, ar pramogomis.

Seniau taisyklės leisdavo, ar nurodydavo kirsti medžio kamieną perpus, nuo viršaus.
Dabar - tik kapoti šakas nuo apačios.
Pats taisyklių keitimas įrodo, kad jos buvo neteisingos. Tad, nieko verti yra valdininkų ir medkirčių atsikalbinėjimai, neva jiems siautėti leidžia taisyklės. Jie privalo pagrįsti kiekvieną darbą duomenimis kodėl jis būtinas.

Apatinių šakų taisyklė kylo iš miškų. Miške medžiai - tankūs. Jie gauna šviesą labiau iš viršaus. Apatinės šakos - negyvybingos. Pačios džiūna. Medis pats apsivalo. Nereikia kirsti.
Mieste ar kaime šakų nereikia kirsti, nes medžiai auga retai. Visos jo šakos gauna šviesą. O medis irgi apsivalo. Nukrenta smulkios šakos. Pavojingas stambias šakas pastebėsi laiku.
Bet medžių kirtėjai gi pagriebė miško mokslą ir juo teisinasi.
Jie tik aklai kartoja miško mokslą: nukirs apačioje. Dar savo pramanus pridūria be jokio mokslo: neva tada medis augs geriau į viršų, ar dar kažkur. Nors ir to nepagrindžia nei neva būtina, nei neva taip tikrai yra.
Jie tik girdėjo, kad vaisinių medžių šakų retinimas leidžia kitoms geriau augti ir nešti didesnį derlių.
Bet jie neretina. Jie kapoja nuo apačios visas iš eilės. Nelieka šakų, kurios galėtų geriau augti. Lieka plikas kamienas, "palmė".
Jų vietoje išdygsta kreivos, plonos šakelės, "šluotelės". Jos negražios, nors tariamas tikslas buvo būtent pagerinti vaizdą. Bet kirtėjams tai neberūpi. Jie juk į medžius nežiūri, nesigroži. Jie grožisi iš jų pagamintais pinigais. Juk taisyklėse neparašyta ko būtent derlius turi būti. Jiems visi medžiai yra "vaisiniai".

Jei nukapoji apatines šakas, tada kita šaka tampa labiau pavojinga, kai krenta.
Jie prieštarauja patys sau. Juk tariamas vietinis gyventojas prašo, arba valdininkas įsako kapoti (tariamai "genėti", ar kirsti medžius) būtent dėl šios kvailos priežasties, kad šakos krenta. - Pavojinga.

Jei iškerti medžius, jie sunkiau atsilaiko prieš vėją. Tai priešinga siekiui, kurį skelbia valdininkas: neva medis sutvirtės. Kaip jis tvirtės? Ir kodėl jis negali tvirtėti be kirtimo?

Praretintas medis išsikeros. Valdininkas tai vadina grožiu. Tada medį kapoja (tariamai "geni"), nes jis išsikerojo ir šakos gali griūti. Nesako kada. Nes nežino ir negali žinoti. Šakos - tvirtos.
Draudžiama šalinti grėsmę, kurios nežinai. O žinomą grėsmę šalinti privalai tik tada, kai ji atsiranda. Privalai želdinius saugoti ir stebėti. Žiūrėk įstatymo straipsnių sąrašą žemiau.

Valdininkai dažnai bando dangstyti kapojimą nevaldiškais užsakovais. Neva jiems leistos užgaidos, be pagrindo.
Bet kerta medžius už valdiškus pinigus, leidimus duoda valdiškus kerta valdiškoje žemėje, liudina daug kaimynų ir viso miesto gyventojus.

Todėl želdinius ir saugo įstatymas. Ne taisyklės turi leisti kapoti, o įstatymas. O jis įpareigoja būtent saugoti ir atkurti. Taisyklės negali prieštarauti įstatymui. Ir neprieštarauja. Jei pasiknystum, rastum, kad tai - apgaulė. Bet tu juk neturi laiko knystis taisyklėse. Tai ir nesiknysk. Įstatymas ir Konstitucija - viršesni. Jais ir remkis kiek įmanoma labiau. Iš jų sunkiau išmušti į klystkelius.

Nevaldiškas užsakovas veikia šitaip:
Randa valdininkai kokį vėplą, arba bendrininką tarp gyventojų. Galima vietos gyventojų ir apsimesti patiems. Niekas netikrins. Tas duoda Savivaldybei iš anksto paruoštą, arba savo paties skurdų prašymą "genėti" medžius. Ir už poros savaičių jų išvis nelieka trečdalio, iškerta, o kitus paverčia "palmėmis" ("nugenėja").
Pinigus pasidalina.
Užrašo leidime: "užsakovas", kartais be jo žinios, kad kiti gyventojai, ar tikrintojai manytų, neva užsakė ne pati Savivaldybė. Neva kažkam tikrai labai reikėjo.

Dažniausiai prašo kapoti medžius:
• Prekeiviai. Kad geldastai iš gatvės geriau matytų. Nors anie nieko nemato bet kuriuo atveju.
• Geldos. Kad būtų kur stovėti. Galėtų išlipti iš trypti pievą po medžiais. O tie negalėtų šakomis apsiginti. Kad nereikėtų apeiti. Bet priežastis jis aišku rašo kitas: kad šakos nebyrėtų ant geldų... Ar bent ant žemės. Ar kad šešėlio nebūtų bute. Tamsu jam... akyse, net dieną...

Apsidairyk. Jei kapoja, gal rasi ir priežastį.

Įdomūs įstatymų straipsniai

• ŽĮ §2 23d. želdinių sąvoka: medžiai, vijokliai, krūmai, žolė. - Bet koks augalas.
• Želdynų Įstatymo §3 2d. įpareigoja saugoti visus želdinius; §22 2d. - visus gyvus želdinius. - Visus augalus. Ne vien medžius, o ir žolę, vijoklius.
• Administracinių nusižengimų kodekso §281 (ANK) baudžia tuos, kas žaloja ir "saugotinus" ir "nesaugotinus" želdinius. Tai tokia "biurokratinė" sąvoka. Visi augalai saugotini. Skiriasi tik bauda.
  ANK §281 2d. kvailai riboja baudą tik medžiams, kurie yra želdyne. ŽĮ §2 22d. rašo, kad želdynas yra 0,05 hektaro sklypas (500m²). Reikia naikinti šią spragą, išbraukti žodį želdynuose.
  Kitaip, gaunasi prieštaravimas: už savavališką genėjimą yra bauda ANK §281 4d., o už žalojimą - ne.
• ŽĮ §15 1d. įpareigoja želdinių savininką ir valdytoją (Savivaldybę, sklypo naudotoją, nuomininkę) išsaugoti želdinius (visus augalus, ne vien medžius), atkurti, veisti.
  Tai pareiga, o ne teisė, ar galimybė. Nėra išlygų medžio sveikatai.
  Nėra pareigos kirsti.
• Želdynų Įstatymo 16 straipsnis įpareigoja valdžią iš anksto pranešti apie kėslus niokoti gamtą, rengti ekspertizes dėl ginčų apie želdinių vertę.
  Tai reiškia, kad augalų vertės ekspertizė privaloma visada, kai kyla ginčas, nepaisant jo būdo: žodžiais, raštu, veiksmu, ar kaip kitaip.
  Valdininkas ir medžių kirtėjas privalo sustabdyti kirtimą ir imtis ekspertizės. Jie atsikalbinės, neva ekspertizės atlikimo taisyklės iš Apilnkos Ministerijos, kurias šis straipsnis mini, leidžia nedaryti ekspertizę. Arba neva reikia duoti kažkokį ypatingą prašymą. - Pezalai. Įstatymas įpareigoja daryti ekspertizę. To negali panaikinti jokia taisyklė, nes ji negali prieštarauti įstatymui.
  Kitas straipsnis žemiau įpareigoja kiekvieną vykdyti Želdynų Įstatymą. Reiškia ne vien valdininkai, bet ir kirtėjams ekspertizė yra tarnybos pareiga. Jei jie kerta medį anksčiau ekpertizės, tada jie daro baudžiamąjį nusikaltimą: Baudžiamojo Kodekso 229 straipsnis - tarnybos pareigų neatlikimas.
  Skųsk valdininką ir medžių kirtėją Policijai, Prokurorams. Reikalauk kelti būtent baudžiamąją bylą. Jei jie atsisakys, arba kels Administracinę bylą, skųsk tai, kaip baudžiamojo tyrimo atsisakymą. Policiją skųsti reikia Prokurorui. Prokurorą - ikiteisminio tyrimo teisėjui. Paprasčiausiai duok teismui. Ten parinks teisėją.
  Žemiau apie Baudžiamąjį Kodeksą rašau atskirai. Bet jis nėra atskiras. Tai pavyzdys kaip tu privalai derinti įvairių įstatymų straipsnius su tiksu išvaikyti ir bausti valdininkus.
• https://e-seimas.lrs.lt/rs/legalact/TAD/45def380306911ea8f0dfdc2b5879561
  2020.01.06 Aplinkos Ministras Kęstutis Mažeika perrašė įsakymą D1-87 apie tvarką medžius kirsti.
  Valdininkai tyčia painioja tave, bruka jį kaip teisę ar būtinybę kirsti. Tai nėra įsakymas kirsti. Tai tik tvarka, kai kažkas jau nusprendė kirsti. - Kaip rašyti leidimus.
  Medžių ekspertizė (Komisija) dabar privaloma ne tik dėl ginčo (Želdynų Įstatymo §16 2d.), o visada.
  Anksčiau įsakymas D1-87 buvo tik kaip naikinti augalus. Yra pareiga juos atkurti. Bet pikti žmonės visada pasirenka tik "atlyginti", sumokėti, atsipirkti pinigais.

  Naujo įsakymo blogis:
  §11 įpareigoja atsiklausti Komisijos (ekspertizės) tik dėl patenkinamos būklės medžių. Valdininkas visada gali meluoti, neva medis netenkina, ar išvis supuvo ir nemaldauti, kad Komisija leistų kirsti.
  Net ir supuvęs (tariamai nepatenkinamas) medis turi teisę augti. Blogiausiu atveju, gydyk, o ne kirsk. Bet ir negydomas medis dar ilgai gyvens... pergyvens visus supuvusius kirtėjus ir jų supuvusius vaikaičius...
  §19.4 draudžia leisti kirsti, kai visuomenė prieštarauja... Bet tik "argumentuotai", tik viešinimo metu ir tik jei nurodo teisės pažeidimus. Visuomenė neturi reikšmės, jei valdininkai medžius naikina pagal tvarką ("procedūrą").
  Žmonių kalba tai reiškia, kad tu negali reikalauti teisės medžiui gyventi... net jeigu jis ligotas... Tu gali išgelbėti medį tik jeigu rasi, kad valdininkas kažkur kablelį ne taip parašė.
  Valdininkai iškraipys viską. Bet kokį visuomenės prieštaravimą vadins "neargumentuotu"...
  Visuomenė tegul gali prieštarauti ir "neargumentuotai". Nes teisė gyventi, net ir medžiui, yra Konstitucinė. Jai nereikia "argumentų".
  "Argumentas" būtinas ne gyventi, o kirsti. Bet valdininkai daro atvirkščiai. Kerta be "argumentų", o iš medžių gynėjų jų reikalauja... Bet nepaiso... Ir tai reikalauja, tik jei nepavyksta slėpti kėslų kirsti. Kitaip, tyli. ... O kai jau nukirto, "šaukštai po pietų" ir tuo labiau tavęs neklaus, ir neklausys.

  Įsakymas nutyli vijoklius ir žolę. Juos plėšo, drasko, drožia, skuta, knisa su šaknim ir žemėm dar žiauriau negu medžius. Taip elgiasi ne vien valdininkai, o ir paprasti, pikti žmonės. Administracinio Kodekso §281 2d. draudžia naikinti vijoklius ("lianas"). Bet Policija to nepaiso, negaudo piktadarių, dar ir meluoja neva jų naikinti nedraudžia niekas.
  Įsakymą reikia keisti. Ministras privalo įsakyti atkurti vijoklius, kuriuos bet kas sunaikino savavališkai, ir uždrausti skųsti žolę.
  Ministras privalo įsakyti Policijai ir bet kuriam kitam valdininkui pranešti Komisijai, kai neveikia, negina augalų, kad Komisija juos išvaikytų.

  Ekspertizė apie augalų būklę yra privaloma visada.
  Reikia įsakyti ekspertizės išvadą viešinti ir nurodyti į ją iš leidimo kirsti.
  §19.3: kai Visuomeninė komisija draudžia kirsti, tai draudžia ir leidimą rašyti.
  Jei leidimą vis tiek rašo, bent matysime, kad tai ekspertizė draudė kirsti.
  Reikia rašyti ant leidimo, kad jis negalioja, jei nėra:

  • Nuorodos į ekspertizę.
  • Jos išvados (leidžia ar draudžia kirsti).
  • 3 privalomų parašų (kultūros paveldo, Aplinkos Apsaugos Departamento ir sklypo valdytojo).

  Žmogus, pagavęs kirtėja su tokiu leidimu, galės nedvejodamas stabdyti kirtėją ir kviesti nusikaltėlius Policiją.

• Želdynų Įstatymo 2 str. 22 d., 19, 22, 25 straipsniai: augalus bet kaip tvarkyti, ar naikinti galima tik parengus teritorijų planą ir želdinių projektus. Kas nesuplanuota, tas draudžiama. Žiūrėk pastabą pradžioje šio skyrelio apie medkirčius.
• Želdynų Įstatymo §9 3d. 2sk., 5d. 3sk, §10 1d. 1sk., §16 1d. 1sk., §21, §23 3d.: augalus privalai stebėti. Pastebėsi, kada jie griūna ir tampa pavojingi. Pastebėsi jų kenkėjus, ypač dvikojus, ypač valdininkus, ypač tuos, kurie augalų negydo, ypač tuos, kurie ta dingstimi juos naikina.
  Apie stebėjimą skaityk pavyzdį apie išsikerojusį medį aukščiau.
• Civilinis Kodeksas: grėsmę galima šalinti tik tikrą, tą kurią gali protingai numatyti.
  Kirtimas nėra vienintelis būdas. Galima dar gydyti žolę, ar medį, saugoti, stebėti (skaityk ankstesnį straipsnį), aptverti, paremti... užsimerkti (tą jau valdininkai moka).
• Želdynų Įstatymo 14 straipsnio 2 dalis visus žmones be išimties įpareigoja trukdyti žalumos ir aplinkos niokojimą dėl neteisėtų veiksmų ar neveikimo. - Ne šiaip neapibrėžtai "saugoti", o tiesiogine prasme saugoti, būtent sekioti paskui pažeidėjus ir "neleisti". Tai - visuotina pareiga. Valdininkai negali atsikalbinėti, neva tai ne jų pareiga ("kompetencija"), neva veikti gali kiti, o ne jie. Pavyzdžiui, Nacionalinė Žemės Tarnyba prie Žemės Ūkio Ministerijos privalo ginti žemę, kaip žemės savininkės - Valstybės - patikėtinė. Negali sakyti, neva tai gali tik nusikaltėliai Policija, ar prie Aplinkos ministerijos esantys Regionų Aplinkos Apsaugos Departamentai (RAAD), Agentūra, Valstybinė Teritorijų Planavimo ir Statybos Inspekcija (VTPSI), ar kiti valdiški nusikaltėliai. Taip pat Policija negali suversti šios atsakomybės kitiems. Negali jie rodyti pirštais vienas į kitą ratu. Tu gali prašyti kiekvieno. - Kas arčiau.
  Jei šio straipsnio nebūtų, įstaiga galėtų tik perduoti prašymą kam priklauso. (Skaityk žemiau apie 10 str. iš aptarnavimo taisyklių Nr. 875.) Dabar gi privalės veikti ir patys, visi.

  Straipsnis mini bet kokius augalus, įskaitant žolę, šabakštynus.
  Pamoka apie tai ir vaikyti, bausti medkirčius.

• CK §4.42 draudžia kirsti šakas ar kitas augalų dalis virš gretimo sklypo, ar po juo, jeigu jos netrukdo naudoti sklypo.
  Statyba nenaudoja sklypo. Ji privalo prisitaikyti prie augalų.
  Sklypo naudojimą nustato detalus, specialus, ar Bendrasis planas: gyvenama, prekybos ar kita.

  Straipsnis mini bet kokius augalus, net žolę.

  Jei sklypą nuomuojiesi, svarbiausia, kad valdžia neleistų priartėti prie sklypo ribos arčiau negu 3 metrai, ir dar po ½ metro toliau, už kiekvieną 1 metrą aukštesnį 8,5 metro. Taip rašo STR 2.02.02:2004 - Visuomeninės paskirties statiniai, priedas Nr. 3.. Tai dažniausia naujų namų rūšis. Jei bent viena patalpa yra visuomeninė, tarkim parduotuvė, tada namas visuomeninis, ir taikomas šis STR.
  Gyvenamiems namams STR irgi turėtų panašiai drausti priartėti.
  Valdžia privalo tavęs atsiklausti. Jei nukentėtų medžiai, ji neturi teisės leisti, net jei sutinki tu.
  Jei sklypas nuosavas, tu vis tiek neturi teisės leisti priartėti, jei nukentėtų medžiai.

  Užtat CK §4.42 3d. atiduoda kaimynui visus vaisius, kurie kišasi pas jį nuo augalų iš gretimo sklypo.
  Tai ne tik obuoliai, kaštonai, gylės, klevo sėklos, tuopų pukai, o ir nukritę lapai.

• Statybose Želdynų Įstatymo §20 5d. įpareigoja laikytis Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklių. Jas tvirtino Aplinkos ministras įsakymu 2010.03.15 Nr. D1-193. Jos draudžia net "nusičiaudėti" ant augalų.
• Konstitucijos 54 str. irgi yra visuotinas įpareigojimas saugoti Žemę, gamtą. Draudžia ją niokoti.
• Viešo Administravimo Įstatymo (VAĮ) 3 str. 4sk. leidžia valdžią tik tiek, kiek įgalioja įstatymai. Draudžia valdyti be įgaliojimų, pagal užgaidą. Kiti šio straipsnio skirsniai riboja valdžią, įpareigoja veikti kuo taupiau, našiau, išsamiau (neužkrauti savo darbo prašytojui, veikti kaip "vienas langelis"), tiktai kai būtina, tikslingai. - O ne kada, kaip ir ką panorės, vien tam kad veikti.
  Nepakanka kad "teisė" atitiktų įstatymą. Dar turi atitikti ir tikslas.
  Žemiau minėtas §8 įpareigoja visas šias sąlygas įrodyti duomenim, o §7 - aptarti su visuomene.
  Teisinį pagrindą gali rašyti šitaip:
  VAĮ §3 4 sk. (be įgaliojimų veikti draudžiama), 10 (galima tik, kai būtina), 3 (kuo mažiau sąnaudų), 8 (be įstatyme numatyto tikslo draudžiama).
  - Tai turi būti bet kurio valdiško kėslo pradžia. Pirma įrodyk, neva būtina. Tik po to gali pradėti... Tartis su visuomene, gaišinti, siūlyti, dovanoti, bausti, statyti, griauti, kirsti...
  Tai naudok kaip papildomą pagrindą, prie pagrindinio straipsnio, kuris nusako ką valdžia gali daryti. Ji atsikalbinės, neva jai nedraudžiama dirbti daugiau ir kitaip. O tu pagrįsk, kad draudžiama. Nes nors tas straipsnis ir nedraudžia, bet ir neleidžia. O draudžia šitas straipsnis. Pavyzdys kaip kartu taikyti STR ir VAĮ:
  Ramaus eismo gatvėjė draudžia dviračių takus Statybų Reglamentas.
• VAĮ §7 įpareigoja dėl visų sprendimų, kurie paveiks platesnę visuomenę, apklausti ją. - Pageidautina - referendumą. Kaip jo reikalauti ir kada žiūrėk mano programą rinkimams.
  Retas valdininkas rengia bent apklausas. O ir jas nutyli.
  Svarbiausi valdininkai - nusikaltėliai Seimas - dažnai aptaria įstatymus bent su uždara visuomenės dalimi, bent skelbia savo puslapyje lrs.lt kaip aptaria ruošinius, bent tuos siūlymus, kurių nenutyli.
  Nusikaltėlė prezidentė Dalia Grybauskaitė neapklausia liaudies niekada. Priešingai, kai jai valdininką paskundi, ji tą aukština pareigose. - Ypač, išradingiausius sukčius.
  Valdininkams straipsnis netrukdė. Nes jo nevykdė ir nieko už tai nebaudė. Joks įstatymas nenurodo ką daryti su apklausos išdavomis.
  Todėl valdininkams straipsnio tariamai nereikia, beprasmis. Išvis, jiems įžeidimas klausyti "baudžiauninkų".

  2020 metais panaikino.
  - Neteisėtai. Nes Konstitucijos §9 vis tiek įpareigoja rengti referendumą. Tai reikia rašyti ir įstatyme.

• Konstitucijos 9 straipsnis įpareigoja daryti referendumą, kai reikalas apima valstybę ar tautą.
  
  Pavyzdžiui, besaikė kelių plėtra, be atodairos į tave, pažeidžia šį straipsnį. Pavyzdžiai:
  • 2 mlrd Lt geldoms Vilniuje. Per 2006-2015 metus. 2012 metų gruodį Susisiekimo Ministras Eligijus Masiulis (kyšininkas, kyšininkų partijos Liberalų sąjūdis pirmininkas) pavadino Vilniaus aplinkkelius svarbiais visai šaliai. Pats sau pakišo koja. Ketino tuo tik pridengti valdiškų lėšų davimą Savivaldybėms. Nors jos privalo daryti kelius tik savo pinigais. Tuo pačiu jis užtraukė referendumo grėsmę sau, valdininkams ir statybininkams.
  • Naujas aplinkkelis aplink Palangą. 2012 metais. - Dar vienas. Senas - yra. Bet iš jo pinigų jau neprimelši. Jie nori naujų pinigų.
• Teritorijų planavimo įstatymas reikalauja rengti detalų planą visada, kai keičia užstatymą, želdinius, ar bet ką.
  - Ne vien naujai statybai. Įstatymas nenumato šios sąvokos. Jis numato bendresnes sąvokas, kurios tinka bet kokiai statybai: vystymas, naudojimo reglamento keitimas.
  Tai teisinga. Nes dažnas "taiso" namą taip, kad pastato naują. Neima ne tik detalaus plano, o ir leidimo statybai.
  TPĮ §2 25 sk. teritorijos vystymas: keičia aplinkos būklę, urbanistikos kokybę (net ne vien jos esmę, išdėstymą, užstatymą, o bent kokybę), kiekį.
  TPĮ §17 1d. įpareigoja detalų planą, kai ketina vystyti, arba keisti naudojimo reglamentą (bet kokį, ir privalomą, ir ne). - Įskaitant, kai keičia užstatymą; ar bet kokį išdėstymą.
  TPĮ §17 4d. 2sk. numato išlygą, jei privalomas reglamentas jau nustatytas Bendrame Plane. - Ne esamame detaliame plane. Kitaip ir kvaila būtų rašyti. Nes nereikia daryti naują detalų planą tokį pat koks yra. Bet jeigu jį keiti, teks rengti naują, nes bendrame plane nebūna visų 8 privalomų reglamentų. - Net jei keiti neprivalomą.
  TPĮ §18 1d. nusako privalomą reglamentą, 8 skirsnių.
  Bendrame plane nebūna daugumos iš tų 8 privalomų reglamentų. Todėl išlyga niekada negalioja.
  Neprivalomam reglamentui išlyga negalioja niekada, net jei jis bendrame plane yra. Jis neatleidžia nuo pareigos rengti naują detalų planą. Atleidžia tik privalomas.

  Bendrame plane reglamentas gali būti didesnis, negu privalomas reglamentas. Jame gali būti neprivalomų skirsnių. Tai nėra spraga. Negali nesilaikyti neprivalomo. Žodis "privalomas" reiškia tik, kad tai privalai nustatyti. O ką neprivalai, bet nustatai, vis tiek privalai laikytis. - Viso bendro plano. Todėl prasmė tvirtinti neprivalomą yra.
  Neprivalomas reglamentas netgi griežtesnis: jam išlyga negalioja.

  Negali atsikalbinėti, neva viską jau nustato bendras planas, todėl detalaus plano nereikia.
  - Ne. Nenustato.
  Bet valdininkai ir nesivargina šia išlyga teisintis. Jie paprasčiausiai, be jokių straipsnių, meluoja, neva detalaus plano nereikia. Kai priremi, jie staiga bruka šią išlygą. Tikisi apgauti.

  Anksčiau detalų planą tvirtino Savivaldybės taryba.
  2014 metais nusikaltėliai Seimas su nusikaltėliais Aplinkos Ministerija neteisėtai pakeitė TPĮ §27, kad tvirtintų Administracijos direktorius.
  Buvo didesnė tikimybė planą atmesti Savivaldybės taryboje, nes jie išrinkti ir jų daug. Yra ką įtikinti, tartis. O Administracijos direktorius yra valdininkas, nerinktas, dažniausiai sukčius.

  Detalų planą rengia pagal TPĮ §25. - Griežtai, sudėtingai. To straipsnio ir pakopų niekas niekada nevykdė. Bent galėjai reikalauti. Ir tuo pagrindu statybą naikinti.

  Kai neteisėtai nedaro detalaus plano, statybos leidimą tvirtina su dar mažesniais valdininkais: skyriumi, architektu. - Slaptai.
  Aptarti su visuomene vis tiek reikia, bet mažiau.
  Išvengia visų tų "poveikių vertinimų", "urbanistiniu" ieškojimų, "esamos būklės vertinimų" ir kitų pakopų iš TPĮ §25.
  - Visą tą galėtum ginčyti, žinoti. Bet valdininkams ir statybininkams tu trukdai. Todėl visas galimybes kištis iš tavęs atima, neteisėtai.

• VAĮ §8 3d. įpareigoja tau įteikti per 3 dienas bet kokį sprendimą dėl tavo teisių ar pareigų.
  ATPK ir Teritorijų Planavimo Įstatymas (TPĮ) įpareigoja atitinkamai griežtai laikytis teisenos, arba planuoti pakopomis (etapais). Tai reiškia, kad abu šie įstatymai draudžia vykdyti vieną veiksmą, jei neatliktas kitas. ATPK draudžia veiksmų visumą, dėl bet kokio pažeidimo, griežtai be teisės ištaisyti.
  TPĮ draudžia seką (sekančią pakopą). Dalį pažeidimų leidžia ištaisyti ir tęsti, vykdyti sekančias pakopas.
  Vėlavimas šio VAĮ 8 straipsnio atveju reikštų, kad sąlyga negrįžtamai išnyktų. Todėl veiklą derėtų nutraukti (suklastotus bylą, ar planą). Šie pavyzdžiai yra ne vieninteliai 2 griežti įstatymai. Gal jų yra daugiau. Tokiuose įstatymuose panašiai griežtai veikla nutrunka, pažeidus ir kitus įstatymus, įskaitant juos pačius - ne vien VAĮ.
• VAĮ §8 1d. (nuo 2020 metų §10 5d. 5sk.) įpareigoja grįsti sprendimą objektyviais duomenimis (faktais). - Ne užgaidomis, pramogomis, prietarais, baime, patarimais. - Ne priedais, o tik tiesiai pačiame rašte. Patarimus ir priedus valdžia privalo nagrinėti pati ir tai išdėstyti žodžiu (jei veikia žodžiais), arba tiesiai tuo raštu, kurį pasirašo vykdyti (ne svetimais priedais, nuorodomis).

  Skaityk pavyzdį apie nesamas taisykles. Leidimas, nereiškia prievolės. Leisti, nereiškia, kad valdininkai privalo daryti. Kitaip jie galėtų imtis begalės leistinų veiklų. Nors, jeigu pasiaiškintum, pasiknystum, paaiškėtų, kad jos neleistos.
  Plastines operacijas irgi leistos. Bet tai nereiškia, kad visi jas privalo daryti. ... "Genėti" save ar kitus.
  Pirmiausia sąlyga, bet kokiam valdiškam darbui, o ypač gamtos niokojimui: būtinybė. Valdžia negali dirbti pagal užgaidas. Pavyzdžiui: vien tam, kad daryti.

  Visi leidimai kirsti ar kapoti medžius yra be jokio pagrindo (duomenų, faktų).
  Atsikalbinėjimus valdininkai tau bruka po to, kai šakų ar medžių jau nebėra. Juos nuolat kaitalioja. Tuščias raštas - įprastas klastočių būdas. Jo valdiškus "privalumus" aiškinu puslapyje apie teisę nuorodoje.

  Pagrindas privalo būti prieš piktą darbą, o ne po. Todėl tuščias, ar nepagrįstas sprendimas negalioja, nepaisant kaip jį pateisini vėliau.
  Už jį reikia bausti.

  Vieni svarbiausių valdininkių - nusikaltėlė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir naujas prezidentas Gitanas Nausėda - negrindžia savo raštų niekada.

  Prezidentų ir kitų pareigūnų sąrašas, kurie negrindžia sprendimų:
  http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/teise#nėra pagrindo

• ATPK §86. Pareigos aplinkai saugoti nevykdymas. Bauda pareigūnui, jei iš bet kur atsirado bet koks aplinkos apsaugos reikalavimų pažeidimas. - Ne šiaip žala. O bet kokių reikalavimų nesilaiktymas. Pavyzdžiui: jei neviešina ką ir kada kirs. Dar neiškirto, o jau reikia jį bausti už tai, kad slepia.
• Baudžiamojo Kodekso 229 straipsnis numato bausmę už neveikimą, jei jis sukėlė žalą. O žalą gamtai ir miestui visada galima įrodyti. Be to, valstybės neveikimas yra pati savaime didelė žala.
  Straipsnis labiau taikomas, kai neveikė netyčia. Kai neveikė tyčia, taikomas 228 straipsnis.
  Bausmė būtų už bet kurio iš aukščiau, o ir žemiau minetų straipsnių nevykdymą.
  Medžių kirtėjas - prilyginamas valdininkui. Jis atsako lygiai kaip ir anas. Skaityk žemiau apie 230 straipsnį.
• Baudžiamojo Kodekso 228 straipsnis numato bausmę už piktnaudžiavimą, jei jis sukėlė žalą. Pastabos apie žalą - tokios pat kaip ir apie 229 straipsnį.
  Bausmė būtų už bet kokį piktą, tyčinį, ar netyčinį veiksmą, net ir be jokių straipsnių.
  Jei netyčia, tada labiau tinka 229 straipsnis. Bet nevisada, nes piktnaudžiauti įmanoma netyčia. 229 straipsnis taikomas tik pareigoms, kurias nustato įstatymų straipsniai. Jeigu netyčia daro piktą, ko pareigos nenumato, tada žmogus piktnaudžiauja.
  Medžių kirtėjas - prilyginamas valdininkui. Jis atsako lygiai kaip ir anas. Skaityk žemiau apie 230 straipsnį.
• Baudžiamojo Kodekso 230 straipsnis medžių kirtėją prilygina valdininkui. Medžių kirtėjas nėra valdininkas, bet jis jam prilyginamas, nes atlieka valdžios galią, teikia viešas kirtimo paslaugas.
  Reiškia medžių kirtėjas irgi atsako pagal 228 ir 229 straipsnius.
  Dar valdininkams prilyginamas bet kas, kas gali veikti nevaldiškos įstaigos vardu. Tarkim, kas gali spręsti.
• Baudžiamojo Proceso Kodekso 168 straipsnis.
  • Leidžia atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tik jeigu yra akivaizdi žinia, kad nusikaltimo nėra.
    Tai reiškia, kad draudžiama įrodinėti, ginčyti, ar teikti tai, kas ginčytina.
    Jei gavai tokį atsisakymą, jis - neteisėtas.
    Atsisakymas teisėtas tik, jeigu žinia yra akivaizdi. Bet ir tada jis gali būti klaidingas. Tą gali ramiai skųsti šiame straipsnyje nustatyta tvarka: Policiją - prokurorams; tuos - teisėjams per 2 kartus, 2 pakopom.
    Kadangi atsisakymas būtų ne klastotė, paprastas, tai ir 7 dienų skundui pakaktų.
    Apie suklastoto atsisakymo skundimą skaityk sekančią pastraipą.
  • Straipsnis leidžia skųsti atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą. (Žiūrėk ankstesnę pastraipą.)
    Pareigūnai tai vaizduoja, kaip draudimą skųsti drausmine tvarką per viršininkus, arba draudimą prašyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl paties nusikalstamo atsisakymo.
    Dažnai jie vaizduoja ne tiesiogine prasme draudimą, o akivaizdžią žinią neva nusikaltimo nėra, kaip reikalauja šis straipsnis. Jei neskundei, tai reiškia neva akivaizdžiai nėra.
    Tokio draudimo nėra.
    Skųsti įprasta tvarka yra prasmė, jei atsisakymas teisėtas, bet klaidingas.
    Jei - neteisėtas, tada dera ne sprendimą skųsti, o patį pareigūną ištirti ir bausti.
    Dar galima vienu metu ir skųsti ir bausti. O ir bausti galima ne vien baudžiamaja tvarka, bet ir dausmine. Bet drausminei tvarkai yra trumpa senatis - apie 1 ar 3 metus. Ir bausmės pasekmės mažesnės. Baudžiamoji tvarka labiau atitinka skaudžias pažeidimo pasekmes.
    Skundų tvarkos buvimas nedraudžia pradinį pranešimą nagrinėti naujai ir keisti pradinį atsisakymą, arba paprasčiausiai pradėti tyrimą, kurio anksčiau atsisakė. Pati įstaiga gali keisti savo sprendimą. Gali ir viršesnė. Pašalinė įstaiga gali spręsti tą patį pranešimą apie nusikaltimą. Vienas sprendimas nevaržo kito.
    Todėl kartu su prašymu tirti neteisėtą atsisakymą tu gali prašyti ir pradinį pranešimą apie valdininkų nusikaltimą nagrinėti naujai, iš esmės, o ne aplaidžiai.
  • Tyrimo atsisakymą visada privalo pasirašyti ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas. Bet pasirašo skyriaus viršininkas. Arba tik 1 žemas pareigūnas.
    Tai irgi galima prašyti ištirti kaip nusikaltimo dalį. Arba bent nubausti drausmine tvarka.
    Vadovas svarbus tuo, kad paskui jį galima būtų bausti. Jei jis vengia pasiraštyi, jo bausti nemanoma. O juk taip norisi.
    Nors vadovui atsakomybę galima ir primesti. Jis atsako už viską. Tai netiesiogiai pripažįsta ir VAĮ §14 4d. (§23 5d. iki 2017 metų), nes ji draudžia persiųsti ne tik skundžiamam tarnautojui, bet ir visai jo įstaigai. Tai nereiškia, kad kaltė tikrai bus galiausiai primesta vadovui. Bet persiųsti jam draudžiama. Tu pati gali skųsti vadovui pavaldinį. Bet jei apskundei viršesniai įstaigai, tada ana negalį siųsti į skundžiamą įstaigą.
    Tame yra neaiškumas. Tad vadovo parašą geriau gauti, nepraleisti, kad užtikrinti jam bausmę.
    Raštas be vadovo parašo tik padidina teisės pažeidimus, kuriuos atliko atsisakymas. Nes tai - savivalė. Pareigūnas negali pats vienas spręsti. Turi būti priežiūra, pritarimas, patarimas iš šailes, viršininkų.
• Asmenų aptarnavimo taisyklės. Vyriausybės nutarimas Nr. 875.
  • 5 straipsnis. - Sąvokos: Prašymas, Prašymo nagrinėjimas, Atsakymas. Svarbesnės iš jų - pastarosios 2.
    Nagrinėjimas reiškia bet kokį veiksmą. Valdininkai negali atsikalbinėti, neva skundą priimti gali ir kaltininkas (ir perduoti kitiems kaltininkams). Jis gali tiktai nusišalinti ir perduoti skundą savo viršininkams. Tik jie gali spręsti kur toliau jį perduoti.
    Atsakymas reiškia ne bet kokį raštą, o tiktai tokį, kuris atsižvelgia į prašymo turinį, ir ne bet kaip, o sąžiningai, išsamiai. Dar skaityk 6 ir 41 straipsnius.
    Jei kažko neatsakė, tą tu gali kartoti, kol atsakys. Negalima atmesti skundo vien dėl kartojimo. Kitaip sakant: nutylėjimas irgi yra naujovė.
  • 6 straipsnis. Atsakyti privalo esmę, išsamiai, protingai. Dar skaityk 5 ir 41 straipsnius.
  • 41 straipsnis: Atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Tai tęsia 5 ir 6 straipsnio reikalavimą rašyti ko prašai, išsamiai, teisingai. Draudžiama į vieną turinį "atsakyti" kitu. Net kai atsakai "laisva forma", negali rašyti "laisvą turinį", atsietą nuo tavo prašymo. Negali nutylėti kažko.
    Nesvarbu, kad nėra žodžio "prašau". Reikia nagrinėti esmę ir suvokti ar prašo ko.
    2013.05.17 Prezidentės Dalios Grybauskaitės Kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus vedėja Genė Lukaševičienė prašymus nutylėjo, atrašė į juos lyg jie būtų nuomonė be prašymų.
    Dalį prašymų tu pamiršti, arba mini juos vieno pažeidėjo ar dalyko atžvilgiu o kitų atžvilgiu nutyli. Tai irgi gavėjas privalo suvokti, kad prašymas taikomas ir kitiems pažeidėjams. Dažnai prašymas seka iš įstatymais suteiktų pareigų. Tada gavėjas privalo jį tenkinti, net jei to neprašei. Tu neprivalai mokinti valdininkų teisės. Jie ją privalo vykdyti ir be raginimų. Tad jei kažką pamiršai prašyti iš vieno valdininko, visada gali prašyti iš jo viršininko, kai anam skundi pavaldinio neveikimą. Vėlesni raštai papildys ankstesnius.
  • 9 str. Privalo nušalinti kaltus. O kaltieji, net jeigu gavo skundą apie save, privalo nusišalinti.
  • 10 str. Draudžiama atsikalbinėti, neva negali spręsti. Valdinikai privalo perduoti tam, kuris gali. Privalo sudaryti sąlygas, kad aptarnautų kažkas visą darbo laiką, ir pavaduotų vienas kitą.
  • 12 str. Leidžia nenagrinėti pakartotiną skundą. Bet galima ir nagrinėti. Bet skundas viršininkui nebūtų kartojimas. Nes skųstum neveikimą, ir neteisėtą atsisakymą, o ne patį nusikaltimą, kurį valdininkas nuslėpė. Nesikartok, negaišk, o skųsk ką būtent jis neveikė.
    Jei nutylėjo viską, taip ir parašyk. Nereikia visko kartoti ir ginčytis naujai apie tai, apie ką jis nesiginčijo.
    Jei nutylėjo dalį, paminėk vos vieną pavyzdį. Nevardink visų. Viršininkas gali pasinaudoti šia proga ir atsakyti vien į tą pavyzdį. O likusią pradinio skundo dalį nutylėti. Tą irgi gali skųsti sekančiam viršininkui ir duoti dar vieną pavyzdį.
    Prašyk naujai nagrinėti visą pradinį skundą ir visus sekančius. Jų nenagrinėjo. Tad tiksliau tai vadinti: "nagrinėti iš esmės".
    Žmogus visada gali prašyti pakeisti sprendimą.
    Kai viršininkas jam irgi neteisingai atsakys, jis galės sekančiam viršininkui skųsti jau neteisingą atsakymą. Tai nebūs kartojimas, kurį pradinis valdininkas tariamai išnagrinėjo ir atsisakė tirti. Todėl skundą būtų privalu nagrinėti.
    Tokiam skundui nėra senaties. Tai geras teismo pakaitalas. Skųsti galimia daug kartų ir bausti visus.
    Skundams teismui senatis yra. - Tarkim ikiteisminio tyrimo teisėjui dėl tyrimo atsisakymo. Ar administraciniam teismui dėl atsakymo. Ir teismas nieko neįgaliotas bausti. Jis tik atšauks, arba tikirausiai patvirtins blogą sprendimą. Skųsti jam gali tik 2 kartus.
  • 30 str. Atsakyti privalo ne vėliau negu 20 darbo dienų.
    Draudžiama neatsakyti visai, ar nutylėti skundo dalis. Privalo būtent išnagrinėti viską.
  • 39 str. Atsakyti privalo tik tokiu pat būdu, kokiu pateikei prašymą, jei neprašei kitaip. Valdininkai to nepaiso. Atrašo popieriuje, kai parašai elektroniniu paštu. Tai draudžiama.
    Net elektroniniu paštu, siunčia ne raides, o skanotą iš popieriaus. Tai neuždrausta. Bet nepatogu. Nors gali ginčytis, kad skanuotas būdas nėra toks pat, kokiu pateikei prašymą.
  • 44 str. 2017 metais nusikaltėliai Vyriausybė išbraukė 44 straipsnį iš taisyklių Nr. 875, kai tai parašiau. Bet teisė vis tiek liko. Tik ilgesnė, per VAĮ §36. Taip pat kaip ir viešą interesą (rūpestį).
    Teisė apskųsti jau kaip skundu, o ne prašymu. (Žiūrėk apie šias sąvokas žemiau).
    Kas įprastai būtų prašymu, tas tampa skundu. Bet tuo pačiu tai ir viešas rūpestis. Reiškia šis straipsnis leisdavo skųsti viešą interesą ne vien valdininkams, bet ir administraciniam teismui. Tik ne tiesiogiai, o pirmiau davus prašymą valdininkui bent 1 kartą.
    Tai - priešinga paplitusiam prietarui neva uždrausta ginti teisme viešą interesą. Tą prietarą skatina ir patys teisėjai, meluoja. Žmonės ir patiki. Tada, užuot pakovoję ir radę šį užslėptą leidimą, jie rašinėja internete ilgiausius apmaudus kaip Lietuva nevykdo kažkokios Orhuso konvencijos.
    Dalis tiesos tame yra. Juk teisėjai tikrai neprašo žmogų pirmiau kreiptis bent kartą į valdininką. Slepia tokia galimybę ginti viešą interesą. Tuo pažeidžia Teisėjų Etikos Kodeksą. Nes jie privalo pagelbėti ir nesinaudoti padėtimi, nežinojimu.
    Teisė skųsti teismui vieša interesą yra. - Kad ir per valdininkus, ne iškarto teismui, kaip norėtųsi.
  • 51 str. Privalo bent kartą per metus skelbti viešai internete asmenų aptarnavimo kokybės vertinimą.
    Jie atsikalbinės, neva turi skelbti ne tavo vertinimą, o tik savo, ir ne pavienes nuomones, o apibendrinimą.
    Bet šis straipsnis nieko šito neriboja. Atvirkščiai: jis įpareigoja skelbti vertinimą, nesvarbu kieno.

Viešo Administravimo Įstatymas (VAĮ) įvardina tik 2 raštų valdininkams rūšis:

• "Prašymas". Kai tiesiogiai nepažeistos tavo teisės. Jiems taikomos minėtos taisyklės Nr. 875 (VAĮ 14 str. 1 d.). Bet jų nuostatos tinka ir "skundams", nes taisyklės jas beveik atkartoja iš įstatymo straipsnių apie skundus (žiūrėk žemiau).
• "Skundas". Kai skundi pažeistas savo, ar kažkieno kito teises. Jiems taikoma tvarka tiesiogiai pagal Viešo Administravimo Įstatymą. Ją pavadino: "Administracinė Procedūra". (VAĮ 19 str. 1 d.)
  Anksčiau skundu vadino tik tavo teises, o ne svetimas. 2016.11.10 VAĮ pakeitė, kad skųstum ir svetimą.

Bendri straipsniai

• Konstitucijos §30 leidžia kreiptis į teismą visada ir į bet kurį, o ne vien kažkurį. Negalioja senatis, draudimai visokie.

  Konstitucija nedraudžia paprastam žmogui kreiptis ir į nusikaltėlius Konstitucinį teismą. Tam nereikia keisti Konstitucijos.
  Bet Konstitucinis teismas neteisėtai išmetė žmonių skundus, nes neva skųstis gali tik teisėjai.

  2019.03.01 Nr. KT9-N3/2019 nusikaltėliai Konstitucinis teismas paskelbė, kad Civilinio Proceso Kodekso (CPK) §306 3 d. prieštarauja šiam straipsniui. Tokį CPK §306 3 d. padarė nesenai: 2017.07.01. Bet panašių straipsnių yra ir daugiau. Visi jie taip pat prieštarauja Konstitucijos §30. Nebereikia papildomo sprendimo ir apie juos.
  Tie straipsniai rašo, neva apeliacinius, kasacinius ir kitokius skundus turi rašyti advokatai; neva į posėdį ateiti atstovauti irgi turi jie.
  Teisėjai ta dingstimi atmesdavo skundus. Jie melavo, nes joks straipsnis nedraudžia skundą rašyti ir pačiai; nedraudžia pasirinkti atstovą be teisinio "išsilavinimo".
  Todėl melavo ir Konstitucinis teismas. Nereikėjo nieko spręsti. Reikėjo tik skelbti, kad draudimo rašyti skundą pačiai nėra ir raginti tą straipsnį naikinti kaip beprasmį.
  Taip tariamai apribotas buvo tik Civilinio Proceso Kodeksas. Kiti procesai to nerašė.
  Nei iki, nei po Konstitucinio teismo, niekas neteisėtai nebaudė teisėjų, kurie neteisėtai ribojo dalyvius. Skundus apie juos gavo visi teismų pirmininkai, Teisėjų taryba, nusikaltėlė prezidentė Dalia Grybauskaitė, nusikaltėliai Seimo pirmininkai (Irena Degutienė, Vydas Gedvilas, Loreta Graužinienė, Viktoras Pranckietis).

• Į valdininkus irgi gali kreiptis visada. Nes laikas blogio netaiso. Jei yra ką taisyti, išvaryti, taisyk, išvaryk. Valdžia tarnauja žmonėms visada, be senaties (§5).
  Irgi gali kreiptis į bet kurį ("vienas langelis"). Jei reikalas jam nepriklauso, jis privalo persiųsti kam priklauso ir pasilikti nuorašą (taisyklių Nr. 875 §43 3d.). VAĮ §14 4d. draudžia persiųsti skundžiamam valdininkui, ar jo įstaigai.

Tarptautinis baudžiamasis teismas

International Criminal Court
https://www.icc-cpi.int/get-involved/Pages/ngos.aspx
"Romos Įstatai" ("statutas", PDF, 373 kB, 64 puslapiai):
https://www.icc-cpi.int/resource-library/Documents/RS-Eng.pdf
Atitinka Lietuvos Baudžiamąjį Kodeksą.
Tik pavergimą jie riboja tokiu, kur tave laiko nuosavybe. Išvedžiok, kad pavergimas yra bet koks. Arba taikyk ne §7 1d. c sk. ir §7 2d. c sk., o bendrą §7 1d. k sk. (kitą nežmonišką elgesį).
Reikalauk, kad politikai dar ir aiškiai rašytų įstatymus, kad nusikaltimai gamtai, miestui yra nusikaltimai žmoniškumui.

Slepia 123 šalių sąrašą, kurios pripažįsta ir išlaiko jų teismą. Jį rodo tik Šalių Dalyvių Susirinkimo (ASP) slaptas puslapis:
https://asp.icc-cpi.int/en_menus/asp/states parties/Pages/the states parties to the rome statute.aspx

http://www.bbc.co.uk/programmes/w3cszc1y
2020.06.22 pokalbis su teismo pirmininku Chile Eboe-Osuji. Jis yra iš Nigerijos.
Tarptautinis baudžiamasis teismas per 18 metų ir 1,5 mlrd. $ išlaidų paskelbė vos 8 nuosprendžius ir įvykdė tik 3.
Jie teisia daugiausia negrus.
Vengia pradėti tirti patys, savaime. Laukia, kol kas praneš... kad Sirijoje valdžia žudo žmones... Kad Lietuvos valdžia puldinėja, kankina ir pradangina gyventojus, užsieniečius - irgi, slaptuose CŽV kalėjimuose.
Olandų užsienio reikalų ministras Stef Blok bara:

Teismas per lėtas.
Per sudėtingas.
Teisėjai perdėm blaško dėmesį rūpintis algomis, 200000 $ laisvu nuo mokesčių, į rankas.
Jie turėtų telkti dėmesį kaip paprastinti darbą.
Mes nesitikime nepasiekiamo. Bet tikimės geresnio.
Teismas per dažnai susitelkia į Afriką. Ten tiria plačiai. Neliečia sudėtingų bylų.

Jis tik pliurpia, nieko nedaro. Nekeičia teisėjų. Nebruka bylų apie Siriją, Lietuvą. Ragink jį tu:
http://www.government.nl/government/members-of-cabinet/stef-blok

Kviečia tave skleisti žodį. Šito irgi nelabai rasi per pagrindinį puslapį:
https://www.icc-cpi.int/get-involved
Bet mano, ar tavo žodžio Teismas neskleidžia. Bandžiau. Priversk:
http://andrius.saugokmedi.lt/kadaryti/rinkimai#skleisk
Lietuvos valdžia neskleidžia Teismo žodžio. Nes dar kas sužinos ir sumanys juos skųsti Teismui. Lietuvos valdininkai tik tyliai keliauja ilsėtis į Susirinkimus (ASP).

Skųsk tenai jų prokurorams Lietuvos valdžios nusikaltimus žmoniškumui.

Tai - vienintelis prasmingas puslapis. Tik jame jie duoda prokurorų adresus. Nors puslapis ne apie juos, o apie ne valdiškas organizacijas, kurios bendradarbiauja su teismu.

Kiti puslapiai ne apie esmę. Pavyzdžiui puslapiuose apie aukas https://www.icc-cpi.int/about/victims, ar apie teismą https://www.icc-cpi.int/about nerašo kur prašyti iškelti bylą.
Atskiras puslapis kaip rasti prokurorus. Jo nerasi per pagrindinį:
https://www.icc-cpi.int/about/otp/Pages/otp-contact.aspx
Per puslapį, kur tave kviečia skleisti žodį (aukščiau), irgi rasi prokurorus.
Dar kažkiek puslapių nurodo:
https://www.icc-cpi.int/Pages/html_files_/menu1.html

Tarptautinis teismas nepakeičia vietos valdžios. Todėl pirmiau pereik visą valdiškų nusikaltėlių gaują iki viršiausių.
Nors, tai nebūtina. Nes nusikaltimai žmoniškumui yra masiški. Pakanka įrodyti tik tai. Nebūtina kiekvienai aukai pasiekti viršūnę. Pakanka 1.
Skųsti galima bet ką. - Ne tik neteisėtą sulaikymą, priverstinį dingimą (BK §100¹), o ir medžius, statybas... - Bet kokia valdžios klastotė reiškia, kad ji puldinėja liaudį, verčia gintis ir pavergia ją bylomis. - Draudžiamas elgesys su žmonėmis (BK §100).
Pavyzdys: 2014 metais generalinis prokuroras Darius Valys nuslėpė baudžiamąją bylą visai aukščiausiai valdžiai.
Kad valdžia persekioja, puldinėja liaudį masiškai, rodo šis mano puslapis. Jei tau sakys, neva esi 1 tokia, nurodyk čia.

Žmoniškumo byla ypatinga: ji ne tavo 1, asmeninė, nuosava. Ji bendra, apie visą liaudį.

• Pradėti bylą galima vos pagal 1 atvejį. Būtina tik aiškinti, kad puldinėja daug. Nebūtina gaišti laiką aprašyti visus atvejus, romano ilgio.
• Atvirkščiai, būtina pradėti bylą kuo greičiau. Tai tinka ir paprastoms byloms. Tokiai didelei - tuo labiau.
  O "romaną" rašys prokurorai, tik tiek kiek reikia. Dalies jo reikia tik jiems, o ne teismui. Tai yra pastabos kur ieškoti įkalčių. Rašysi ir tu. Bet ne iš karto, o pamažu, bylos eigoje.
  Tuo metu, byla sukels šurmulį nesamoje visuomenėje, pabaidys nusikaltėlius. Palengvės.
• Prie jos privalo šlietis visi.
• Privalu šlieti visas aukas, net jei jos nesiskundžia, ar net priešinasi.
• Privalu šlieti visus, visų rūšių kaltininkus. Draudžiama skaidyti bylą. Pavyzdžiui, jei psichiatrai smaugia tik uodus, o prezidentė - tik popierių. Vis tiek, nusikaltimų visuma yra liaudies puldinėjimas.
• Privalu šlieti skirtingų rūšių aukas: medžių kirtėjų, neteisėtų statybų, psichiatrų, policajų, prokurorų, teisėjų, antstolių, advokatų, valdininkų, Seimo, prezidenčių ...
• Būtina šlieti, rasti ("pakelti") ir naujai tirti skundų sankaupas. - Visus ankstesnius skundus. Dažniausiai viršininkai skundus nutyli, išmeta patiems gi kaltininkams. Jų stalčiuose ir guli.
• Privalu viešai kviesti prisišlieti visas aukas. Draudžiama apsiriboti tik tuo, ką žinome. Tyrimas ir teismas turi būti visuotinas.
  Viešas skelbimas, dar iki teismo, auklės, ar bent atrems, prislopins blogą liaudį; perspės gerą liaudį, kuri dar nieko nenutuokia, kurią dar neužpuolė, o ir kurią jau užpuolė, kad ją puldinėja. Mokins ginti save ir "artimą savo", auką, rūpintis.

Skųsti reikia ne į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), o į Tarptautinį baudžiamąjį teismą.
Tik jis gali bausti tuos, kas nebaudžia savęs. Todėl Lietuvos valdžia tą teismą nutyli iš visų jėgų. Stumia jūs kuo toliau nuo ten į EŽTT. Valdžia mieliau mokės išpirką, negu sės į kalėjimą. Ypač jeigu mokės iš tavo pinigų.

Tarptautinis baudžiamasis teismas pigesnis. Byla gali būti didelė. Kuo tave ir kitą liaudį ilgiau ir daugiau puldinėja valdžia, tuo didesnė byla. Ją lengviau už tave surinks jų prokurorai. Pradžioje pakaktų tik trumpai jiems pranešti.

EŽTT daro atvirkščiai: visą naštą užkrauna tau. Dar verčia mokėti advokatams. O iš kur aukos paims pinigų? Juk valdžia jus tyčia nustekeno.

Pradėjo tirti:
https://www.icc-cpi.int/pages/situation.aspx
Ketina pradėti (ten nurodo tik PDF):
https://www.icc-cpi.int/Pages/item.aspx?name=191205-rep-otp-PE

Skaitytojų pastabos

Ne viešos. Skelbiu tik jei reikia.

Rašyk jas vienu iš šių 2 būdų:
dviratukas @ andriukas.saugokmedi.lt