Sykį Policajus kėsinosi bausti mane už tai, kad nėjau per raudoną šviesą. Sakė, kad ketinau.
Žengiau link važiuojamos dalies. Gal net įžengiau 1 pėda. Bet apsidairiau. Pastebėjau Policajų.
Todėl stojau prie šaligatvio krašto.
Už pasikėsinimą nėra kaip bausti. Tai ne Baudžiamasis Kodeksas (BK),
o Administracinis (ANK).
Aš turiu pagrindą bausti jį už pasikėsinimą bausti mane už pasikėsinimą eiti. O jis neturi.
Nes ANK nenumato pasikėsinimo.
O BK numato.
Pareigūnams visada taikyk BK.
Ypač, kad ANK nenumato pareigūnų piktnaudžiavimo.
Drausminės atsakomybės nepakanka.
Kaip skųsti pareigūnus.
Gerbiamas nusikaltėli Andriau Kubiliau,
(Kubilius nėra vienintelis nusikaltėlis. Jį išskyriu, nes jis išdavė. - Išvien su kitais.)
Aš nebesitikiu, kad įgyvendinsite siūlymus, kuriuos siunčiau jums anksčiau.
Jūs man pasakėt, kad nežinote ką su jais daryti.
Tai - ne atsakymas. Juos reikia vykdyti. - Štai ką daryti...
Nesenai kelis kartus žodžiu paraginau jūs išvaikyti teisėjus. Atsakymo
vėl neturiu. Seniau per televizorių sielojotės, neva teisėjams atlyginimų sumažinti negalima.
Savo puslapyje parašiau kaip tai galite ir privalote daryti:
http://andrius.saugokmedi.lt/oficioz/teise
"Nufotografuotumėt" iškarto 2 "kiškius":
- Išvaikytumėt teisėjus;
- Sumažintumėt jiems algas.
Šį kartą rašau dėl Kelių Eismo Taisyklių.
Rudenį mano rimtį sutrikdė kelių patrulis.
Aš buvau važiavimo ir gilaus mąstymo bei darnos su aplinka ir su tauta
būsenoje.
Staiga suriaumojo man iš šono kažkoks garsiakalbis. Liepė sustoti
dviratininkui. Aš nekreipiau dėmesio, nes taip elgiasi tik huliganai.
Kai jie pakartojo, pažiūrėjau. Paaiškėjo, kad huliganai yra Policijos
automobilyje ir uniformose.
Paklausiau kodėl tokia neteisybė. Jie vėl liepė paklūsti.
Kai paklusau, jie paaiškino, neva prieš minutę kirtau kelią su dviračiu
neteisėtai.
Aš parodžiau, kad kelio viduryje yra brūkšniai.
Tada aiškino, kad vis tiek turiu kirsti tik per perėją ir tik pėsčiomis.
Atsakiau, kad esu transporto priemonė ir atlieku visus manevrus, kuriuos
taisyklės leidžia bendrai.
Jie pasiūlė man surašyti ATP protokolą. Aš paklausiau pagrindo.
Vienas policininkas ilgai, ilgai rausėsi taisyklėse... Dar pasirausė
ilgai... Vis nenorėjo patikėti esąs neteisus.
Po to išstenėjo:
VIII. Papildomi reikalavimai Dviračių ir mopedų vairuotojams66. Jeigu eismas intensyvus ir reikia pasukti į kairę, apsisukti ar pervažiuoti į kitą kelio pusę, dviračio ar mopedo vairuotojas turi nulipti ir kirsti važiuojamąją dalį vesdamas dviratį ar mopedą, nesudarydamas kliūties kitoms transporto priemonėms.
Man jis perskaitė šį straipsnį dalimis. Žodžius apie eismo intensyvumą tyčia praleido, nutylėjo ir pridėjo nebūtus žodžius, neva kirsti turiu būtent per perėją.
Pamoka: ką tau bruką visada perskaityk įdėmiai.
Bet aš patikėjau jo žodžiu. Tada atsakiau, kad pagal taisyklės jis
teisus, bet tada išlipti iš automobilio ir jį pervesti į kitą kelio pusę
turi ir automobilių vairuotojai.
Nes abu esame transporto priemonės.
Į tai jis ironizavo, neva ir pėstieji yra transportas. Bet jie irgi turi papildomas sąlygas. Papildomų sąlygų neturi tik automobiliai.
Bet jis neteisus. Pėstieji turi skirtingas pareigas negu vairuotojai, nes jie nėra transportas. Todėl jiems ir yra atskiros sąlygos, negu transportui.
O dviratis ir automobiliai abu yra transportas ir turi turėti vienodas
taisykles. Kur galima automobiliui, ten turi būti galima ir dviračiui.
Tokia yra Konstitucinė lygybė.
Pats policininkas, aišku, matė iš taisyklių teksto, kad man meluoja.
Eismas buvo neintensyvus. Todėl aš buvau teisus.
Jis visai nepaisė 65 bei 111 straipsnių, kurie nusako, kad manevruoti
galiu (be abejo, jei netaikomas tas pats 105 straipsnis).
Tada jis dar prikibo, kad važiavau ir šaligatviu. Tame jis aišku teisus
pagal taisykles. Bet tikrovėje važinėja šaligatviu automobiliai vos už
20 metrų. Kelia visiems pavojų. Policininkui tai nemotais. O aš važiavau
7km/val greičiu - visai nepavojingas.
Paaiškinau ir tai, kad šaligatvyje man saugu. Jis paragino važinėti dviračiu taku. Bet aišku jų niekur aplinkui nebuvo ir nebus.
Jiems beliko mane paleisti. Nes bausti už šaligatvį beveik negali. O už
kelio kirtimą negali visai... dar paaiškėtų, kad meluoja.
Galėtų sąžiningai atsiprašyti. Nesugaištume tiek laiko. Bet jiems tai
nebūdinga. Jie visuomet dangstys save.
Man padarė didelę moralinę žalą. Darna su aplinka ir su tauta nutraukta.
Esu giliai sujaudintas.
Esu ir susirūpinęs, kad Lietuvoje neveikia žmogaus teisės ir Konstitucija.
Todėl, kaip jūsų buvęs rinkėjas ir kaip dviratininkas prašau, užregistruokite šias pataisas.
Pervadinu:
"SAUGAUS EISMO KELIAIS ĮSTATYMAS"
Naikinu žodį "AUTOMOBILIŲ".
Keliai buvo anksčiau ne automobilių. Jų paviršių lygų padarė dviračiams.
Automobiliai yra svetimi keliui. Tai tas pats, kas į automobilių kelią
paleisti kosminį laivą. Anas visus ištaškys.
Lygiai taip pat automobiliai ištaško dviračius, pėsčiuosius, ir vienas kitą.
Kelias priklauso visiems. Jei neišbrauksime žodžio "AUTOMOBILIŲ", jie
manys, kad kelias priklauso tik jiems. Kitus jie "taško" dažnai tyčia.
Naikinu.
Eiti dviračių takais leidžiu.
Samprotavimai tokie pat kaip ir atitinkamo KET pakeitimo. Žiūrėk žemiau.
Naikinu, arba keičiu.
Apie draudimą vaikams iki 14 ar 12 metų.
Žodį "keliais" keičiame į derinį "važiuojamąja dalimi".
Kelio sąvoka apima ir šaligatvius. Šaligatviais dviračiui važinėti
turime leisti.
Draudimas važiuoti keliu (tame tarpe ir šaligatviais) yra blogas dėl
daugybes priežasčių. Uždrausti galime jiems važinėti tik tarp automobilių.
Arba visai tą dalį naikinkime.
Draudimas tik sukels norą persekioti ir partrenkti vaiką dviratininką. Tai bendras blogis, kaip ir kiti dviračio suvažymai, kuriuos miniu šiuose siūlymuose kitur. Anie samprotavimai tinka ir čia. Kuo mažiau suvaržymų, tuo mažiau paskatų dviratininką partrenkti. Tuo jis saugesnis.
Prižiūrėti šį straipsnį neįmanoma. Mažai kas ir prižiūri. Važinėja vaikai kai panora. Tik nereikia tą norą "atmušti". Skatinkime. Leiskime. Pratinkime.
Jei jau pateko vaikas į gatvę, tai joks straipsnis jį iš ten savaime nepašalins. Jam privalome sudaryti visas įmanomas sąlygas ir pirmenybę. Menkiausias suvaržymas pavojingas ir jam ir suaugusiajam dviratininkui.
Iš kelio dera šalinti tiktai pažeidėjus. O tėvus auklėti už nepriežiūrą.
Išdėstoma lygiai kaip atitinkamas KET 64 straipsnis.
Naikinu dalį apie privalomus šalmus iki 18 metų.
Naikinu.
Viską nusako atitinkamas KET straipsnis. Jame šią dalį irgi naikinu. Žiūrėk žemiau.
Straipsnio pirmo sakinio pradžią perrašau šitaip:
Motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną privalu vairuoti abiem rankomis ...
Dabar KET to reikalauja tik iš motociklų. O pavojingiausi - automobiliai - gali daryti bet ką.
Jūs neįsivaizduojate ką tiktai jie nedaro viena ar net abiem rankom, kol
vairuoja: paleidžia vairą, laiko dešrainius, debilnikus (kartais po kelis), cigaretes, vaizdo kameras,
fotoaparatus, butelius, užsirūko, krapšto ar pučia nosį, nusigręžia, miega, sisioja, leidžia signalizacijas,
dujas, muziką, šoka (muistosi Lietuviškai), dažosi, šukuojasi, pielavoja nagus, bučiuojasi, barasi, pešasi, šiukšlina, vaikosi
aukų su pamokslais ir grasinimais, užvažiuoja tyčia, kad pamokintų,
laiko vaiką ant kelių (irgi mokina), žiūri televizorių, sukioja pirštu prie smilkinio...
Jie tai daro net sankryžose, nuokalnėse, kai vyksta priešingas eismas, pėstieji.
Gyvena geldoje už vairo:
kai važiuoja;
kai stovi.
Pirmą papasakojau čia. Antrą - ten. Skirtumas nedidelis.
Tegul geldastai neliudi. Net ir abiem rankomis ant vairo jie galės dar įvairiai leisti laiką,
kad nepaisyti kelio.
2013 metais mokslas rado, kad šalin nuo kelio spokso
10% geldų.
Naikiname.
Yra kiti straipsniai: 107, 108 įvažiavimas ir įvažiavimas į šalutines teritorijas,
119 atbulas privalo praleisti visus. Juos papildome taip, kad jie tiktų bet kokiam eismui ir pėstiesiems.
Anų pakeitimų dar neatlikau. Pagelbėkite man. Padaryk tai pats. Pakeitimus atsiųsk man.
Dar šiame straipsnyje yra naudinga taisyklė, kurios nereikia naikinti.
Kad gelda privalo praleisti pėstyjį, kuris
kerta šalutinį kelią, į kurį gelda įsuka.
Sugalvokite pakeitimą, kad praleisti reiktų ir dviratį.
O gal praleisti reikia išvis bet kokį transportą, net geldas, kai jos kerta
šalutinį kelią. Nesvarbu, ar jos pažeidžia taykles kirsdamos, kur nepriklauso. Toks
pakeitimas būtų bendresnis. Bet jis sudarytų geldoms paskatą važinėtis be tvarkos.
To leisti nenorime.
Tad pridėkime tik dviratį.
Į kurį skyrių ir į kurį straipsnį tokį pakeitimą dėtume? Jis jau nepriklausytų vien pėsčiųjų
skyriui.
Perrašome, kad tiktų ne vien pėsčiajam ir ne vien perėjoje.
Vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam kirsti važiuojamosios dalies pėsčiajam, ar bet kokiam kitam eismo dalyviui ir gyvūnui, kuris įžengė į ją, ar įvažiavo (išskyrus motorinį transportą).
Nesvarbu kur ir kada tai vyksta (reguliuojamoje sankryžoje, pėsčiųjų perėjoje, ar kur jų nėra). Nesvarbu ar signalai bei taisyklės leidžia važiuoti (šviesoforo, ar reguliuotojo signalai).
Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam ir kitiems dalyviams, paminėtiems pirmoje dalyje.
Naikiname žodžius "esant leidžiančiam eiti signalui
".
Jei paliktume šią išlygą, tai reikštų, kad į draudžiamą signalą įžengęs eismo dalyvis
netenka teisės į orumą, ir jo jau galima neišleisti, nepraleisti, partrenkti.
Duotume automobiliui dingstį tyčiotis iš silpnesnių gyvių.
Kai patekai į kelią, privalo tau leisti išeiti. Nesvarbu ar signalas tau leidžia eiti, ar ne.
Tokiu būdu pėsčiųjų perėjos savoka išnyksta. Visa Žemė tampa perėja. Lygiai kaip
visa Žemė tampa dviračių taku. Sugrąžiname žmogui ir gyvūnams Žemę ir teisę bastytis.
Bet skirtumas yra. Perėjoje gelda praleidžia net jeigu neįžengei į važiuojamą dalį.
Kitur - tik kai įžengei.
Bet kelią kirsti nenumatytoje vietoje (ne sankryžoje ir ne perėjoje) išlieka pažeidimas.
Mes tik pašaliname dingstį tyčiotis ar mokinti bamperiu.
Pakeistas straipsnis tapo bendru, taikomu ne vien pėstiesiems, bet ir dviračiams, kurie kerta kelią perėjoje. Todėl pravartu jį perkelti iš V į IV skyrių "vairuotojų pareigos".
2019 metais kažkas paskelbė, kad 2018 metais pati save vairuojanti gelda partrenkė moterį Amerikoje dėl to, kad programa atpažįsta žmogų tik perėjoje. Nutylėjo ką dar ji nepažįsta ir kodėl apie tai tylėjo metus.
Naikiname.
Naujas §35 jau nusako, kad viską, kas iššliaužė į kelią, bet kur, ne vien perėjoje, dera praleisti.
Kitaip gaunasi nesąmonė: nepraleidžia ir dar bando partrenkti.
Perrašome, kad ne vien perėjoje kitos geldos sustotų, kai stoja viena, kad praleisti kas kerta kelią, ne vien pėsčiają.
Triname visus žodžius "pėsčiųjų perėją".
Vietoj "pėsčiojo" įrašome visus dalyvius iš naujo §35.
Naikiname.
Naujas §35 jau nusako visur praleisti ir vaikų pulką su vėliavėlėm, ar be.
Naikiname.
Naujas §35 jau nusako visur praleisti ir invalidą, ir aklą.
Perrašome.
Naujas §35 nusako visur praleisti kas kerta kelią.
Dabar šis straipsnis turi leisti kirsti visur.
Triname reikalavimą nebus trukdoma transporto priemonėms
.
- Jis išskiria transportą. Tuo laužo Konstitucinę lygybę. Transportas tukdo kitiems dalyviams.
Juos ir dera išskirti. Dabar apie tai joks straipsnis nerašo, gruda juos į perėjas.
Šaliname apribojimą kirsti kelią stačiu kampu. Svarbu tik, kad kirtimas nepavirstų eismu.
Į kitą važiuojamosios dalies pusę §35 nurodyti dalyviai gali kirsti bet kur (ne vien perėjomis). Leidžiama kirsti kelią į abi puses gerai apžvelgiamose vietose, tačiau tik įsitikinus, kad kirsti - saugu.
Pirmą sakinį, keičiame 2, su išlyga.
Išlygoje rašome, kad saugu kirsti ir perėją, kai tai draudžia šviesoforas.
Tokia išlyga - skirta dviračiams.
Vietose, kur eismas reguliuojamas, §35 nurodyti dalyviai privalo vadovautis šviesoforais su pėsčiųjų, dviračio, ar kitu simboliu, o kai jų nėra - transporto šviesoforų signalais. Jų nepaisyti galima, kai eismas - nesmarkus ir kirsti kelią, ar perėją - saugu.
Paliekame reikalavimą visada paisyti eismo reguliuotoją.
Naikiname.
Naujas §50 jau nusako kad visi, kas prilyginti pėstiesiems, tame tarpe dviratis, gali kirsti kelią, net kai šviesoforas tai draudžia.
Papildome sakiniu.
Jis - skirtas dviračiams. Bet naudingas ir visiems kitiems.
Šios nuostatos privalo lakytis ir visi kiti eismo dalyviai, kai kerta kelią.
Paliekame kaip yra - vien pėstiesiems. Nedera jiems prilyginti ir dviratastus, grusti juos į pėsčiųjų salas, šalinti iš kelio.
Žodį "keliais" keičiame: "važiuojamąja dalimi".
Arba naikiname visą straipsnį, kad nebūtų pagundų dviratininką partenkti, ar engti, mokyti bamperiu.
Samprotavimai - tie patys, kaip apie Įstatymo 17 straipsnį.
Straipsnio tekstą keičiu.
Tamsiu paros metu dviratis ar mopedas turi turėti tokius šviesos atšvaitus, arba degančius žibintus:Atšvaitai ar žibintai gali būti bet kur: ant stipinų, padangų, balnų, kūno. Svarbu, kad veiktų, būtų matomi (niekas jų neuždengtų).
- gale, raudonas;
- iš abiejų šonų, spalva nesvarbi;
- priekyje, baltas, gali būti įvairių atspalvių, tik ne raudona.
Yra dar ir 15 bei 246 straipsniai, kurie draudžia naudoti netvarkingą transportą. Kam dar čia smulkinti niekus?
Stabdžių niekas be paties vairuotojo nepatikrins ir netikrina. Jų veikimas asmeniškas. Priklauso
nuo važiavimo būdo, ir svorio. Vienam jis atrodys veikiantis. Kitam - silpnas.
Neverta rašyti į taisykles tai, ko niekas niekada netikrina, užtai prie ko būtų papildoma dingstis
jieškoti priekabių.
Kartais dviratininkui sugenda stabdžiai net abu. Jis gali važiuoti
lėtai, stabdyti koja. Koja yra stabdys. Kas nurodys dviratininkui kaip
ir kokį stabdį naudoti?
Be to jau yra straipsnis 246.1. Jis nurodo turėti veikianti stabdį bet
kokiam transportui.
Atšvaitų spalva būna įvairi: ant padangų - balta, ant stipinų - oranžinė.
Su priekio ir galo spalvomis tenka sutikti. Nes taip atpažįstama
važiavimo kryptis.
Žibintą darau neprivalomą.
Garso signalą dviračiui naikinu. Jam tai visiška beprasmybė. Yra gerklė.
Beje mopedui garso signalo reikalavimo visai neliko. Seniau jis buvo
įrašytas šiame straipsnyje. Išvis KET nereikalauja garso signalo iš
jokių transporto priemonių. Garso signalo KET reikalauja tik iš dviračio.
Šalmai vaikams - beprasmis reikalavimas. Kai tėvai vežioja kudikius,
anie sedynėje gan saugus ir šalmus dažniausiai dėvi. Kitiems -
neįsakysi. Atvejų būna visokių. Nereikia formalizuoti to ko neaprėpsi.
Įstatymas leidžia priekabiauti prie dviratininkų, kurie nuspręs šalmo
nedėvėti teisingais sumetimais.
Priekabiauja net automobilistai - ne vien pareigūnai.
Ką būtent susižeis kudikis griudamas - neaišku. Ir tai nėra mūsų tikslas. KET tikslas - apsaugoti dviratį nuo automobilių. O nuo jo šalmas nesaugo.
Jei dviratis turėtų vidutinį greitį 70 km/val, tada šalmus devėti būtų privalu.
Straipsnis naikinamas.
Važiuoti keliu dviračiu galima visada. Ne vien, kai tako šalia nėra.
Važiuoti galima bet kuria juosta. Net jei tai kažkam iš anksto atrodo
nesaugu, tai negalime uždrausti. Kitaip dviratį puldinės. Ir
puldinėja... automobiliai, pareigūnai...
Dviratis privalo manevruoti taip ir tada kada jam atrodo reikalinga,
arba kai taip susiklosto. Dėl to niekas neturėtų jausti pagundos
jam grasinti. Lygiai kaip tokią teisę į manevrą turi automobilis.
Pakeistas 130 straipsnis leidžia važiuoti dviračiu ir visur kitur, šaligatviais, pėsčiųjų perėjomis.
Straipsnį naikiname.
Manevruoti galima visoms transporto priemonėms vienodai. - Lygybė.
Priežasties diskriminuoti dviratį nėra jokios. Dviračio vidutinis
greitis didesnis už automobilio:
http://andrius.saugokmedi.lt/lietuva#auto manija
Momentinis greitis irgi dažnai būna didesnis. Manevro metu visi sulėtina
bet kuriuo atveju.
Straipsnis - niekinis, nes intensyvaus eismo kirsti pėsčiomis neįmanoma.
Neįmanoma ir nulipti, ypač jeigu dviratis jau vidurinėje juostoje.
Straipsnis vis tiek taisytinas, nes nepaiso 65 ir 111 straipsnių,
kuriuos minėjau.
Kvailas straipsnis. Jis reikalauja, kad dviratis sustotų didelio eismo viduryje.
Kad kirstų likusią kelio dalį pėsčiomis, bet kurioje vėtoje.
Kai eismas didelis, reikia atvirkščiai, leisti dviračiui pasišalinti kuo greičiau,
o ne pėsčiom gainioti tarp didelio eismo geldų.
Šis straipsnis tik suteikia dingsti ieškoti priekabių prie dviratininko, kaip rašau šio puslapio pradžioje apie šitą patį straipsnį.
Įdomu, kad mums kažkas bandė įteigti, neva per pėsčiųjų pėrėją dviračiu važiuoti negalima.
Melas. KET to nedraudžia. Vienintelis straipsnis apie kelio kirtimą su dviračiu
buvo šis.
O jis leidžia kirsti kelią bet kurioje vietoje, ypač kai eismas didelis.
Tereikia turėti dviratį. Ir gali eiti visur, net jeigu nesi dviratininkas ir neketini važiuoti.
Kai eismas mažas, kelią galima kirsti važiuotam, o ne vestis dviratį.
Straipsnį naikiname.
Juo dažnai automobilistai dangsto savo norą dviratininką partrenkti, kai
jis kerta net šalutinį kelią, važiuodamas šaligatviu, ar taku išilgai pagrindinio kelio.
Automobilistai visuomet vaizduoja esą pagrindiniame kelyje. Nukentėjusiųjų pavyzdžių turiu. Net iškviestas
policininkas tokį dviratininką patį ir apkaltina. Nepagelbėja. Nes
taisyklių niekas nežino. Lygiai taip pat jie nežinojo taisyklių ir mano
atveju.
Visi tik prisimena, kad dviratis apribotas.
Kelių sankirtą gerai reglamentuoja kitos KET nuostatos. Pavyzdžiui, jei neaišku kas "pirmas", abu elgiasi, kaip "antri".
Dviračių tako sąvoka naikinama. Tad nėra ir jo susikirtimo su keliu.
Straipsnį naikiname su visomis jo dalimis.
Gal kai kurios dalys ir turėtų prasmės. Bet ją atsveria didžiulis trukumas: dingstis mokinti dviratį bamperiu arba priekabiauti, tame tarpe ir pareigūnams.
Dviratininkai vienas kitą ir pastumia ir pavelka... Ir už ranku kartais susikimba...
Uždrauskime ir automobiliams būti velkamiems.
Visą, kas pavojinga, jau reglamentuoja kitos KET bei Įstatymo nuostatos
(neblaškyti kitų ar savo dėmesio, standžios vilkimo jungtys, lanksčios
vilkimo virvės pažymėtos ryškiai, netrukdyti eismui, ir kita).
Kabintis į automobilį dviračiui gal ir uždraustume, bet tai pavojinga
tik greitai važiuojant. Dviratininkas ir pats to nedarys. O jei darys,
tai tik jei jam to tikrai reikia. Tokiu atveju kiti eismo dalyviai ar
pareigūnai neturėtų jausti dingstį prie jo kibti ir kelti jam pavojų.
Be to, dviratininkai gali išrasti ir nepavojingų įsikibimo būdų.
Dviračio tako sąvoka išvis naikinama. Todėl beprasmė yra straipsnio 1 dalis.
Automagistrale važiuoti leidžia kita pataisa. Todėl beprasmė 2 dalis.
Papildome:
veja, šaligatviu, pėsčiųjų taku arba užvažiuoti ant jų, išskyrus atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys ženklai.
Dviračiui ši taisyklė netaikoma. Dviračiu važiuoti galima visur, išskyrus veją. Šaligatvyje ir perėjoje pirmumą turi pėstieji.
Šaligatvį galima laikyti dar viena eismo juosta. Todėl pėsčiųjų perėją yra jos tęsinys. Viską, kam leista judėti šaligatviu, turime leisti ir perėjoje.
važiuoti be reikalo pernelyg lėtai, trukdant normalų kitų transporto priemonių eismą
Naikiname.
Jei nenaikinti tuomet daryti išlygą dviračiui.
Bet geriau naikinti.
Šitai nepagristai ir savavališkai automobilastai bando taikyti dviračiui. "Mokina" bamperiu, arba šonu, per arti lenkia.
Papildau nauja dalimi:
dviratį kitaip negu gretimoje juostoje, o kur juostų nėra arčiau negu 3 metrai (taisyklė netaikoma dviračiui, dviratis kitus lenkti gali visada).
Motociklus be priekabos, mopedus ir dviračius leidžiama statyti daugiau negu viena eile, jeigu tai nekliudo eismui.
Čia pakeičiau nereikšmingą leidimą statyti 2 eilėm į leidimą statyti neribotą eilių skaičių. Vėlgi, kad niekas neieškotų priekabių, dingsčių.
"ant šaligatvio (išskyrus dviračiams), ..."
Įterpiau kas skliausteliuose. Toliau palieku seną tekstą.
Šią straipsnio dalį naikinu.
Privalome užtikrinti visiems gyvūnams ir žmonėms judėjimo laisvę. Jei
dviratininkas paklius į "automagistralę" automobilių vairuotojai
privalės jį neužguiti, ar partrenkti, o leisti išvažiuoti. Lygiai taip
pat jie privalės leisti gyventi briedžiams, karvėms, ežiams ir net
pėstiesiems.
Kartu su šia dalimi naikinu greičio apribojimą ne mažesnį negu 60km/val.
Laisvė važiuoti greičiau negu 60 km/val nėra svarbesnė už Konstitucinę
teisę į gyvybę, orumą, judėjimą, laisvę.
"Automagistralėje" galioja bendri draudimai užtverti ar trukdyti eismą,
teršti. Kam sugalvoti naujus?
Galima šios straipsnio dalies nenaikinti. Bet tada būtina įterpti:
išskyrus dviračius, kai važiuoja šalikele.
"Automagistralių" šalikelės pakankamai plačios dviračiams.
Pridėdam sąlygą:
išskyrus dviračius.
Dviratis gali užlipti į "automagistralę" kur jam patinka. Važiuos plačia šalikele.
Šią straipsnio dalį naikinu.
"Eiti dviračių takais" galima. Žiūrėk žemiau, apie ženklus.
Dviračio tako sąvoka išvis naikinama.
Apie lenkimą. Papildau sakiniu:
Dviratininko dėmesį atkreipti garso signalu draudžiama.
Jie visada dėmesio nori.
Jie net ir gyvenvietėse pipsina. Lyg jiems vietos maža būtų. Dviratis
jiems užleidžia vietą. Bet pypsėjimas atrodo lyg automobilis prašytų dar.
Dažnas pipsina norėdamas pamokyti. Ką mokina - neaišku. Tik dėmesį
blaško. O tai draudžiama.
Atsiranda tokių, kurie sako, kad pipsino nes norėjo, kad tu
susimąstytum, kad važiuoti ne šalia nupieštu dviračiu taku. Ar aš
telepatas? Atsakau, kad pipsinti galima tik jei tai būtina išvengti
eismo įvykio. Jis atsako, kad jis ir nori jo išvengti. Tik neaišku
kokioje ateityje.
Dar negirdėjau, kad automobilis automobiliui pipsintų. - Tik dviračiams. Automobilis automobilio dėmesį neieško.
Pipsina. Nesuprasi ar jiems vietos maža. Pasitraukiu. O jie vis pypsina. Dar pasitraukiu. O jiems vis "maža". Paaiškėja, kad tik dėmesio sau norėjo.
Garsas yra tik pavojaus signalas. Toks ir turi išlikti... Bent dviratininkams.
Vietoj signalo ir dėmesio sau, naudok dėmesį kitam. Važiuok atsargiai.
Naikinu paskutinį sakinį apie "A" juostą su užrašu "TAKSI".
Taksi važiuoti "A" juostomis draudžiu.
Taksi yra asmeninis transportas - ne visuomeninis.
Reikia skatinti ir vietinius gyventojus ir svečius naudoti visuomeninį
transportą. Jis ir bus greičiausias.
Dažniausiai taksi naudojamas ne skubumui, o prabangai.
O kai žmogus tikrai skuba, tai gali sau leisti ir baudą sumokėti už "A"
juostos naudojimą.
Taksistai dažnai nepaiso dviratininko - nei paprastoje važiuojamoje dalyje, nei "A" juostoje.
"TAKSI" į įstatymą įtraukė Artūro Zuoko parankiniai, nes jo žmona turi taksi įmonę pavadinimu "Martonas". Visuomenės ir dviratininkų prieštaravimų - neklausė, nes jie nėra įmonė.
Naikinu.
Priežastis ta pati kaip ir dėl 186 straipsnio.
Papildau išimtimi:
išskyrus dviračius.
Papildau išimtimi:
išskyrus dviračius.
Paties ženklo aprašymo nekeičiu.
Bet keičiu sąvoką iš KET straipsnio:
Iš jos išimu sąvoką "taksi".
Taksi yra asmeninis transportas. Jis nieko draudžiamoje zonoje
neaptarnauja ir jos gyventojams nepriklauso. Tarkim, jis aptarnauja tik
patį gyventoją, bet juk ne zonos reikmes.
Zonos reikmes aptarnauja šiukšliavežės, prekių gabentojai į parduotuves ir panašiai.
Gyventojas neturėtų suvežti į draudžiamą zoną visų transportų, kurie jį aptarnauja.
Tegul važiuoja maršrutiniu transportu, arba dviračiu.
Krovinius jis vis dar galės su taksi privežti pagal kitas šios sąvokos
dalis, bet tik tokius, kurių nepaneša.
Dabar po 303 ženklu siautėja taksi. Braunasi į parkus, pavyzdžiui, į Vingio Parką, Vilniuje.
Naikinu ženklą.
Itin retai kur jį būtina naudoti. Užtat nebus pagundų naudoti kur nebūtina.
Nebus pagundos nutaikyti geldą į dviratį, kai jis atsiranda po tuo ženklu.
Išbraukiam žodį "dviračius".
Šiuo metu parašyta, kad traktorius negali lenkti nieko išskyrus vežimus ir dviračius.
Šią išimtį, leidimą lenkti dviratį turime uždrausti.
Dviratis yra greitesnis už vežimą ir už traktorių. Greitesnis net už automobilį.
Praėjo laikai, kai traktorius ar vežimas buvo greitesnis už dviratį "Kolhoznik".
Dažnas traktoristas dar tyčia palenktyniauja su dviračiu.
Leidžiama važiuoti tik dviračiais ir mopedais.
Eiti pėstiesiems leidžiama.
Pakeičiu draudžiančius žodžius į leidžiančius.
Take pėstieji privalo užleisti kelią dviračiui, nes neturi teisės užtverti eismo pagal bendras nuostatas. Todėl atskiros formuluotės nereikia. Be to, jei ji būtų, tai būtų dingstis dviratininkui engti pėstįjį.
Naikinu paskutinį sakinį apie tai, kad dviratis ar mopedas privalo važiuoti vien taku.
Takas skirtas tik pėstiesiems. Važiuoti dviračiu galima. Pėstieji turi pirmenybę ir trauktis dviračiui iš kelio neprivalo. Tačiau visai užtverti negalima."
Naikinu ankstesnio aprašymo galą, pagal kurį pėstysis eina tik taku, jei takas yra šalia kelio. Pėstysis turi gauti teisę eiti keliu (jo šaligatviu), net jeigu šalia yra takas.
Naikinu paskutinį sakinį apie tai, kad dviratis ar pėstysis privalo naudotis vien taku.
Daug dalykų darau neprivalomais, ar išvis naikinu.
Kitaip bus nuolatinė pagunda automobilių vairuotojams partrenkti
dviratininką - mokinti jį bamperiu, arba blaškyti jo dėmesį pamokslais
ar gestais. Blaškymas uždraustas taisyklėmis, bet nepaisomas visai.
Ir pareigūnams bus mažiau dingsčių savivaliauti.
Pagal jį dviračio tako sąvoka naikinama. Bet leidžiu pereinamąjį
laikotarpį, kad netektų nukirsti visų tų ženklų.
Be to, ženklui įmanoma išrasti prasmingą pritaikymą eisme, kultūroje, ar
ūkyje. Palieku tokią galimybę.
Kitaip, tą ženklą turėtų pakeisti "plyta", ar kiti draudžiantys ženklai automobiliams
(bet ne dviračiams).
29. Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs.
Kadangi dviratis yra transporto priemonė, nėra pagrindo jį riboti labiau
negu automobilį. Visus manevrus, kuriuos gali atlikti automobilis,
turėtų turėti teisę atlikti ir dviratis.
Automobilį apriboti labiau negu dviratį galima, nes jo galingumas ir
svoris žymai didesni, o vairuotojų atidumas ar sąmonės bei sąmoningumo
būklė žymiai mažesni dėl to paties greičio, galingumo, svorio ir net kainos.
Kam: Rimvydas Vaštakas. r.vastakas@transp.lt. Klastotojas.
Ką: Pataisos kelių įstatymo bei KET
Gerbiamas Rimvydai Vaštakai.
Sužinojau, kad jūs rengiate Kelių Įstatymo klastotę.
Noriu prisidėti prie šios progos ir aš.
Aš parengiau kelių įstatymo bei KET pataisas. Jos yra čia:
http://andrius.saugokmedi.lt/istatymas/KET
Prašau jas išnagrinėti ir teikti Seimui.
Būtent šias pataisas viešai paskelbiau čia:
http://susirašom.saugokmedi.lt/dviratis/1240.htm - 2010 metai
Tai viešas laiškas, kurį gavo visi to susirašinėjimo dalyviai.
Štai pataisų pagrindas:
http://andrius.saugokmedi.lt/istatymas
Tai yra taip vadinamas "Andriuko įstatymas".
Jis viešai aptartas seniau ir gausiai nuo 2002 metų.
Dabar pataisose aš tik jį įgyvendinu.
Prašau man pranešti ką su mano pataisom darysite ir kada. Ką su jom darys kiti.
Dėkoju iš anksto už darbą bei klastotes.
Raginu važinėti dviračiais ir būtinai nevogtais.