Nuorodos:

Andriuko Dviratazmo, Aplinkos, Korupcijos įstatymai

http://andrius.saugokmedi.lt/istatymas
Imk ir daryk. Ten yra sąrašas kas jau daro. Tik Lietuva vengia.
Ten rašau kuriems valdininkams, vyriausybės, Seimo nariams daviau tą įstatymą ir įstatymų pataisas. Jie tyli, arba atsikalbinėja, kad yra "nekompetentingi".
Bruk jiems tu ir pranešk man.

Visuotino atšilimo ir moklso metraštis

http://history.aip.org/history/climate/timeline.htm
Spencer Weart ir American Institute of Physics glaustai sudeliojo metus. Nurodo į plačias pasakas ("istoriją"), šilumos piešinius (grafikus), mokslą, knygas ("bibliografija"), tyrėjus, skaičiuotojus.
Nurodo kur tu gali aukoti savo kompiuterio laiką, kad skaičiuoti orų kaitą.
Ten ištisa knyga. O jie dar rašo, neva ne viską surašė ir galima būtų parašyti knygą...

1878 metais parodoje Paryžiuje vyras vardu August Mušo (prancūzai taria "u" minkštai) rodė savo išradimą: jis telkė (koncentravo) Saulės spindulius su lėkštės pavidalo veidrodžiu. Gautą energiją naudojo gaminti ledus. Juos dalino lankytojams. Už tai gavo 1 vietos aukso medalį.
Bet anglis atpigo ir jo išradimo niekas neberėmė.
1913 metais inžinierius Frankas Šumanas paguldė Egipte pusės cilindro pavidalo veidrodžius, kurie telkė Saulę į vamzdžius viduryje. Energiją naudojo siurbti vandenį į dirbamus laukus. Egipte anglis buvo brangi. Ją tekdavo vežti iš užsienio. Šumanas svajojo, kad Saulės stotis 250×250 km plote aprūpintų energija visą išsivysčiusio pasaulio pramonę. Kodėl ne viso pasaulio?
Britų ir Vokiečių valdžios smarkiai domėjosi jo išradimais. Bet pradėjo kariauti. Kažkas Šumano įrenginius perlydė į ginklus. Paskui nebeatstatė.
Anksčiau jis išrado saugų stiklą, kuris dužta į bukus, ne aštrius šipulius. Dėl to praturtėjo. Iš to pinigus naudojo Saulei.
Kodėl iš jo atėmė įrenginius? Juk jie buvo jo nuosavi. Gal jis juos pardavė Egipto valdžiai?
2021.11.04 mokslainiai iš Šveicarijos ETHZ sukūrė įrangą gaminti kurą iš oro ir Saulės šviesos ("energijos"). Iš oro jie siurbia vandens garus ir CO₂. Ant mišinio sutelkia šviesą. Kaitina iki 1500°C. Kaitra skaido garus į vandenilį ir deguonį, CO₂ - į CO ir deguonį. Iš vandenilio ir CO kažkaip daro žibalą, benziną, etanolį. Matomai likusį deguonį iš CO irgi šalina.

1777 metais Vilniaus universitetas pirmas pasaulyje kabino lauke termometrą. Pradėjo temperatūros užrašus. Nežinau ar rašė 1832-1918, 1943-1944 metais, kai Caro, o paskui fašistų valdžia uždarė Universitetą.
1881 metais kažkas temperatūrą stebėti pradėjo kitur.
104 metus niekam nerūpėjo. Rūpėjo tik Vilniui.

http://history.aip.org/climate/simple.htm
1824 metais Josef Fourier spėliojo, kad Žemė neperkaista, nes spinduliuoja šilumą. O nevėsta dėl oro. Tada žmonės jau žinojo apie infraraudonus spindulius.
Jo netikslus palyginimas oro su šiltnamiu prigijo. Jei ne jis, tai bet kas kitas vėliau vis tiek taip lygintų. Kitų palyginimų ir nėra. Nebent, su rubais. Bet jų pavadinimuose retai pasitaiko šiluma. Jie nebūtų vaizdūs.
1862 metais John Tyndall rado, kad visokios dujos, įskaitant vandens garus ir CO₂, nepraleidžia šilumos spindulių.
Jis suprato, kad jų dėka oras šiltas, Žemė nevėsta. Nežinau ar suprato, kad dujų daugės ir oras kais.
Priešininkai ginčijosi, neva jeigu jau CO₂ ar vandens garai sulaiko šilumą, tai papildomas jų kiekis nesugers daugiau. Tyrėjai tai paneigė: oras nėra perpildytas šiltnamio dujų. Dalis šilumos spindulių (infraraudoni) išeina. Skirtingame aukštyje ir slėgyje dujos sugeria spindulius skirtingai. Mažesniame slėgyje jos išleidžia šilumą labiau. Dideliame aukštyje ar dykumose maža drėgmės. Todėl papildomos šiltnamio dujos visada didina šiltnamį.

1898 metais kažkas skaičiavo, kad pagausėjęs CO₂ ištirpdys poliarinius ledus.
1932 metais kažkas kitas tai patvirtino.
1955 metais JAV mokslininkas Charles Keeling pastebėjo, kad niekas teisingai nematuoja CO₂ dūjų kiekį ore. Per kelis metus jis išvystė matavimo būdą. Nuo 1958 jis jau nuolat matavo CO₂ kas 10 sekundžių. Matavo Havajuose, kad būtų kuo toliau nuo įmonių, miestų, geldų ir visų kitų teršėjų, kurie išmeta CO₂. Nes jis matavo bendrą kiekį, o ne vietinį svyravimą.
Matavimai parodė, kad CO₂ nuolat gausėja. Tai buvo oro kaitos, visuotino atšilimo mokslo pradžia. Jis neabejojo, kad CO₂ gausina žmonės.
CO₂ kiekiai:
1958: 315 dalių iš milijono.
2013 sausis: 390 dalių.
2013 gegužė: 400 dalių.
2016 gegužė: 400 dalių.
Kiekių įstoriją rašau žemiau.

Žmogus išleidžia į orą apie 30 mlrd. tonų CO₂ per metus.
Vulkanai - 0,6 mlrd. tonų. Jų CO₂ sunkesnis (izotopas). Todėl galima atskirti iš kur jis.

Mokslainis Clausius-Clapeyron parašė fizikos lygtį. Pagal ją 1°C karštesnis oras talpina 7% daugiau drėgmės. Kai atvėsta, tiek pat daugiau lietaus tas oras išpila. Nežinau kas tai lemia: didesni atstūmai tarp molekulių, ar didesnė temperatūra, dėl kurios drėgmė sunkiau sulimpa (rasoja, kondensuojasi).
Talpą turėtų slopinti slėgis, jei jis didėja, ar nekinta. Bet jis kinta. Šiltesnis oras plečiasi ir įprastai nustumia nuo savo viršaus vėsų orą. Tuo slėgį mažina.

1958-1967 metais Japonų Mokslainis Syukuro Manabe ir kažkoks Richard Wetherald gavo prieigą prie didelės skaičiavimo mašinos ("kompiuterio") Amerikoje, kad nuspėti orų ateitį pagal CO₂, drėgmę ir daug ką. Iki tol Manabe skaičiavo ranka. Nežinau ką veikė Uezerald. Manau, aną Manabe rado Amerikoje.
Manabe pradėjo orais domėtis iš nuostabos kodėl atrodo, neva vidutinė oro šiluma nekinta. Rado, kad kinta, lėtai.
Pradžioje kompiuteris persipildė, neskaičiavo. Paskui skaičiavo.
Jų pranašystė pildosi.
http://history.aip.org/climate/Radmath.htm
Manabe skaičiavo, kad daug šilumos išneša ne spinduliai, o įkaitęs oras ("konvekcija"). Jis kyla. Tai daro palyginimą su šiltnamiu labiau netiksliu. Šiltnamis stabdo orą, o ne spindulius. Oras gi ne tik nestabdo oro, o ir pats išneša šilumą. CO₂ oro nestabdo. Oras jį apeina.
1985 metais mokslainiai skaičiavo, kad kitokios dujos kartu sulaiko šilumą smarkiau negu CO₂. Būtina skaičiuoti ne vien CO₂. Kitaip galime pražiopsoti smarkesnę kaitrą.

1997 metais visuotinas atšilimas prasidėjo Lietuvoje.
2007 metais Lietuvos žurnaliugos pagaliau pradėjo svaičioti apie jį. Iki tol visi tylėjo. Tyli ir dabar. Ypač valdžia. Tik pardavinėja bei klastoja taršos leidimus, važinėjasi į poilsines komandiruotes, konferencijas apie taršos mažinimą. Tam tuščiai tratina labai taršų lėktuvų kūrą ir savo algas.

Tai nėra ginčias "kas kaltas". Tai ginčias "ką tu gali padaryti"... Bet nedarai. Nes tau nusispjaut.
Tiksliau, reikia tiesiog nedaryti, ką tu - tinginy - ir mėgsti. - Tiesiog nevažiuok automobiliu.

Tavo "NEdarymas" būtų paprastas - prisidėk bent truputį. Tiesiog važiuok dviračiu. Vistiek niekur NEnuvažiuoji. Maksimum - į parduotuvę, ar į "sporto salę".
Tu gi "darai", kad bent truputį būtų blogiau... Visi po truputį...
Bet ne toks jau mažas tas "truputis". Įvairiose šalyse automobilis išmeta nuo 12% iki 50% visų degimo CO₂ dūjų. Kitą dalį išmeta namų ūkiai, pramonė, lėktuvai. Mes negalime paprastai atsisakyti namų ūkių, kuriuos mums užkrovė ant kaklo nevalyvi praeities inžinieriai. Bet mes puikiai galime išsiversti be automobilių. Mums tai netgi finansiškai būtų naudinga. Bet Lietuvis neskaičiuoja nei savo pinigų, nei svetimų nelaimių.
Prieštaravimas yra toks, kad ten kur jo reikia mažiausiai, automobilis teršia daugiausia - mieste.
Kaip miniu šio rašto pabaigoje, automobilio žala nėra vien dujos...

Pasaulis Lietuvai kuria siaubo pasakas ir filmus apie blogį. Baisūnai vagia Kalėdas, ir jų nekenčia... Baisūnai paprastai yra rodomi kaip pavieniai atskalūnai arba gobšuoliai - visada nuvertintos, įžeistos, ir įsižeidusios mažumos. Staiga baisūnams apsireiškia apvaizda, kuri parodo jiems praeitį, dabartį ir ateitį, arba žmonių idilišką gyvenseną bei dvasią nepaisančią visų pabaisos užtrauktų negandų...

Lietuva tokių dvasių netūri...
Lietuvai apvaizda neapsireiškia...
Lietuvos baisūnai yra toli gražu ne mažuma... užtai baisūnais, atskalūnais, įžeistosiomis menkystomis ir mažumomis, paranku vadinti nebaisius žmones, kurie neva savo keistuolišku teisumu siekia vien viešo dėmesio.
Lietuviai pasauliui kuria tikrovę apie siaubą ir blogį...

Per 10 metų (1996-2005) pasaulio gamtos katastrofose žuvo 900 tūkstančių žmonių. Per ankstesnius 10 metų - 600 tūkstančių. Nepamatuojamai daugiau nukentėjo kitaip. Dažniausiai nukenčia ne pats kaltininkas, bet žmonės gyvenantys už tukstančių mylių nuo kaltininkų. Ypač tokie, kurie ir taip turi mažiausiai pajamų.

...Nesuskaičiuojami potvyniai ir sausros Afrikoje ir Azijoje...
1998 metai: Jau tuo metu keleta metų vyko pastebimi visuotino atšilimo pokyčiai. Per vieną anų metų vasarą vandenynuose žuvo 16% visų pasaulio koralų. Vandeniui atšilus vos vienu laipsniu, koralus palieka augalinės bakterijos. Jos suteikia koralams nuostabių spalvų. Koralai su jom gyvena tarpusavio naudoje (simbiozeje). Kai dingsta bakterijos, dingsta ir spalvos. Koralai išblykšta. Lieka jų baltutėliai šarvai. O patys jie miršta. Vėliau subyra ir rifai. Tada žlunga ir kitos gyvybės grandys. Mokslininkai tyrė "išblyškimą". Jokių ankstesnių panašaus masto įvykių koralų archeologai nerado. Dabartinis vyksmas - pirmas ir unikalus. Žemiau rašau, kad žmogus jį tęsia. Tau nemotais.
2002 metai: liūtys vidurio Europoje... Didžiausias potvynis Prahoje, Čekija. Karščiai ir gaisrai Lietuvoje.
2003 metai: uraganas Indijoje... Sausra Europoje. Gaisrai Prancūzijoje.
2004 metai: potvynis Prancūzijoje, nuošliaužos pietų ir šiaurės Amerikose... Uraganai bei liūtys Vokietijoje. Liūtys Lietuvoje. Kai-kuriose vietose Vilniuje pagausėjo uodų. Gaisrai Portugalijoje. Potvynis Britanijoje... Keturi uraganai per mėnesį nusiaubė Bahamus, Floridą, Granadą, Jamaiką - visi jie buvo visų laikų smarkiausi bei dažniausi. (Floridą siaubė visi šie 4 uraganai iš eilės.) Du smarkus taifūnai Japonijoje; vienas iš jų - visų laikų smarkiausias. Uraganas Lenkijoj, Karaliaučiaus srityje (Kaliningrad), ir dalyje Lietuvos.
2005 metai: Sausis: Uraganas vėl siaubė visas šias šalis, ir dar apėmė Daniją, Vokietiją, Švediją, Rusiją. Žuvo 14 žmonių. Balandis, gegužė, birželis: Nepaliaujamos liūtys Lietuvoje. Patvino visos upės ir ežerai. Ardomi krantai. Pirmą kartą Trakų ežerų tilteliai visi apsemti. Apsemtos Neries krantinės Vilniuje. Miškuose kiekviename žingsnyje bala. Visuotinas uodų antpludis Vilniuje. Visą pavasarį bei dalį vasaros vyko potvynis Nemuno žemupyje (seniau potvyniai būdavo trumpalaikiai). Birželis: Potvyniai pietu Kinijoje didžiausi per pastaruosius 400 metų. Pražudo 500 žmonių, ir palieka be pastogės tūkstančius. Smarkiausi potvyniai šiaurės Korejoje. Liepa: Potvyniai vakarų Indijoje pražudo 1000 žmonių, sugriauna 200000 žmonių namus. Smarkiausias 4 laipsnio uraganas siaubia Haitį, Kubą, ir pietinę JAV pakrantę. Paskutinį kartą stipriausias uraganas Haitį siaubė prieš 50 metų, ir jis buvo 1 lapsnio. Dar vienas visų laikų stipriausias uraganas siaubia Meksikos krantus per turistinio sezono įkarštį. Smarkiausia sausra alina Pirėnų pusiasalį. Sudegė 15000 ha Ispanijos miškų, žuvo 11 gesintojų savanorių. Rugpjūtis: Dega pusė Portugalijos miškų. Uraganas su liutimi kamuoja Lietuvą. Užtvindo daug namų rytų bei vakarų Lietuvoje. Nutraukia 50000 vartotojų elektrą. Sausra Pirėnuose tesiasi. Austrija, Šveicarija bei kitos vakarų Europos šalis kenčia didelius potvinius kalnuose. Padidėjusi vandens apytaka papalauna uolėnas po kai kurių miestelių namais, kurie iki tol stuksojo šimtmečius. Skyla gatvės bei sienos. Smarkiausias uraganas smogė Floridai (JAV), žuvo 9 žmonės, kai kurios vietovės sunaikintos. Tas pats uraganas su dar smarkesne 200km/val greičio jega (5 laipsnis) nusiaubė visą Luizianą (JAV), o ant kranto iškėlė 7 metrų jūros potvynio antpludį. Naujas Orleanas sunaikintas. Žuvo apie 1000 žmonių. Daugiau nei savaite siautėja moraderiai, prievartautojai, bei žudikai. Rugsėjis: Du smarkiausi uraganai siaubia Kinijos pakrantes. Žemyne kyla smarkus portvyniai. Uraganas Japonijoje užtvindo 2000 Tokijaus miesto namų. Visų laikų smarkiausias uraganas smogė Indijos rytų pakranten, vėl daugybė aukų. Naujas uraganas persirita per visą Tekso valstiją JAV. Žalos nedaug, nes smarkiausiai talžomos buvo mažai apgyvendintos sritys. Dar vienas smarkiausias uraganas (4 laipsnis) niokoja karibų jūros salas... Užėjes ant Jukatano pusiasalio Meksikoje jis sustojo, ir stovėjo tenai apie parą. Uraganas klaidžiojo po tą žemę viso 4 dienas - dvigubai ilgiau negu vietinės saugumo taisyklės numato. Dalis Jukatano gyvenviečių, bei visa turizmo pramonė sunaikintos. Žmonės išsigelbėjo pasimokę iš Naujo Orleano.
Spalis: liūtys bei vėtros sukėlė daugybę negirdėtų potvynių ir nuošliaužų Meksikoje bei Gvatemaloje. Namai, bei tiltai, sugriauti. Žuvo apie 900 žmonių. Daugybe gyvai palaidoti purve.
Gruodis: Sausra Pirėnuose tesiasi. Irano miestas Teheranas ūmiai užteršė savo orą. Maždaug savaite mokyklos buvo atšauktos. Liaudis raginama naudotis visuomeniniu transportu. Dėl oro taršos mirė per 100 žmonių.
Lietuviai į tai atsako neva tenai automobiliai 10-20 metų senumo, ir be oro filtrų. Taip jiems televizorius pasakė. Televizorius tiktai "nesukramtė" jiems, kad pavogtų mokslų bei sveikatos kaltininkas vistiek yra tas pats - automobilis.
Beje, pažiūrėkite į Lietuvos automobilius. Jie ne ką geresni - sutempti iš visų Europos sašlavinų. Tarkim kai kurie turi filtrus. Bet filtras niekuomet nevalys dujas visiškai. Ir jau tikrai anglimi bei deguonimi neatvers. Dujos nėra vienintelė oro tarša. Automobiliai kelia į orą dulkes, vandens purslus, padangų atplaušas, bei triukšmą. Seniau atplaušų dalelės budavo didelės, matomos plika akimi, ir lengvai nusėsdavo. Dabar padangų atplaušos yra mažesnės negu 10 mikronų, ilgai sklando, ir lengvai patenka į smulkiausius kvepavimo takus, ir netgi į kraujotaką. Kai kurie takai gali užsikimšti. Plaučiai yra sudetingas organas, tai nėra tiesiog kraujagyslių maišas.
Bet kuriuo atveju, Lietuviai kompensuoja automobilių amžių jų kiekiu. Dabar pasitaiko dienų kai Vilniuje trūksta deguonies kvepavimui.
2005 metais JAV mokslininkai apibendrino pastarųjų 30-ies metų statistiką: seniau smarkiausių uraganų budavo 10 per metus, dabar 18. Uraganų per metus nepadaugėjo, bet jie tapo smarkesni.
2005-ji metai buvo rekordiniai uraganų skaičiumi bei stiprumu.
2006 metai: Indonezijoje po ilgų liučių potvynis sugriovė 2500 namų ir nužudė 50 žmonių. Didžiausi visų laikų šalčiai Europoje (žemiau -30°C), bei Sibire (žemiau -60°C). Žala ir aukos visur. Šildymo sistemų avarija Lietuvos Telšiuose. Smarkiausias uraganas talžo vakarų Australijos pakrantę. Vėjo greitis siekia 300km/val. Didžiausias Dunojaus potvynys. Daugybė Europos šalių skęsta, ir porą savaičių kenčia... Neužlietos vietovės meldžiasi kad vanduo nepersiristų per dambas. Sausra Britanijoje verčia riboti vandens vartojimą. Didžiulis taifunas niokoja Filipinus, Taivanį, Kiniją. Yra žuvusųjų. Smarkiausios poros savaičių liūtys sukėlė portvynius JAV šiaurės rytuose. Dar vienas uraganas nužudo 500 kiniečių. Neįprastas karštis nužudo 40 žmonių Prancūzijoje, 150 žmonių Los Anžele. Sausra Lietuvoje naikina ir menkina derlių; vietomis daugiau negu pusę ar du trečdalius. Lietuvos žemdirbių nuostolis - apie 700mln. litų. Sustoja mažosios Lietuvos hidro elektrinės. Chuliganai sudegina dalį Kuršių Nerijos miško. Etiopijoje nesiliauja lietus... Patvynusi upė siunčia bangą žemupyn, ir staigiai užlieja daugybę vietovių. Vėl daug žuvusiųjų. Dar vienas 50-ies metų stipriausias uraganas ir nuošliaužos pietų Kinijoje. Sugriauta 7000 namų. 150 žmonių žuvo. Ispanijoje bei Portugalijoje vėl džiūsta ir dega 10000 hektarų miškų. Pakistano plokštikalniai, kurie driekiasi per 1000 kilometrų kenčia nuo smarkiausios sausros. Galiausiai atėjo lietūs. Žmonės džiaugėsi, ir gausiai šventė. Lietūs nesiliovė. Visi plokštikalniai patvyno. Vanduo sugadino tūkstančius namų, ir nužudė šimtus žmonių. Smarkiausia visų laikų sausra Australijoje; didžiulis vartojamo vandens stygius.
Didžiausios liutys ir potvyniai Latvijoje. Apsemti keliai, tarptautinis transportas stabdomas.
Liutys ir potvyniai Ispanijoje gadina turtą. Didžiausia audra bei nuošliaužos pražudo bei pradangina 1000 žmonių Filipinuose. Už kelių dienu ši audra šluoja Vietnamą, tvindo Mekongo žotis. Rytų pietų Australijoje dega 700000 kvadratinių kilometrų miško. Tai viršyja Britanijos plotą. Tasmanija dega. Didžiausia sausra Somalyje. Ją seka didžiausias potvynis. Sugriauti namai. Malaiziją užpylė potvyniais didžiausi lietus. Indonezijoje tie patys lietus sukėlė iki 8 metrų potvynius. Vėl skęsta Ačeh sritis - tą pati kurią 2004 metais sugriovė cunamis. Liutys atejo po didžiausios sausros. 300000 gyventojų nukentėjo.
2007 metai: 2 audros vienu metu šluoja Europą iš vakarų bei šiaurės rytų. Vakarų bei vidurio Europoje žuvo 30 žmonių. Dar viena audra 6 metrais sutrumpino Lietuvos Kuršių Neriją. Atitinkamai nuseklėjo marių bei uosto vandenys. Nusiaubtas ir išplautas visas Lietuvos jūros krantas.
Džakartos miestas Indonezijoje skesta 3 metrų potvynyje.
Mozambiko krantus šluoja 250km/val greičio viesulas ir audra. Kelios vietovės, ir keliai sunaikinti.
Bolivija skęsta visų laikų didžiausiose begalinėse liūtyse. Omanas, Arabijoje: nuo visų laikų stipriausios audros žuvo 12 žmonių; padaryta didelė žala sostinei. Rytų Australija: nuo smarkiausios audros žuvo 7 žmonės. Bangladeš: nuo smarkiausios audros žuvo 90 žmonių.
Smarkiausia visų laikų audra smogė Pakistano uosto miestui Karači. Vėjas siekė 200km/val. Skraidė skydai, lūšnų nuolaužos... Nušluoti ištisi lūšnų kvartalai... Tvino... Vandenyn krito elektros laidai, krėtė žmones... Už dienos dar viena audra užklydo į mažiau apgyvendintą sritį. Viso žuvo 220 žmonių. Bet lietūs bei audros nesiliovė ilgiau negu savaitė. Išplauti keliai, namai. Maždaug 1 milijonas žmonių kenčia, gelbstisi ant sausesnių kalvų, ar namų stogų.
Iranas: įsiutusios savanaudžių automobilastų minios sudaužė daugybę benzino kolonėlių. Mat vargšeliui pritruko benzino vaiką nuvežti į mokyklą... Ar į parduotuvę nuvažiuoti... Pritruko, nes valdžia, bijodama tarptautinio draudimo įvežti į šalį kurą ("embargo"), skelbė tausojimą (normavimą). Vienam automobilastui skirta net 100 Litrų per mėnesį. Bet nabagui neva maža. Sužinojęs apie gresiantį tausojimą, nabagas nuvažiavo į kolonėlę kuo daugiau prisipumpuoti. Kai daug susirinko, tai aišku niekas ir negavo.
Potvyniai nusiaubė vidurio Lietuvą. Daugybė derliaus žlugo. Vanduo Trakų ežeruose pakylo sulyg kraštu.
Britanijos Angliją užpludo smarkiausias visų laikų potvynis net du kartus per porą savaičių. 70000 žmonių liko be namų maždaug porai metų. Apie 150000 - be elektros. Vanduo bei purvas nesitraukia keletą savaičių. Lietus tuo metu kartojasi. Kvailiai suvertė kaltę aplinkos ministerijai. Manytum už ekologijos nepropagandą?.. Visai ne. ... - Už tai, kad jie nepastatė aukštesnių įtvirtinimų prieš potvynius. Už tai, kad ne atribojo šalį nuo aplinkos. Pasirodo Aplinkos Ministerija ne aplinką saugo, bet nuo aplinkos. Nelaimė tapo žioplių lankymo vieta.
Pietryčių Europą nukrėtė karštis. Serbija, Rumunija, Moldova bei kiti prarado 30% derliaus. Daug žmonių mirė nuo karščio. Graikijoje dienos darbas uždraustas (po 11 valandos). Šiluma siekia 44°C.
Italijos, Makedonijos, Bulgarijos, Graikijos miškai dega. Vienas ugniagesių lėktuvas sudužo, ir pražudė lakunus. Europos sąjunga nusispjovė į savo narių nelaimę. Graikijos ugniagesiams teko kviestis gesinimo lėktuvus iš Rusijos. Visa ugniagesių technika dar labiau paspartino visuotiną atšilimą. Tikėtina, kad miškus padegė statybininkai, bei spekuliantai žeme. Kaip ir Lietuvoje, jie gviešisi vis naujų plotų. Po savaitės Graikiją ištiko dar viena miškų padegimų banga. Kilo virš 200 didžiulių gaisrų jau po visą šalį. Virš 60 žmonių sudegė gyvai, užduso, arba kitaip žuvo apsupti liepsnų. Europa pagaliau skolino "skraidančių gesintuvų". Bet jie jau nebepadėjo. Jie išgelbėjo vos keletą istorinių vietovių - negyvenamų muziejų po atviru dangumi. Gyvenamos vietovės sudegė... Sudegė namai, sodai, miškai, žvėrys, naminiai gyvuliai. Valdžia pasiūlė nukentėjusiems po $4000 pinigų neatideliotinai, per sumažintą biurokratiją. Tuo sukčiai, bei padegėjai taipogi pasinaudojo - jie apsimetė aukomis, ir ėmė pinigus. Seniau iš Europos Graikija gavo virš 20 milijonų Eurų savo unikalių miškų apsaugai. Pinigai dingo.. gal susigėrė į smelį, kaip tai nuolat nutinka Lietuvoje. Neveltui matome Lietuvon atvykusių praplikusių bei susitraukusių nuo liepsnų Graikų, ir jiems parsiduodančių Lietuvaičių. (Kalbu ne apie prostitutes. Parsiduoda eilinės pilietės.). Jei Graikija būtų įvykdžiusi Andriuko aplinkos įstatymą... Jei jie palieptų kariuomenei stebėti miškus, daugumą padegėjų būtų sunaikinti nusikaltimo vietoje. O to deka būtų susekti ir užsakovai. Deja, kaip ir Lietuvoje, Graikijos valdžia apatiška, naujovių sumanyti nei nori, nei sugeba, nei ieško, nei buvo mokyta...
Sudegė 25% Kanarų salų. Daug namų prarasta.
Indonezijos sala Sulavesi skęsta po 3 metrų potvyniais bei nuošliaužom. Vanduo vis kyla.
Kinijoje 700 žmonių žuvo nuo smarkiausių liučių, potvynių, bei audrų. 82 milijonai nukentėjo. Trečios pagal dydį upės užtvanka sugriuvo 100 metrų plotyje. Kita Kinijos dalis kenčia nuo sausros.
Dega Kroatija. Dubrovniko miesta ruošiasi evakuacijai.
Rytų Indija, Bangladeš, Nepalas: 20 milijonų žmonių nukentėjo nuo visų laikų didžiausio liūčių laikotarpio. Keliai, bei ištysi kaimai švariai nuplauti - liko tik smėlis. Atsirado naujos didžiulės ūpės. Pusė Bangladeš - po vandeniu.
Vidurio Afrika, nuo vakarų iki rytų pakrantės, skęsta liutyse ir potvyniuose, kokių niekas niekada nematė. 500 tūkstančių nukentėjo vien Sudane. Viso apie 3 milijonai žmonių nukentėjo po visą žemyną. Daugybė namų yra pastatyti iš molio. Seniau sausas klimatas tai leido, net ka smarkiai lydavo. Dabar gi visur naujos sraunios upės. Namai nuplauti su visais daiktais. Žmogui neliko nieko.
Pietų Kalifornija (JAV) sudegė aplinkui San-Diego miestą, ir iki Meksikos sienos.
Lietus ir potvyniai užpilė keletą centrinės Amerikos šalių. Smarkiausiai nukentėjo Meksikos valstija Tobasco. Dauguma šios vastijos miestų neteisingai pastatyta užlijeamose pievose. Tai buvo daroma dėl naftos. Potvyniai ten vyksta kasmet. Bet šį kartą jis buvo didžiausias. Vietomis - 3 metrų gilis. Visos gyvenvietės užlietos. Plotas prilygsta Belgijai. 1 žmogus žuvo. Atklydę krokodilai praryjo daugybę šunų. Dalis vandens atpludo iš gretimos kalnuotos valstijos Čiapas. Liutys truko keletą savaičių. Vienos kalvos šlaitas įgriuvo į upę. Tai sukėlė didžiulią nuošliaužą, kuri sunaikino vieną tos valstijos kaimą, ir pražudė 16 žmonių. Dalis žmonių išsigelbėjo iš anksto pabėgę į aukštesnes vietas.
Bangladėš vėl užklupo nelaimė. Smarkiausia ir plačiausia šimtmečio audra. Vėjas iki 200km/val. Audra užėjo į neapgyvendintus miškus. Bet vistiek nukentėjo apie 2 milijonai žmonių miško pakraščiuose. Žuvo iki 2000 žmonių. Daug vietovų sunaikinta. Vėl visur potvyniai... Bet ši kartą trumpi.

2008 metai: Sausio mėnuo. Iranas - 9 žmonės, Afganistanas - 800 žmonių, Saudų Arabija - 9 žmonės. Ir daug daugiau žmonių žuvo tuose "šiltuose" kraštuose.
Priežastis: netikėtai užgriuvęs neregėtas sniegas, ir neregėti šalčiai. Vietomis šaltis siekė -16°C.
Man nešalta. Bet jiems tai speigas. Be to, mažai ten kas žino apie šalčio pavojus, ir tinkamą aprangą - jie nepratę.
Bagdadas pirmą kartą išvydo sniegą. Labiausiai nukentėjo Afganistano žmonės. Neturtingi piemenys nušalo, neteko rankų, kojų... Lyg vėl minos sproginėtų...
Didelį Kinijos plotą kelios savaitės slegia neregėti sniegai. Daug kelių atkirsti. Milijonai vidaus migrantų negali grįžti namo švęsti Kiniškų Naujųjų Metų. Minios "įstrigo" geležinkelio ir kitose stotyse. Daugelis netilpo viduje ir lūkuriavo šaltame lietuje, šlapdriboje, ar sniege lauke... be maisto...
Stipriausia per dešimtmečius audra užgulė Birmą. Griauna namus, rauna medžius. Žuvo virš 22000 žmonių. Pilni ryžių laukai lavonų. 1 milijonas žmonių neteko namų, arba stogų. Iki 6 metrų aukščio potvynio banga sunaikino apie tris ketvirtadalius Labuta miestelio. Jis buvo vienas iš daugelio. Nuniokotas didmiestis Rangun. Nuniokotos ir kitos vietovės. Pietų Birmoje 70%-90% pastatų sunaikinta. Nuo potvynių žmonės gelbėjosi ant namų stogų. Bet namai sugriuvo nuo vėjo ir bangų. Išgyveno tie kas tvėrėsi stipresnių medžių. Bet ir jie smarkiai nubrozdinti, medis nutrynė odą plynai iki mėsos. Karinė šalies diktatūra trukdo tarptautinei pagalbai.
Didžiausia liūtis užtvindė pietų Amerikos šalį Čilę. Per porą dienų iškrito pusės metų įprastinis lietaus kiekis. Keliai virto upėmis. 22-jų tūkstančių žmonių namai sugriauti. Sugriautas tiltas, jungęs šalies pietus su šiaurę.
Didžiausi sniegai kaupėsi per žiema... Didžiausios liūtys pylė vasara... Tai sukėlė per 500 metų didžiausią potvynį JAV viduryje palei Misisipės upę. 83 iš 99 sričių Iowa valstijoje skelbė nelaimės plotu. Per tą valstiją nusirito keli viesulai ir tornado. Vienas tornado nužudė 4 vaikus skautus, kurie, tikėtina apatiškai, stovyklavo "priešiškoje" gamtoje. (Lietuvos apatiški skautai šalinasi politikos taip pat.) Kitas tornado sužalojo 48 žmones kitoje stovykloje. Viso per nelaimes žuvo 24 žmonės, 148 - sužaloti. 25000 žmonių teko evakuoti ar gelbėti iš namų valtimis. Pratruko daugybė užtvankų. Nukentėjo 6 kitos valstijos. Sunaikintas didelis JAV maisto derlius, nes tos valstijos augina daugiausiai. Meteorologai kvailai atsikalbinėjo, neva niekas negalėjo numatyti tokio masto nelaimės. Tokia milžiniška ji. Bet dar prieš 4 metus jau buvo žinoma, kad JAV viduryje kasmet kaupiasi vis daugiau sniego, ir lietaus.
Rugpjūtis. Potvynis Airijoje. Iškrito apie 1m lietaus.
Potvynis Bihar srityje, Indija.
Potvyniai ir nuošliaužos Brazilijoje. Nukentėjo keliasdešimt tūkstančių žmonių.
Spalis. Rytų Australijos valstijos sostinė Brisbane gavo sosto verto gamtos atkirčio: kirto net 11000 elektros žaibų. Didžiausią audrą paliko 15000 namų be elektros. Tiekėjai nesugebėjo susiurbti žaibų galios... Iššvaistė... Netikėtas sniegas iškrito greta kalnuose. Po mėnesio gamta grįžo į šią valstiją. Smarkiausia per ketvirtį amžiaus audra atnešė milžiniškos krušos. Vieną žmogų mirtinai nunešė potvynis. Apgadino 100 namų.

2009 metai: Sausis. Fidži salos ramiajame Vandenyne nukentėjo nuo smarkiausio visų laikų potvynio. 10 žmonių, tame tarpe 3 vaikai žuvo. 9000 evakuoti. 24 dingo dingusiame laive. Keletas kaimų dingo - nuplovė vanduo. Audros tesėsi apie savaitę.
Smarkiausia audra pietų Prancūzijoje ir šiaurės Ispanijoje. 15 žmonių žuvo... Tame tarpe keli pramogai sportavę vaikai, pasislėpę nuo audros po kažkokiu stogu, kuris įgriuvo.
Vasaris. Australijos pietus liepsnoja. Prieš porą mėnesių jie jau degė. Bet dabar - visų laikų smarkiausiai. Besitęsianti didžiausia sausra išdžiovino automobilius, medžius, namus. Oro temperatūra pakilo iki 50°C. Tuomet atėjo vagis, atėjo ir statybininkas. Brukšt degtuku... ir šalis dega. Žmonės bėga, o jie renka "trofejus". Sudėgė ištysi kaimai, miestai, taipogi dalis Melburno priemiesčių. 100 km/val vėjas nešė ugnį kaip nestabdomą traukinį. Ji peršoko priešgaisrines proskynas. Užklupo staigiai. Pasivyjo ir bėglius ir automobilius. Ugnis krito iš dangaus. Išdegė Australijos plotai didesnį negu visa Lietuvos Dzukija (matuok nuo Vilniaus iki Lenkijos sienos). Virš 200 žmonių žuvo. Automobilis, kaip ir lėktuvas, tėra bomba su degalų ir žmonių užtaisu. Kai sausas, jis užliepsnoja kaip degtukas ir krenta. Nėra jokių parašiutų, katapultų. Oro pagalvės neužmigdo ugnies. Žmogus vairuoja ugnies kamuolį, bet užsispyręs nepaleidžia taip mylimo vairo. Radiatorius traukia vidun karštą orą ir liepsną. Pirštai prikepa prie vairo. Jis atsitrenkia į priekyje jau sustojusį ir sprogusį nelaimelį. Abu sudega. Pamegink padegti dviratį - nesigaus. Be to, nebūtų ir kraupių naujienų. Kam įdomu, kiek dviratininkų išsigelbėjo?
Balandis. Per 50 metų smarkiausias ir visų laikų didžiausias potvynis Afrikos pietuose. Nuo kranto iki kranto (Namibija-Mozambikas). Jis tesiasi ilgiau nei mėnuo.
Gegužė. Brazilijoje baigėsi didžiulis ir ilgiausias potvynis. Jis apsėmė žemes tarp Amazonės atogražų miškų iki Atlanto vandenyno. Dešimtys tūkstančių žmonių nukentėjo. Jei miškų būtų iškirsta mažiau, tai ir žmonių užlietas plotas būtų mažesnis.
Bangladeše žuvo virš 200 žmonių nuo naujos didžiulės, ilgos, nors ir nesmarkiausios audros. Daugybė laukinių tigrų nuskendo nunešti į jūrą antpludžio bangos.
Birželis. Brazilijos aborigenai (indėnai) jėga gina Amazonės miškus nuo naftos ir dujų pramonės įsiveržimo. 2000-iai indėnų kovoja. Keliasdešimt vyrų, moterų ir net vaikų dingo. Manoma, kad juos nužudė kūro pramonės atstovai. Tai vyksta jau 2 menesius. Tai vienintėliai žmonės, kurie saugo pasaulį nuo kūro pramonės (kūro grobikų). Amazonės miškai yra visų mūsų. Lygiai kaip ir Lietuvos miškai priklauso visiems indėnams. Jiems valdžia nepadeda. Netgi atvirkščiai - žlugdo: leidžia miškų ir žemės grobimą leidžiančius įstatymus, kariuomenė nustato komendanto valandas. Štai ką tu sudegini savo automobilyje: indėnų kraują ir garbę. Amerikų užkariavimas nesibaigė. Toji nesąžininga praeitis yra ir dabar.
Čekijoje žuvo 6 žmonės dėl smarkiausių potvynių. Austrijoje dėl potvynių evakuojami muziejai.
Liepa. Dega 100kv. km. miškų Ispanijoje. Dega miškai Prancūzijoje, Graikijoje. Keletas ugniagesių žuvo.
Rugpjūtis. Milžiniškos audros nuniokojo Japoniją, Kiniją ir Taivanį. Jos smarkiausios per pastarąjį laiką. Jos slinko itin greitai. Kinijoje sugriuvo keli daugiaaukščiai namai. Taivanyje iškrito 2,5 metro lietaus. Griuvo ištisi kalnai. Milžininškos nuošliaužos sunaikino daug kaimų. Daug žmonių dingo be žinios. Žuvo apie 600 žmonių. Bent 300 palaidoti po purvu gyvi.
Rugsėjis. Visa vakarų Afrika apsemta didžiausių potvynių. 350000 žmonių nukentėjo. 30 žuvo.
Spalis. Didžiausia per ilgiau negu 40 metų audra Filipinuose. Per 6 valandas iškrito 30 cm lietaus - kelių mėnesių norma. Viso per audrą iškrito metų norma. Porą mėnesių sostinė beveik visa skendijo kelių metrų gylyje. Dešimtys žmonių žuvo. Už poros dienų audra siautėjo Vietname. Trečia audra per mėnesį vėl užė Filipinuose. Ir vėl daug žuvusių.

2010 metai: Vasaris. 100km/val. audra išplovė pakrančių įtvirtinimus visoje Europos vakarų pakrantėje (Ispanija, Prancūzija). Daug vietovių patvyno. Sugriauti pastatai. Žūvo apie 60 žmonių.
Balandis. Stipriausi per dešimtmečius lietūs ir potvyniai sukėlė didžiausias nuošliaužas Rio de Žaneire, Brazilijoje. Jos nušlavė 50 namų. 200 žmonių palaidojo gyvai. 150 žuvo. Likę po purvais žūs, jei greitai nebus atrasti.
160 km/val. audra Bangladeše suplojo 15000 namų, pastatytų iš pluktos žemės.
Sprogo ir paskendo naftos gręžimo bokštas Meksikos Įlankoje. Automatinis užkimšimo įrenginys subyrėjo. Iš jūros dugno pasipylė nafta. Ant vandens paviršiaus atsirado dėmė. Jos skersmuo - virš 1000km. Žmonės pridėliojo užtvaras iš plūdurų. Bet jūra audringa. 2 metrų aukščio bangos meta naftą per jas, meta užtvaras į krantą. Dugno užkimšti nesigauna. Iš ten pilasi vis nauja nafta. Naftą degina, semia, barsto tirpikliais. Bet dėmė artinasi. Gresia visiškas tūkstančių pakrančių pelkių ir ežerų užteršimas nuo Luisianos iki Floridos. Bus sunaikinta visa gyvūnija, žvejyba, poilsis. Po savaitės į gyvūnų gydyklas atnešė pirmus paukščius, storai išterliotus nafta. Dėmė nuo kranto yra vos už 10 kilometrų. Nafta ne vien terlioja. Ji trukdo paukščiui skristi, rykliui ėsti, žinduoliui išlaikyti šiltą kailį, deguoniui ištirpti vandenyje ir juo žuviai kvėpuoti, augti dumbliams. Meksikos Įlankoje jau ir be to buvo didelių negyvų plotų, kurių priežasties niekas nežinojo. Dabar bus ir žinomų.
Gegužė. Lenkijoje didžiausias potvynis per 160 metų. Dideli plotai skęsta. Nuostoliai siekia 9 mlrd. litų. Žuvo keli žmonės.
Liepa. 1600 žmonių žuvo šiaurės vakarų Pakistane. Žuvo daug namų, ūkio gyvunų. Ten liūtys ir didžiausi visų laikų potvyniai. 20 milijonų žmonių nukentėjo (apie 10% gyventojų). Žmonės gelbstisi ant plentų. Jų pylimai - aukščiausios vietos. Viskas kita, 20% žemės - užlieta. Daug plentų irgi užlieti. Šimtai tiltų nuplauti.
Tie patys lietūs tvindo ir Afganistano dalį. Ten žuvo apie 70 žmonių.
Rusijoje kaitros iki 40°C. Nuskendo apie 300 atvėsti bandžiusių žmonių. Vidurio srityse smarkiai dega miškai ir kaimai. Jie užliepsnoja akimirksniu - tiek sausi ir karšti. Apie 30 žmonių žuvo. Prie Maskvos dega durpynai. Žinovai ugniagesiai aiškina, kad durpynai dega, nes juos nusausino melioracija. Reikia užpilti vandenį ten iš kur išpylei. Nežinovai ugniagesiai tikrai pila, tik ne tiek vandenį kiek pinigus: jie laisto durpynus iš malunsparnių, vaizduoja darbą. Net pats ministrų pirmininkas Vladimiras Putinas čiurškė durpynus iš dangaus. Taip durpinų neužgesinsi. Įdomu, kad 1973 metais Maskvos durpynai irgi degė. Tuo metu kilo didžiausias visų laikų miškų gaisras Tarybų Sąjungoje (TSRS). Tada irgi visi žinojo priežastį - nusausinimas, melioracija. Bet nuo to laiko niekas nieko nedarė. Gaisrus pamiršo. O dabartiniai žmonėms - kaip iš "giedro dangaus", vėl didžiausi. - Trumpa žmogaus atmintis. Tie patys žinovai aiškina, kad gaisrų galima buvo išvengti, jei būtų išankstinis darbas. Pavyzdžiui, miškų stebėjimas leidžia užgesinti vos pradėtą gaisrą. Maskvoje nejuda oras. Dėl degėsių ir automobilių išmetamų dujų oro užtertumas padidėjo 10 kartų virš normos. Maskvoje miršta 700 žmonių per dieną - du kartus daugiau, negu įprasta. "Palengvinti" dalią valdžia bando kirsdama Himkų mišką prie Maskvos. Vietoj jo klos betoną ir asfaltą, ties naują greitkelį. Tikrovėje tai blogins karštį ir taršą, skatins automobilius labiau važinėti. Tai dalis apsauginio miško ploto aplink miestą. Gyventojai susirinko protestui. Juos užpuolė statybininkų samdyti mušeikos. Milicija ( licija) įsikišo tik muštynių pabaigoje, nusikaltėlių nesulaikė, tik išvarė juos namo. Kitą dieną tauta rinkosi vėl, protesto veiksmais apdaužė, apgadino miško parko administracijos pastatą. Niekas šį kartą jų nebepuolė (nei Milicija, nei nusikaltėliai), nes jie buvo pasirengę. Rugsėjo mėnesį Rusijos KGB prezidentas Medvedevas nusileido. Skelbė, kad miško kirtimui reikia papildomo aptarimo, nepaisant, kad visi teismai ir visi nusikaltėliai bei valdininkai jau pasisakė už miško naikinimą. Bet aptarimas vyko lygiai taip pat: į parko administracijos pastatą suvarė 500 valdininkų, aprengė juos civiliais drabužiais ir privertė vaidinti visuomenės susirinkimą. Visi dalyviai miško naikinimui karštai pritarė.
2019 metais prie Maskvos kirto mišką Losinyj ostrov (Driesdžių saloje). Tariamai tvarkė. Pinigų paėmė 1,5 mlrd. rublių kažkodėl iš sveikatos apsaugos. O ligonines uždarinėja, arba jos merdėja.
Panašūs visuomenės susirinkimai vyksta ir Lietuvoje. Rugpjūčio mėnesį Komunistas Adomavičius iš Vilniaus Savivaldybės tarybos surengė panašų savęs šlovinimo visuomenės susirinkimą. Jį sudarė jo partiečiai ir valdininkai. Atsitiktinai atbėgo keli tikri visuomenės žmonės. Panašūs susirinkimai vyksta ir teritorijų planavimo aptarimuose. Žymiausias: 2006 metų Vilniaus Bendrojo Plano svarstymas. Tauta susirinko Savivaldybėje. O visi reikšmingi valdininkai bei partijos - viešbutyje, tuo pačiu metu. Atspėkite kuriame iš šių dviejų susirinkimų sprendimas buvo priimtas...
Kinijoje nuolatiniai lietūs. Milžiniški potvyniai. Jų nebesulaiko visos garsiosios didžiosios užtvankos. Galiausiai jos praveria vartus ir leidžia vandenį žemyn upe, tikisi, kad ten žmonės pasisaugos. Vienoje įmonėje vanduo nuplovė į upę statines su chemiškai pavojingais skysčiais. Statinės prakiūro, tepalai užteršė upę.
Rugpjūtis. Kinijos vakarų miestelyje milžiniškos nuošliaužos gyvai palaidojo 1200 žmonių. Dauguma miegojo. Pastatai sugriuvo. Nuošliaužos kylo dėl nesiliovusių liūčių. Dėl tų žmonių žuties po savaitės valdininkai skelbė gedulą visoje šalyje.
Smarkios liūtys sukėlė potvynius ir šiaurės Indijoje iki pat sostinės Delio. Nukentėjo virš 100000 žmonių.
Kartojasi potvynis Lenkijoje. Nukentėję ūkininkai per teismus reikalauja milijonus iš valdžios. Dėl dievo nemalonės jie kažkodėl kaltina valdžią. Neva ji privalo statyti užtvankas, dambas ir kitaip žaloti upių krantus, vystyti žmogų į kokoną. Neprivalo... Pakeisti gamtos pagal mūsų užgaidas... Bet valdžia tikrai privalo žaboti automobilazmą ir statybas. Tai du didžiausi teršėjai, kurie potvynius sukėlė - ir per oro taršą, ir per betono bei asfalto plėtra, kuri mažina vandens išsisklaidymą, kaitina orą tiesiogiai, kelia dulkes ir šitaip papildomai sušildo orą.
Rugsėjis. Meksikoje staigi nuošliauža gyvai palaidojo 300 miegančių namų.
Vengrijoje daug lyja. Pratrūko nuodingų atliekų didelis tvenkinys. Per 50 metų sukauptos oranžinės šarmo atliekos iš aliuminio gamybos pasipylė į upes ir namus. Kelis tiltus nuplovė. Keli žmonės žūvo. Upeliuose sunaikino gyvybę. Apie 50 kvadratinių kilometrų žemės tapo negyvenamais. Šarmai graužia odą ir akis. Pora vaikų apako. Nuodai pasiekė Dunojų ir nukeliavo į kitas šalis. Šarmus bandė neutralizuoti rugštimis, bet tai irgi nuodai. Dar pilė molį, šitaip juos bandė sugerti. Kodėl viso to nedarė tiesiog tvenkinyje, kol jame nuodus kaupė, kodėl tai daro tik gamtoje - niekas neklausia. Juk iš šarmų ir sunkiųjų metalų galima daug naudingų daiktų pagaminti... ir jais užteršti gamtą...
Spalis. Smarkiausias potvynis vakarų Afrikos šalyje Benin. 700000 žmonių neteko namų.
Lapkritis. Smarkiausios liūtys ir potvyniai per vieną savaitgalį Belgijoje, Vokietijoje. Žuvo pora žmonių.
Tas pats Venesueloje. Apsemti tūkstančiai namų.
Gruodis. Tas pats Albanijoje... Bosnijoje sugriuvo namas, žuvo 3 žmonės.
Los Anžele, Kalifornijoje per 6 dienas iškrito ½ metinio lietaus kiekio. 200 namų evakuoti. Keli sugriuvo... Laimei buvo apleisti, negyvenami. Didžiulė audra patraukė per visą žemyną link Floridos.

2012 metai: birželis. Kažkur, nepamenu kur, smarkiausios liūtys, potvyniai ir žutys. Sausros.
JAV Colorado valstijoje smarkiausi gaisrai. Ugnis plito visų laikų didžiausiu greičiu. Sunaikino daug miškų ir gyvenviečių.
Liepa. Ilgiausios, smarkiausios liūtys Krasnodaro srityje, Rusijos pietuose. Žmonės įtaria, kad pratrūko užtvanka, arba ją atvėrė tyčia. Užliejo 3 miestus. Žūvo 172 žmonės.
Didžiausias potvynis pietų Japonijoje. Visą savaitę lijo.
Pora didžiausių tornadų Lenkijoje. Visai išlaužė miško dalį.
Didžiausi potvyniai Pekine, Kinijoje. Matyt korumpuota Kinijos valdžia leido per daug korupcinių namų statyti. Perdaug betono, asfalto, dulkių ir potvynių. Lietuvos "Artūrai Zuokai" irgi džiaugiasi, kai miestas griūna. Tada gauna pasipelnyti iš išlaidų.
JAV liepos mėnuo buvo karščiausias per visą laiką. Pagedo pusė grudų ir sojos derliaus.
Rugpjūtis. Filipinų sostinė Manila skęsta. 20 žmonių žūvo. Tūkstančiai pabėgo.
Lapkritis. Karibus siaubia audra Sandy. Vėliau jį užėjo į JAV 600 kilometrų pločio pakrantę. Užtvindė Niu Jorką ir daug kitų vietų. Vien JAV ji pražudė 120 žmonių. Toliau žemyne ji susidūrė su dar 2 audromis. Atslūgo tik už poros savaičių.
Gruodis. Filipinuose smarkiausia per 80 metų audra.
Britanija smarkiai patvino.

2013 metai: Sausis. Tasmanijoje smarkiai dega miškai. Gyventojai pasimokė iš ankstesnio gaisro gretimame Australijos žemyne. Mieliau traukiasi. Aukų nėra.
Šalčiausia per 30 metų žiema Kinijoje. Šiaurėje 150 galvijų nugaišo. Derlius žlugo po sniegu ir ledinių liūčių. Pietuose šalčiai - reti. Neįprato. Todėl gyventojams prireikė pagalbos.
Vasaris. Australijoje karščiausia visų laikų vasara. Potvyniai pakrantėje, sausra žemyne. - Abu dalykai - to paties karščio paseka. Kaitra kartais siekė 46°C.
Gegužė. Milžiniškas tornado 3 km pločio ir 320 km./val. greičio šlavė 8 kilometrus Oklahoma miesto, JAV. Vieną priemiestį visai sugriovė, tame tarpe 2 mokyklas. Žuvo 24 žmonės. Jų tarpe pradinėje mokykloje daug vaikų. Vaikai nuskendo vandenyje, kuris pliupo iš trukusių vamzdynų, kur vaikai slėpėsi. Negalėjo ištrukti. Tuo pat metu netoliese šlaistėsi dar keli tornado. Vienas jų - dar didesnis. Žuvo dar pora žmonių. Seniau, 1999 metais, ten irgi ūžė tornado greičiausio vėjo visų laikų visoje Žemėje. Anuo metu žuvo 36 žmonės.
Kelias savaites, dar ir birželį. Didžiausi potvyniai Čekijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir galbūt kitose šalyse greta. Žuvo apie 7 žmonės, tame tarpe po nuošliauža. Potvyniai - smarkesni negu žymūs 2002 metų potvyniai.
Birželis. Smarkios staigios liūtys Indijoje. Žuvo 120 žmonių.
Smarkūs potvyniai vakarų Kinijoje plauna ištisus miestelius. Žūvo apie 200 žmonių.
Rugpjūtis. Dega 400 kvadratiniai kilometrai miškų Kalifornijoje, JAV. Ugnis išplito į pasaulyje žinomą nacionalinį parką Yosemite. Ten auga seniausi pasaulyje medžiai Sekvojos.
Rugsėjis. Potvyniai Kolorado valstijoje (JAV). Kareiviai (tautos gvardija) gelbėja ir veža žmones šalin (evakuoja).
Potvyniai aplinkui kurortą Acapulco (Meksika). Bankai neveikia. Turistai liko be pinigų. Nėra pranešimų kaip kenčia vietos gyventojai. Iš Ramiojo Vandenyno atslinko vienas smarkus viesulas, iš Meksikos Įlankos - kitas.
Stipriausias taifunas per 30 metų, 1000 kilometrų skersmens praslinko tarp Filipinų ir Taivanio. Talžė juos. Talžė Kinijos krantus apie Honkongą. Jo uostą uždarė. Rovė medžius, kilnojo geldomobilius. Žūvo 3 žmonės.
Spalis. Karščiausios visų laikų dienos Australijos rytuose. Nors dar tik pavasaris. Plačiai dega miškai apie Sidnį. 1 žmogus žuvo nuo širdies priepuolio, kai bandė gelbėti namus. Ugnis sunaikino porą šimtų namų.
Lapkritis. Visų pasaulio laikų smarkiausias taifunas Filipinuose. Vėjas: 330 km/val. Žuvo 10200 žmonių ir daug gyvulių. Kylo 4 metrų potvynio banga. Ji sugriovė vieną miestą Takloban saloje Leite. Vėjas griauti padėjo. Vien tame mieste žuvo 10000 žmonių. Nebėra kam juos laidoti. Mūrinių ir betoninių namų liko stovėti didesnė dalis sienų, be langų. Medinių namų beveik neliko. Už poros dienų šis taifunas atėjo į Vietnamo šiaurės krantą. Vėjas: 150 km/val. Žuvo 100 žmonių. Vietname teko iškeldinti beveik visą pakrantę, nes nežinojo kur taifunas eis. Tikėjosi jo kranto viduryje. Bet vidury jūros jis staigiai pakeitė kryptį į šiaurę. Tada prasmuko pro salą Hainan.
Gruodis. Didelis, smarkus, ilgas vėsulas prie Airijos. Putė porą savaičių. Jo sūkurys apėmė visą Europą. Vakaruose neša neįprastą vėsą iš šiaurės Atlanto. Rytuose neša neįprastą šilumą iš pietų - Viduržemio ir Juodosios jūros. Airijoje - potvyniai iki kelių. Šiaurės Europoje žuvo 6 žmonės. Lietuva - vėsulo pakraštyje, rami. Bet ilgai neturi sniego ir Kalėdų.
2014 metai: Sausis. Neįprastas šaltis iki -25°C ir sniego gausa Niu Yorke, JAV. Žuvo 16 žmonių. Prisnigo pusę metro. Šaltis atslinko iš vidurio vakarų šiaurės. Ten - šalčiai iki -50°C. Šalčio sūkurys apėmė 2⁄3 šalies. Pietuose žmonės skuba nurinkti vaisius, kol neužklupo šaltis ir jų nesunaikino. Virš Europos į rytus vis dar slenka šiltas sūkurys. Paskui jį per Atlanto vandenyną seka šis šaltasis iš Amerikos.
Kalifornijoje (JAV) - visų laikų smarkiausia sausra. Sausrų įrašus pradėjo kaupti prieš 100 metų. Lietaus žemumose ir sniego Siera Nevada kalnuose iškrito vos 1⁄5 įprasto kiekio. Gyvybė ir žmonės pritruks vandens.
Gegužė. Smarkiausios liūtys per 100 metų Serbijoje ir Bosnijoje. Per dieną iškrito 4 mėnesių lietus. Žuvo daugiau negu 20 žmonių.
2015 metai: Kovas. Didžiausia audra Vanuatu salose. Jos yra į šiaurės-rytus nuo Australijos. 250000 gyventojų. 65 salos. Vėjas: 270 km/val. Žuvo 17 žmonių. Smarkiai nukentėjo visos salos. Sugriovė 90% sostinės.
Birželis. Smarki liūtis Tbilisyje. Žuvo 18 žmonių, apie 550 zoologijos sodo gyvūnų. - Tie kurie nemokėjo plaukti, pavyzdžiui beždžionės. Tik apie 50 gyvūnų išplaukė, pavyzdžiui: tigrai, jaguarai, vilkai, meškos, begemotai, krokodilai. Bet ir juos šaudė, dažnai be reikalo. Mažai kuriuos migdė, kad grąžinti į sodą. Nors užsienis, net priešiškos Rusijos zoologai siūlė pagalbą migdyti. Bet gruzinai nežinojo kaip ją naudoti. Ten visai neseniai aplinkkelį be reikalo, godžiai ir neteisingai pastatė geldoms. Upę "Vėrą" po juo paleido per vamzdžius, užuot pakėlę kelią ant stulpų (estakados). Ant stulpų kelias neleistų geldoms didelį greitį. O valdžia norėjo garbės: būtent greitkelio. Vanduo visai nuplovė aplinkkelį ir sukėlė potvynį. Jis tapo smarkesnis ir dėl namų statybų, kurios tos upės slėnyje vyko 5 metus. Kažkas norėjo gražioje vietoje gyventi. Gyventi parke, tavo "balkone" mėgsta ir Lietuvis. O tu jam dar patarnauji.
Liepa. Kalifornijos (JAV) miškai dega taip smarkiai, kad uždegė 20 geldų, kurios važiavo į gamtą pailsėti... ir tuo ją dar labiau suniokoti.
Rigpjūtis. Kalifornija vis dega. Ten dirba 10000 ugniagesių. Sudegė 24 namai. Liepsną įžiebia žaibai. Nors lietaus lyg ir nėra. Nežinau, ar tai matė kas, ar tik spėlioja. Gal kalti ir padegėjai.
Kažkur pietų Kinijos pakrantėje per 2 dienas iškrito berods ½, ar 2 metrai lietaus.
Spalis. Pietų Prancūzijos mieste Nicoje iškrito 30 cm lietaus. Potvyniuose žūvo apie 16 žmonių.
2016 metai: Vasaris. Fidži salas ramiajame Vandenyne perputė smarkiausias visų laikų taifunas. Vėjo greitis: 320 km/val.. Daug gyvenviečių sugriovė visai. Žuvo 29 žmonės.
2017 metai: Birželis. Žaibas trenkė į mišką Portugalijoje. Žmonės taip galvoja. Miškai užsidegė. Ištisi kaimai sudegė. 64 žmonės žuvo. Dauguma žuvo geldose, kai bandė sprukti. Sprukti neįmanoma. Nes kažkada ten prisodino eukaliptų, dar ir prie pat kelio. Eukaliptas pleška smarkiai, kaip Australijoje. Sudaro didžiulę ugnies siena palei kelią. Dažniausiai ugnis jį dengia visą. Turėtų bent mišrų mišką sodinti, kad ne vienodai degtų, ne visas kartu.
Kinijos Syčuan srityje, netoli Tibeto, nugriuvo kalno šlaitas. Sutraiškė apie 100 namų. Dingo apie 100 žmonių. Priežastis: nuolatinė liūtis, užtvankos, naudingų iškasenų kasyba, besaikės statybos.
Rugpjūtis. 27 dieną Hjustone, Tehaso valstijoje kilo visų laikų didžiausia audra. Ją pavadino "Harvey". Vėjas nebuvo ypatingai smarkus. Tas ir buvo blogai. Lietus lėtai slinko. Per porą dienų iškrito 1,27 metro vandens... ir vis dar krenta. 1979 ir 2001 metais ten audros slinko panašiai lėtai. Atrodo lyg lėtos audros dažnėtų. Žuvo 30 žmonių. Vienas žmogus brido 1½ kilometro vandenyje iki smakro. Nežinau kodėl neplaukė, ar neliko namie.
Jei ne visuotinas atšilimas, ši audra išpiltų 40% mažiau Lietaus. Nuo 1990 metų Hjustone gyventojų padaugėjo 40%. Daug kas nutupė gyventi ant pavojingo jūros kranto, užbetonavo gamtą, kad lietus neįsigertų į žemę. Daugelis neturėjo pinigų apsidrausti. - Gal ir gerai. Negražu pirkti atleidimą už nuodėmę.
Tuo pat metu žurnalistai nepasakojo apie Indijos panašiai smarkius potvynius ir 2000 žuvusių žmonių.
Rugsėjis. Vėsulas, audra suniokojo daug Karibų salų. Sugriovė 95% Barbudo salos statinių. Ji vėl tapo negyvenama po 300 metų. Visus gyventojus kažkas išvežė.
Stipriausia per 100 metų audra suniokojo Puerto riko salą. Šlykštus mergų grabaliotojas, suktas statybininkas JAV prezidentas Donald Trump gyrė savo Federalinę nelaimių tarnybą už tai, kad neva žuvo vos 15 žmonių. Paskui, 2018 metais, kažkas skaičiavo, kad tiesiogiai ir netiesiogiai žuvo 3000 žmonių. Todėl gėdino Trumpą.
Visos 3 šios audros niokojo ir kitus Karibų kraštus. Čia surašiau smarkiausius.
2018 metai: sausis. JAV rytų pakrantę iki Floridos nuklojo 25 cm storio sniegas. Jis tirpdavo ir suledėdavo. Niu-Jorke temperatūra: -14°C. Valdžia gavo progą beprasmiškai teršti druska. Ji ledo netripdė. Užtat ir pinigus kišenėse netirpdė.
Sidnyje, Australijoje, karščiausias oras per 80 metų: 47,3°C.
Vasaris. Mėnesio pabaigoje šiltas oras įsiveržė į šiaurės polių. Oras ten atšilo iki +2°C.
Tuo pat metu šaltas oras plūdo į Europą. Vilnius pajuto jau senai neregėtą "speigą" vos apie -14°C.
Gegužė-birželis. Lietuvoje sausra. Vos kartais trumpam palyja. Nudžiuvo pusė žolės. Kai kur - visa. Vilniaus savivaldybė vis tiek kerta žolę, kad neatsigautų.
Dega durpės Latvijoje. Lietuvai teko siųsti pagalbą.
Liepa. Dega miškai Graikijoje. Žuvo 88 žmonės. 1 dingo. Kažkokia valdžia apkaltino kitą valdžią, kad dėl gaisrų ir aukų kaltos neteisėtos statybos. Sulaikė 1 padegėją. Jis teisinasi, neva padegė netyčia. Nuotraukos iš palydovų rodo, kad gaisrai prasidėjo vienu metu. Tikriausiai padegė jis. 2018.08.03 atsistatydino Pilietinės (civilinės) saugos vadovas, nes neužtikrino saugumo. 2018.08.05 vyriausybė pakeitė dar ir blogus Policijos, gaisrininikų vadovus... blogais jų pavaduotojais. Policija siuntė bėglius klaidinga kryptimi. Nežinau ar dėl to žuvo kas.
Europoje karščiausia vasara nuo 1977 metų Atenų, Graikijos.
Dega miškai Kalifornijoje. Žuvo 4 žmonės.
Rugsėjis. Smarkiausia per 25 metus audra Japonijoje. Žuvo 11 žmonių. Laivą užstumė ant vienintelio tilto iš salos Okinava ir jį apgriovė, nutraukė. Oro uosto takus užpylė. Keleiviai negalėjo skristi. Negalėjo ištrukti per tiltą. Verkšleno, neva juos tai sukrėtė. Nors jie sėdėjo po stogu, nesusižalojo.
Spalis. Per amžių smarkiausia audra užėjo ant Floridos, (JAV). Vėjo greitis: 250 km/val. Potvynio banga slinko 6 metrų aukščio.
Lapkritis. Dega miškai aplinkui miestelį Paradise, Kalifornijoje, JAV. Žuvo 82 žmonės. 400 dingo. Sudegė ištisi kaimai.
Šlykštus mergų grabaliotojas, suktas statybininkas, JAV prezidentas Donald Trump džiaugėsi progą vėl niokoti gamtą. Sakė neva maži, tankūs medžiai po dideliais yra kūras gaisrui. Neva reikia juos iškirsi. Liktų tik stambūs medžiai. Jie irgi nedegtų.
- Kur gi ne. Iškirsk mišką, tada visai nedegs. O ką darys su žolę? Irgi kirs? Juk ir ji dega. O ką gyvūnai darys plikame miške? Kiek kūro papildomai išdegins, kad kirsti? Kur iškirtę dės? Gamins kūrą? Ar išmes?
Kažkokie miškų žinovai išvadino gamtos gynėjus "fanatikais".

2019 metai: balandis. 2 iš eilės viesulai ("taifūnai") Mozambike pražudė 260 žmonių. Įprastai viesulai silpsta virš žemės. Keista, kad šie nesilpo. Jie kažkaip traukė drėgmę iš jūros. Ji palaikė jėgą. Įprastai būna 1 viesulas per metus, vidutiniškai. Nutinka metai be viesulų. Paskui atslenka 2 per metus. Dabar 2 per mėnesį.
Birželis. Katalonijoje (valdo Ispanija) sudegė 6500 hektarų miškų.
Kažkur Ispanijoje nuo Saulės smūgio žuvo 17 metų lauko darbininkas. Karštis 40°C.
Paryžiuje (Prancūzija) irgi karšta 40°C. Žmonės lipa į fontanus. Policajai nuolaidžiauja, nevaiko iš ten.
Mokslainiai tyrė kažkaip, kad CO₂ dujos, kurias gamina žmogus, padarė 100 kartų didesnę tikimybę karščio 2019 metų Europoje. Nežinau kodėl būtent Europoje ir būtent 2019...
Rugpjūtis. Aplink Aliaską, JAV, jūroje pirmą kartą išnyko ledas.
Rugsėjis. Audra užslinko ir sustojo ant Bahamų. Talžė juos savaitę. Vėjo greitis: 200 km/val. Potvynių gylis: 3 metrai. 50 žmonių žuvo. 2500 dingo. Nežinau kodėl šią audrą vadino smarkiausia per 25 metus. Juk praeitais metais stipresnis vėjas buvo greta, Floridoje. Tai rašau aukščiau. O šis viesulas užeis ir ten. Būtent Floridoje jį vadino smarkiausiu. Bet į Floridą audra atėjo dar silpnesnė.
Spalis. Pietų Afrikoje sausiausia sausra per 35 metus. Kelis metus nėra lietaus. Padvėsė vieno ūkininko 9 karvės.
Lapkritis. Delis, Indijoje pakaitomis kasdien uždraudė važinėti pusei geldų, pagal valstybinius numerius. Nes oro tarša smarki... 7 kartus smarkesnė negu Pekine, Kinijoje. Išimtį padarė motociklams. Nors, jų yra gausiau.
2019.12.17 ir tuoj pat 2019.12.18 Australijoje karščiausia visų laikų diena. +45°C. Kai kuriose vietose +50°C. Vidutinė paros šiluma: +41°C ir +41,9°C atitinkamai. Jau 2 mėnesius neįprastai smarkiai degą 100 miškų gaisrų pietų Velso srityje. Visur suodžiai.
2019.12.18 Lietuvoje irgi šilčiausia, tik ne visiškai, o tos pačios visų laikų metų dienos diena. Iki +10°C.

2020 metai: 2020.01.02 Norvegijos kažkuriame kaime karščiausia ši metų diena +19°C.
2020.02.07 Antarktidos kažkurioje stotyje karščiausia visų laikų diena +18,3°C. Kai pas mūs žiema, ten vasara.
2020.02.12 kažkur kitur Antarktidoje vėl šilčiausia: 20,7 °C.
2020.06.20 Sibiro arktyje, už Poliarinio rato karščiausia visų laikų diena +38°C. 2019 metais ten ir aplinkui išdegė daug miškų. Žemė patamsėjo ir sugeria daugiau šilumos.
2020.08.16 antra karščiausia diena Mirties slėnyje, Kalifornijos pietuose, prie sienos su Nevada, JAV: +54,4°C. Kiekvieni 3 ankstesni metai irgi buvo karščiausi. Visų laikų karščiausia buvo 1913 metais: +56,7°C. Kregždės krito iš dangaus.
Rugpjūtis-rugsėjis. Dega 100 miškų Kalifornijoje, JAV. Žuvo 30 žmonių.
Šlykštus mergų grabaliotojas, suktas statybininkas, JAV prezidentas Donald Trump suvertė kaltę miškininkams, neva nenugriebė lapų nuo žemės ir neigė visuotiną atšilimą, juokėsi, neva tuoj atvės. Gal jis painiojo sekančią žiemą su atšilimo pabaiga. Daug žmonių apsigyveno tuose miškuose dėl to, kad jie niekada nedegė. Blogi ne miškininkai, o savivaldybės ir ministrai, kurie jų neprižiūri. Neprižiūri ir pats Prezidentas statybininkas. Jie leidžia grobti miškus, apsigyventi tavo "balkone".
Spalis. Prancūzijos Alpių kalnuose per dieną iškrito ½ metro lietaus. - Įprastų 4 mėnesių kiekis. Nuplovė tiltą. Žuvo keletas žmonių.
Lapkritis. 2020.11.29 Australijoje šilčiausia lapkričio diena. Naktį 25°C. Dieną 40°C.

2021 metai: Vasaris. Sniegas ir šalta Tekso ir kitose pietų JAV valstijose, Meksikoje. Užšalo ir sprogo vandens vamzdžiai. Mirtinai sušalo 1 benamis. Ten nėra kaip šildyti namų, nes niekada nebuvo šalta. Ant lubų auga varvekliai.
Tekso elektros generatoriai (vėjo, dujų), matuokliai aprasojo, apšerkšnijo, užšalo, sugedo. Žmonės ėmė vartoti daugiau elektros. Tiekėjui teko ją pirkti iš pašalės. Elektra pabrango. Tiekėjas bankrutavo. Darbą tęsė. Tik atsikratė bylų iš skolintojų sau ir vartotojams. Skola: 2,7 mlrd. $. Nežinau kokia jos dalis tikra, o kokia "išpusta" šalčio dingstimi.
Sniegas pietų Europoje, Ispanijoje, Graikijoje.
Neįprastas šaltis yra visuotino atšilimo pasekmė. Žiedinė poliarinė srovė ("Jet stream") sutriko, pasuko į pietus. Kartu atsitempė poliarinį orą, kuris įprastai lieka šiaurėje, apsuptas tos srovės.
Tai reiškia, kad kažkur kitur srovė pasuko į šiaurę, nusitempė šiltą orą. Šaltas pasitraukė.
Gal nepastebėjome neįprastos šilumos šiaurėje, jei ji nutiko jūroje, ar gūdžiame miške.
Poliarinė srovė yra labai aukštai, virš 10 kilometrų. Keista, kad ji daro orą prie žemės paviršiaus. Gal poliarinis oras, kurį jį atlaisvino į pietus, ne gulsčiai slinko, o virto žemyn.
Kovas. Smarkiausi per 100 metų potvyniai Sidnyje, Australija. Namai plaukia upėmis. Vorai kyla iš žemės ir rūsių į kambarius ir stogus. Praeitais metais ten buvo sausra.
Balandis. Po drėgnos vasaros pelės turi gausiai ėdesio. Užplūdo kažkur Australiją. Jos kliūvą po kojom, žūva, stringa, krenta, veisiasi visur. Katės pavargo jas gaudyti, nejudina nė pirštu, net kai pelė ropščiasi ant galvos.
2021.06.27. Smarkiausias karštis Portlande, Oregone, JAV: 44°C.
Sietle, Vašingtono valstijoje: 40°C.
2021.06.28. Smarkiausias karštis Litone, Britų kolumbijoje, vakarų Kanadoje: 46,6°C. Daugiau negu 40 kitų vietų aplinkui irgi visų laikų karščiausios.
2021.06.29 Litone 49,6°C. Kaimas sudegė. Ugnis iš kažkur atbėgo ir per 23 minutes apėmė visą kaimą. Atrodo, kažkas padegė. Ugnis taip greitai neplinta savaime. Kaime gyveno pora šimtų žmonių. Visi pabėgo.
Vakarų Kanadoje nuo birželio vidurio iki liepos vidurio karštis numarino papildomus 600 žmonių. Įprastas kiekis: 200.
2021.07.02 smarkiausi per 65 metus vėjas ir liūtis Barbadoso saloje ir Santa Lucijoje, Karibų jūroje. 74 km/val. Gūsiai: 127 km/val.
2021.07.04 Kipre karščiausia nuo 1974 metų: 40°C. Sudegė 50km² sodų ir miškų. Žuvo keli žmonės.
2021.07.13 liūtis ir potvyniai Londone, Britanijoje. Per dieną iškrito mėnuo lietaus. Vienoje vietoje nuplėšė dangtį nuo šulinio ir prapliupo kakiai.
2021.07.14 liūtys ir potvyniai Vokietijoje, Liuksemburge, Belgijoje, Olandijoje, Prancūzijoje. Žuvo 200 žmonių. Plovė šiukšles iš dėžių. Gal ir butelių supirktų, plastikinių, nes jų plaukė "upės". Geldoms įlaužė langus ir prikimšo žolių. Plovė traktorius, gal ir tuos, kurie skuta žolę, medžius. Plovė laukus su keliais upių krantuose. Kelias dabar nutrunka ant skardžio prie poros šimtų metrų pločio ir ilgio, 3 metrų gylio daubos, vietoj lauko. Labiausiai vanduo griovė plikas nuo žolės ir medžių vietas. - Žmonės skuto ir griozdino žemę namais. Užsitraukė nelaimę.
Liepa. Sausra Huzistane, pietų vakarų Irane, ant sienos su Iraku, Persų įlankos galo krante. Naftos jie turi sočiai. Vis tiek miršta. Patys išsiurbė visą vandenį. - Ne vien visuotinas atšilimas. Jie vis tikisi daugiau vandens gręžti, vis giliau. Bet kaip įprasta, tas statybas išvagia valdininkai, statybininkai. O siurbti vandens leidžia vis daugiau. Dera taupyti. Nereikės išlaidauti, gręžti žemę vandens.
Ten karšta ir drėgna. Seniau ten nutikdavo ir pražūtingi potvyniai. Arabai maištauja. Gal nori atsiskirti nuo Irano.
2021.07.17-2021.07.23 smarkiausia liutis ant Geltonos upės (Huan he), Kinijoje. 40 žmonių žuvo. Kartais krito 201 mm per valandą lietaus. Viso iškrito metų vidurkis: 640 mm. Ženžou mieste, rytų Kinijoje, gyvena 12 mln. žmonių. Patvino požeminis geležinkelis (metro). Žmonės stovėjo vagonuose, ant suolų, iki krutinės vandenyje. Nesugalvojo atverti langų, kad gauti daugiau oro. Alpo. Iš po žemės skambino giminėms atsisveikinti, sakyti kur banke pinigai guli. Nes gi turi po žmogaus likti bent krūvelė. Tik po kelių valandų langus išdaužė gaisrininkai, nuo stogų. Aliuminio gamykla sprogo, nes vanduo užliejo karštą mišinį. Nežinau ar yra prie gamyklos nuodingo, oranžinio šarmo atliekų tvenkiniai ir ar pratruko jie, kaip 2010 metais Vengrijoje.
2022.02.18 mokslainiai skelbė, kad tos liūtys Kinijoje smarkėjo, nes mažėjo eismas ir pramonė dėl karūnos pavidalo viruso. Mažesnis kiekis teršalų ore (smulkių dalelių ir lašų - "aerozolių") atspindėjo į kosmosą šviesą. Oras labiau šilo.
Geltona upė tvino ir anksčiau. 1887-1889 metais 900000 žmonių nuskendo, mirė iš bado. Nuo choleros mirė 500000. Tuo metu kritulių dar niekas nematavo. Pradėjo matuoti tik 1951 metais.
Rugpjūtis. Smarkiausia per 40 metų sausrą Madagaskare. 4 metus nėra lietaus. Žmonės valgo džiovintus skėrius. Neturi kuo juos plauti. Miršta iš bado. Skundžiasi neva ne jie sukėlė visuotinus atšilimą. - Gal. Bet jų protėviai sukėlė: iškirto 90% miškų. Sudegino kurui. Žemę po jų užgrobė dirbti... sausrą. Ten gyvena reti gyvūnai, kurių nėra kitur Žemėje.
Dega miškai Kalifornijoje, JAV; Turkijoje; Graikijoje; Italijoje; Alžyre; Karelijoje, Jakutijoje, Rusijoje.
Nuo 2021 metų pradžios Rusijoje sudegė 80000km². 1 Jakutijos kaimas sudegė. Kvailiai barė valdžią kodėl anksčiau neiškirto miškų aplink. Nesuvokia, kad miškas yra ne vien malkos, o ir vėsina, drėkina. Be jo kaitra didesnė. Pats miškas sugeria CO₂ dujas. Ugnis lengviau prasideda žolėje. Jei aplink liktų pievos, smarkiau degtų. Kažkas pasitaisė, kad turėjo omeny kirsti tik sausus medžius. Bet ir tai negelbėtų. Vos 1 gaisras Jakutijoje apėmė 15000 km². Viso Rusijoje degė 160000 km². Tik 2017 metais degė daugiau: 170000 km². Bet metai dar nesibaigė...
Beveik visus gaisrus pradeda miškų kirtėjai. Padega medienos likučius. Kai sudega, palieka smilkti ir išeina. Galvoja neva neplis.
Tai aišku, nes greta nedega Suomija, Lenkija (prie Karaliaučiaus). Ten renka visą medieną. Nedegina. Šalys, kurios skatina deginti kirtimų liekanas, ar ugnimi retinti mišką, tos dega. Pavyzdžiui: JAV Aliaska, Kalifornija.
Miškų gaisrus gesinti Rusija duoda 71 kartą mažiau pinigų negu JAV.
Dūmai pasiekė šiaurės polių, už 3000km. Įprastai jie mažais kiekiais sklinda ir po visą Žemę.
Alžyre žuvo 90 žmonių. Minia nužudė tariamą padegėją ("linčas"). Padegė jį patį, gal dar gyvą. Nežinau kaip jį susekė ir ar klydo.
2021.08.11 Sirakūzuose, Sicilijoje, Italijoje karščiausia visų laikų bet kur Europoje: 48,8°C.
2021.08.29 smarkiausias per 150 metų viesulas nusiaubė Luizianą (JAV). Greitis: 240km/val.
2021.09.02 audra Niu Jorko, Niu Džersi, Pensilvanijos valstijose (JAV). Užėjo staigiai. Vos prieš parą apie ją niekas nenutuokė. 2 cm lietaus. - Daugiausia nuo 1899 metų, kai pradėjo užrašus. Žuvo 41 žmogus. 11 nuskendo rūsiuose. Ten kvailiai įrengia butus.
Gruodis. 2021.12.11 viesulas, sūkurys Kentukyje. Žuvo 100 žmonių. Dauguma - kai sugriuvo žvakių gamykla. Oro teršėjai geldastai "pavogė" Kalėdas. Dabar pavogė ir žvakes. Aplinkui slinko 30 sūkurių per Ilinojų, Tenesį, Arkanzą. Stambiausias slinko 320km. Žuvo dar po keletą. Gamta už bausmę smogia į dykynes, kur žemė plika, žmonės iškirto medžius, pridėliojo namų, aikštelių.
Malaizijoje potvyniai trunka mėnesį. Žuvo žmonės.
Filipinuose audra 240km/val. Sako smarkiausia per 15 metų. Bet ankstesnė, smarkesnė audra vyko vos prieš 8 metus. Skaityk aukščiau. Gal turėjo omeny Malaiziją.
Žuvo 400 žmonių. Byrėjo daug namų. Atstatyti reikia 2 mlrd. $ pagalbos. Valdžia jų neturi; "pragėrė" mokesčius. Žmonėms tenka mokėti antrą kartą, jau ne visuotinai, o kiekvienam už save, patiems atkurti savo namus.

2022 metai. Sausis. Tanzanijoje sausra tęsiasi metus. Krito 62000 galvijų. Po poros dienų, 2022.01.17, ministras sakė: 98000. Valdžia leido galvijus ganyti saugomuose parkuose ir girdyti vandenvietėse, matomai iš kur žmonės semia sau. - Nebesaugos.
Liepa. Sausra vidurio ir pietų Europoje.
Sicilijoje 48,8°C.
Įprastai vėsioje Britanijoje 40,2°C.
Portugalijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje išdegė 400 km² miškų. Dar kažkiek Graikijoje, Turkijoje.
Italijoje išseko upė Po. Jūros vanduo plūdo į tuščią vagą. Nešė druską. Jį stabdė žemių pylimais. Kad švaistyti vandens likutį laistyti derlių atvirai, garinti.
Vengrijoje išdžiuvo keletas ežerų.
Lietuvoje smarkios liūtys, audros.
Dega 69 kvadratiniai kilometrai miškų Kalifornijoje, JAV. Šalia pasaulyje žinomo nacionalinio parko Yosemite. Kažkodėl vadina didžiausiu gaisru. Nors, 2013 metais, aukščiau, degė daugiau: 400 km². Tada gaisras plito ir į Parką.
Rugpjūtis. Pakistane musoninės liūtys smarkiausios per 30 metų. Seniau liūtis nutikdavo 4 kartus, gal per metus. Dabar - 8. Tvino 1⁄3 šalies. Vargu ar tikras toks plotas. Juk ne plokščias. O jei būtų, vanduo nebūtų gilus. Nuteka į daubas. Manau, turi omeny platesnes, valdžios sritis, kuriose yra tvanai. Žuvo 1100 žmonių. Pabėgo 33 mln..

2023.04.27 Ispanijoje karščiausia visų laikų balandžio diena +38,5°C. Sausra. Karštas oras plūsta iš Afrikos.
Portugalijoje sausra. Kriaušių derlius sumenko 40%.
Birželis. Šimtai gaisrų Ontarijo srityje, Kanadoje. Dūmai iki pat Atlanto vandenyno už 400 km. Dėl blogo matomumo Niu Jorke sustabdė lėktuvus.
2023.08.24 Antarktidos 1000 imperatoriškų pingvinų mirtinai sušalo, nes plunksnos nesustandėjo. Praleido vandenį. Per jauni plaukti. Ledas per anksti atskilo. Privertė plaukti.
2023.07.31 didžiausi potvyniai Pekine, Kinijoje. Vanduo neša geldas. Jose nuskendo 11 žmonių. Smarkiausi jau buvo 2012 metais. Matyt, dabar dar smarkesni. Priežastis: per daug statybų, betono. Tą patį rašiau ir tada, aukščiau.
2023.09.07 Honkonge visą dieną lijo smarkiausiai per 139 metus, kiek yra užrašų. Per 1 valandą iškrito 15cm lietaus. Pirmą kartą gyvenime nuošliaužos.
2023.09.06 Graikijoje kai kur per parą iškrito 80cm lietaus. - 1 metų kiekis. 10 žmonių žuvo. Supuvusią valstybę apibūdina 1 tiltas: griuvo prieš 3 metus. Atstatė. Dabar vėl griuvo.
Taip ir Lietuvoje: griūna tiltai, lietus nuplauna be saiko statomus dviračių takus, laiptus.
2023.09.11 ta pati audra mieste Derna, šiaurės rytų Libijoje, lijo 40cm per parą. Metų vidurkis: 27cm. Nuskendo 11000 žmonių. Dingo 10000.
Libijoje amžinai kovoja 2 gaujos. Abi skelbia save vyriausybe. Matyt, apleido ūkį. Gal todėl griuvo 10 užtvankų, 4 tiltai.
Kažkurios iš 2 vyriausybių vadovas prisipažino, kad švaistė milijonus pinigų taisyti užtvankas. Bet netaisė. Žadėjo tikrinti šia vagystę. Nesakė kur žiūrėjo anksčiau. Teisinosi neva ir taisyta užtvanka gal griūtų.
Pagalba iš užsienio plūsta. Bet vargiai patenka aukoms. Ją pasiima gaujos su automatais.
2023.10.25 Bolivijos vakaruose 15% mokyklų užsidarė, nes miško gaisrai teršia orą.
2010 metais upė Riu Negru nuseko labiausiai. Skaityk žemiau.
2023 metų spalį nuseko labiau, labiausiai per 121 metus. Manauso mieste upė slūgo 4 metrus. Nežinau palyginus su kuo - 2010 metų 13 metrų gyliu, ar ankstesniu 26 metrų. Aplink Manausą nugaišo 20 upės delfinų. Visoje srityje - šimtai.
Sausra prasidėjo Balandį. Apima šiaurės Braziliją, Gajaną, Surinamą, Prancūzišką Gvianą, dalį Venesuelos ir Kolumbijos. Ją sukėlė "el Ninjas" Ramiajame vandenyne ir kaitra tropiniame šiaurės Atlante. Rugpjūtį-Rugsėjį prie Floridos krantų jūra kaito 38,4°C. Atlanto šiluma nusitempė lietų iš pietų Amerikos į Šiaurę. Ten potvyniai. Čia - sausra, įprastai sausu metu Amazonėje. Ramiojo vandenyno šiluma mažino įprastą Lapkričio lietų. Per 15 metų - 4 smarkiausios sausros.
Laivai nebeplaukia. - Vienintelis būdas keliauti. Ligonius skraidina. Mokinius, ar studentus mokina per Internetą. Baržos plukdo tik pusę įprasto grudų kiekio į šiaurės uostus. Įprastai plukdydavo 40% šalies grudų. Keista, kad plukdo į kitas vietas. Juk maisto stinga pačioje Amazonėje. Teko skraidinti lėktuvais 1000 tonų ryžių, pupų, dar ko.
Nebeplukdo prekių, maisto. Gamyklos nebegauna dalių. Užsidarė. Liovėsi gaminti televizorius, dar kokį šlamštą.
Ūkininkai sėjo 1 kartą, vietoj įprastų 2.
Stojo vandens elektrinė ant upės Madeira. Dėl sausos žemės sugriuvo uostas Itakoatiaroje, šalia Madeiros ir Amazonės santakos. Jį atvėrė vos prieš 5 metus, už 15 mln. $.
Maža to, aplink Manausą neteisėtai degina miškus, kad dirbti žemę. Visur dūmai. Nors, nebus vandens žemės ūkui. Pasaulio didžiausio gėlo vandens telkinio gyventojai knisa 60 metrų gylio šulinį.
San Paule šilčiausia žiema (pietų pusrutulis). Žemės ūkis nebegauna įprastos drėgmės iš Amazonės, už 2000km šiaurėje.
Vis tiek, Brazilijos valdžia svajoja neteisėtai, nevertinant aplinkos, leisti knisti naftą jūroje, ties Amapa, šiaurėje nuo Amazonės žiočių.
2023.12.17 šiaurės rytų Australijoje, apie miestą Kerns, kai kur, lijo 65cm per 20 valandų. Tiek, o gal kitur, kiek įprastai krenta per metus. Sako net 1½ metro per 5 dienas. - Per daug. Gal klysta. Smarkiausias potvynis nuo 1977 metų, per 100 metų, gal net visų laikų. Tvino gausiausia krokodilais upė. Jie plaukė į miestus. Pilnai iškraustė 200 čiabuvių miestą Vudžiau-vudžiau. Gal ne dėl vandens, o kad pristigo maisto.
2023.12.25 Sidnio oro uoste drėgniausios visų laikų Kalėdos.

2024.01.05 Suomijos oro uoste Enontekio didžiausias šaltis per 21 amžių: -44,3°C. Nežinau pasaulio, Europos, ar Suomijos.
Laplandijoje. Už Poliarinio rato. Todėl poliarinė naktis, visą parą. Šiaurėje nuo Rovaniemi. Ruožo pagrinde tarp Norvegijos ir Švedijos.
Pavadinimas reiškia: "Upių gimtinė".
Ten vieninteliai Suomijos kalnai.
1999.01.28 Kitiloje nutiko šalčiau -51,5°C.
2024.05.29 Delyje, Indijoje, visų laikų ir šalies karščiausia: +52,3°C.

Himalajų kalnų papėdėje kerta obelynus. Oras atšilo. O jiems reikia vėsesnio.
Skęsta salos Ramiajame Vandenyne.
Skęsta Maldyvų salos su jos tauta Indijos Vandenyne.
Tirpsta amžinas įšalas ir trupina saleles į jūrą Beringo sąsiauryje - su visais salelių gyventojais, vaikais, ir jų žaidynių vietomis.
Džiūva ežerai Alpėse.
Afrikoje Čado ežeras džiuvo ir sumažėjo 10 kartų.
Ketvirtadaliu susitraukė Andų ledynai.
Kilimandžaro ugnikalnyje (Tanzanija-Kenija, Afrika) išnyko 82% ledynų.
Neregėti šalčiai ir kaitros Pietų ir šiaurės Amerikoje, Europoje, Sibire.
Žemės ledų ir sniego riba pasitraukė 300km į šiaurę. Skaičiavimai rodo, kad iki 2050 metų Arkties Vandenynas vasaros metu liks visai be ledo. O neužšalės vanduo sukels dar smarkesnį visos Žemės atšilimą. Palyginus su 1980 metais, 2006 metų Arkties ledas sumažėjo 20%.
Baltąsias meškas įrašys į nykstančių gyvūnų Raudonąją Knygą. 2020.07.20 kažkas skelbė, kad iki 2100 metų jos išnyks. Nežinau kiek jų yra.
Milijonų metų senumo Antarktidos ledynai skyla neregėtais mąstais ir papildo vandenyną. Antarktis tirpsta 5 kartus sparčiau negu pasaulio vidurkis. Tirpsta apie 90% Antarktidos ledynų. Antarktidos pusiasalio ledynai tirpsta 1 kilometrą per metus.
2023.10.12 kažkas skelbė, kad per 25 metus Antarktidos kranto ledynai ("šelfas") sumenko 40%. Šliaužia ne vien krantu, o ir juros dugnu. Išstumia vandenį. Todėl ne visas ištirpęs turis kelia juros lygį.
Pingvinai kenčia, nes yra daugiau drėgmės. Sausas sniegas buvo šiltesnis. Drėgnas sniegas, arba net lietus skverbiasi giliau po plunksnomis.
2014 metais mokslas skelbė, kad Antarkties ledas tirpsta 2 kartus sparčiau, negu prieš 4 metus 2010 metais.
2015 metų geguže mokslas skelbė, kad per 1998-2012 metus kažkoks plūduriuojantis Antarkties ledynas suplonėjo 4 metrais dėl atšilusio vandens po juo.
2000 metais Grenlandijos ledynų kraštai tirpo 1 metras aukščio per metus (NASA). Dabar - 10 metrų ir daugiau (Geological Survey of Denmark and Greenland). Per pastaruosius 25 metus Grenlandijos plotai atitirpo didesni nei per ankstesnius 100 metų. Jei ištirptų visas Grenlandijos ledas, pasaulio vandenynas pakiltų 10 metrų. Daugelis gerai žinomų vietovių randasi žymiai žemiau.
2021.05.28 mokslainiai rado, kad iš Grenlandijos ledynų ištirpęs vanduo neša gausų gyvsidabrį, lyg tekėtų ne iš gamtos, o iš užteršto miesto, ar gamyklos. Gyvsidabris nuodingas. Mokslainiai spėlioja, kad ledas mala uolas į dulkes, taip ištraukia gyvsidabrį. Tai gali reikšti, kad jis teka ne visur.
Nuo 1972 metų poliarinių vandenynų krilis sumažėjo 80%. Krilis tai gyviai. Jie smagiai gyvena šaltame vandeny po ledu. Mažina anglies dvideginį iškakodami jį į jūros dugną. Jais minta didesni gyvūnai.
2005 metais Rusijos mokslininkai pranešė, kad Sibire šyla amžinas įšalas. Artimiausiu metu teritorija prilygstanti Vokietijai bei Prancūzijai kartu paėmus išlaisvins joje per tūkstantmečius sukauptą metaną (nenuodingos šiltnamio efektą skatinančios dujos).
Atsirado teorija, kad žemės drebėjimai, tarp kitų veiksnių, priklauso ir nuo paviršiaus temperatūros. Nuo šilumos plečiasi žemės pluta. Dėl to didėja krūviai, drebėjimai dažnėja, spartėja, ir smarkėja.
2005 metais Skandinavijos mokslas parodė, kad padaugėjus CO₂ medžiai augs nesparčiau. Tai reiškia, kad CO₂ suvartojimas nekinta. O kai miškai nuolat naikinami, CO₂ suvartojimas netgi mažėja. Tai prieštarauja ankstesnei nuomonei neva pagausėjus anglies dvideginio dujoms (CO₂), miškai labiau jas suvartos, ir taip sušvelnins šiltnamio efektą.
Kiti ankstesni tyrimai rodo, kad pagausėjus CO₂ ir pakilus temperatūrai, daugybe miškų bei vandens plotų pradės gaminti CO₂ užuot jas vartoje. Tai sukels negrįžtamą, patį save spartinantį veiksmą.
2005 metų gruodį Antarktidos ledo tyrimas parodė, kad šiandien CO₂ kiekis atmosferoje yra trečdaliu didesnis negu bet kada per ankstesnį 650000 metų laiko tarpą. Seniau didžiausias CO₂ kiekis sudarė 300 dalių iš milijono. Dabar jis yra 500. Todėl negalime aiškinti neva šiandienos padėtis kilo dėl savaiminio gamtos svyravimo. Netolimoje praeity jie tikrai įtakojo tarkim Grenlandijos atšilimą (prieš 1000 ar 600 metų), arba ledynmečius (prieš dešimtis tūkstančių metų). Be to, natūralūs svyravimai nutinka būtent per šimtmečius ir tūkstantmečius. Dabartinis atšilimas vyksta vos keletą dešimtmečių. Per pastaruosius 15 metų labiausiai.
2013 metais CO₂ ore yra 390 dalių per milijoną. 2005 metais (aukščiau) rašiau kitą kiekį: 500 dalių. Negalėjo kiekis smarkiai pakisti. Gal suklydau tada, gal dabar. Gal nesuklydau.
Vėliausią kartą kai CO₂ buvo tiek daug, žmogaus dar nebuvo Žemėje.
Per ankstesnius 800000 metų CO₂ kiekis svyravo tarp 180-280 dalių per milijoną. - Per visus visuotinus atšilimus ir atšalimus, ledynmečius. Šį skaičių rado iš storiausio pasaulyje ledyno Antarktyje. Anksčiausias CO₂ kiekis, koks yra dabar, buvo prieš 15 milijonų metų. Jį rado iš gręžinių pro akmenis.
2005 metų gruodį mokslas suskaičiavo visų laikų šilčiausius metus (maždaug per 350 metų, kiek yra įrašų). 9 iš 10 nutiko per pastaruosius 10 metų. Nuo industrializacijos eros pradžios (maždaug nuo 1850-1900 metų) žemės temperatūra padidėjo 0,6°C. Iki 2100 metų padidėjimas sieks 3°C, o vėliausiais skaičiavimais - 7°C.
Lietuvos formalistai be abejo girdėjo apie Kyoto protokolą. Jie netgi dėsto apie jį busimiems Lietuvos politikams ir biurokratams. Tad anie ramiausiai degina benziną, ir postringauja neva Kyoto "viską" išspręs. Vieno jiems nedėsto: Kyoto niekada nesuveiks. Kyoto siekia grąžinti šiltnamio dujų gamybą (netgi ne bendrą jau seniau išleistų dujų kiekį) į 1990 metų lygį. Bet, net jei visi laikytųsi taisyklių, bei deramai pirktų leidimus išmesti šiltnamio dujas, bendra dujų gamyba išaugs... Nes tam tie leidimai ir išduodami... Maža to... automobiliai neįtraukti į Kyoto visai. 1990 metais Lietuva beveik automobilių neturėjo. Dabar vien jie viršija anų metų išmetimą kelis kartus. Bet Lietuva veidmainiškai džiūgauja neva grįžo prie taršos lygio, koks buvo prieš 1990-sius. 2009 metais jūsų valdininkai siekia parduoti taršos leidimus kitoms šalims ir iš to pralobti (1,5 mlrd. litų). Jie srėbs pinigus... Tu srėbsi pasekmes... 2011 metais paaiškėjo, kad Lietuvos valdininkai (Aplinkos Ministerija) klastojo ataskaitas su tikslu parduoti daugiau leidimų teršti CO₂.
Per 20 amžiaus paskutinį dešimtmetį šiltnamio dujų gamyba augo 1% kasmet. Per 21 amžiaus pirmą dešimtmetį - 2%.
Per 1996-2006 metus Kalifornijos miškuose kilo 7 smarkiausi gaisrai iš 10 smarkiausių per pastaruosius 100 metų. 2009 metų žinia: Kalifornija jau dega kasmet... smarkiai...
Kinija ir kitos Afrikos bei Azijos besivystančios šalys, tame tarpe ir Lietuva, sparčiai automobilizuojasi. Jei Kinija automobilizuosis pilnai, ta šalis viena sunaudos 12% daugiau naftos negu visas dabartinis pasaulis. Dabar sunaudojame apie 80 mlrd. barelių per metus. Kinija sunaudos apie 90 mlrd. 2007 metais Kinija jau gamino 1,5 karto daugiau CO₂ dujų negu 1990 metais.
2021 metais JAV išmetė 6% gausiau CO₂, negu 2020 metais. Nors, abu metus siautėjo virusas. Daug sėdėjo namuose. Bet daug piktnaudžiavo: važinėjosi, gamino šlamštą.
Vandenynas sugeria apie trečdalį įmesto į orą anglies dvideginio (CO₂). Dalis tokio vandens tampa rūgštimi. "Gazuotas vanduo" kenksmingas ir vidaus organams, ir dantims. Vieni šį neišprusimo marmalą geria mažiau, kiti dažniau. Marinkitės patys kaip tik išmanote!.. Bet gyviai yra priversti jame gyventi ir žūti. Šitaip, per pastaruosius 150 metų pasaulio vandenyno rūgštingumas padidėjo 20%. Jei taip vyks toliau, iki šio amžiaus pabaigos visiems kiautus bei griaučius turintiems jūros gyviams gresia išnykimas, arba žymus sumenkėjimas. Skubėkite atsisveikinti su koralų rifais bei jų salomis. Be to, dėl atšilusio vandens koralai jau dabar žūsta plačiais mastais net nespėjus kiautui suirti.
Aukščiau rašau kaip 1998 metais masiškai žuvo koralai. Dabar pranešu, kad 2008 metais žuvo jau penktadalis (20%) visų koralų. Per 24 metus žmogus žada sunaikinti likusius. 2012 metais Australijos Didžiojo Barjerinio Rifo koralai sunyko perpus (½), palyginus su 1985 metais. 2016 metais sakė, kad dabar mirė, ar jau mirštą, blykšta 35% šio Rifo koralų. Nežinau palyginus su kuriais metais. Išsiaiškink tu ir pranešk man. 2017 metų kovą sakė, kad išblyško 2⁄3 koralų. Nežinau ar įskaičiavo ir tuos, kurie jau žuvo, ar tik gyvus. Sakė kad ir šitie žus. Iki 2022 metų jų liks mažiau negu ¼. Priežastys: stiprėja viesulai, audros, gausėja jūros žvaigždės, kyla temperatūra, didėja CO₂ ir rūgštingumas, nyksta bakterijos (koralas blykšta). Nykimas paspartėjo nuo 2006 metų. Toks yra žmogaus mokslininkų pranešimas. Koralai blyško kas 30 metų ir anksčiau, be visuotino atšilimo. Jie atsistato per 10 metų. Dabar jie blykšta kas 6 metai. Nespėja atsikurti.
2021.10.04 sakė, kad 2009-2018 metais žuvo 15% visų koralų.
2005 metais mokslas pranešė, kad seniau vakarinėse Kanados pakrantėse apžiūros aptikdavo 1 negyvą paukštį kas 55 kilometrų. Dabar - kas 1 km. Tai rodo, kad Ramiojo Vandenyno gilumos vanduo nebekyla iš dugno į pakrantę, ir nebemaitina paukščių. Paukščiai miršta iš bado.
Ten pat, Britų Kolumbijos pakrantėse (vakarų Kanada), aptiktas grybelis "Kriptokokas", per 7 metus nuo 1999 metų jau nužudęs 8 iš 160 aptiktų žmonių (mirtinas 5%). Jį pakanka įkvėpti. Šis grybelis tropinis. Dėl klimato kaitos jis atsikėlė į Kanadą, į šiaurės platumą panašią į Ukrainą.
2007 metais šiaurės vakarų kelias pirmą kartą atsivėrė laivybai. Seniau ten gyveno čiabuviai ant ledo. 19 amžiuje ten pro ledus bandė prasiskverbti ir žuvo ateiviai. Šios aukos - veltui. Tereikėjo sudeginti žemę... Ji sušilo. Ir ledai išsisklaidė. Išsisklaidė ir čiabuviai... Ir baltos meškos... Abi šių žmonių rūšys išnyks. Tas kelias atsiveria vasarai. Vėliau, matomai, bus atviras ir žiemą. O už kelių dešimtmečių visas šiaurės vandenynas nebeužšals vasara. Tuomet ateivis žmogus galės nevaržomai plaukioti ir šiukšlinti pro bortą kur panorėjęs - ne tik prie kaimyno durų.
2009 metais atsivėrė laivybai ir šiaurės rytų kelias. Pirmą kartą pro Sibirą nevaržomai praplaukė Vokiečių krovininis laivas iš Korėjos. Dėl saugumo jį lydėjo ledlaužis. Vokiečiai pradėjo du pasaulio karus. Jie suprato, kad jei negali nugalėti juos, susivienyk su jais. Jie susivienijo su Rusija, prieš, kurią seniau kariavo, ir pradėjo šį naują karą prieš pačią Žemę.
2007 metais mokslininkai skelbė, kad varles vis labiau puola grybelis. Užkemša varlės odą. Varlė dusta. Varlė kvėpuoja didele dalimi pro odą. Grybelis plinta dėl atšilusių orų visoje žemėje. Daugelyje vietų varlėms gresia išnykti. Tą patį grybelį turi ir salamandros. Bet jis joms nekenkia. Mokslinčiai tikisi sužinoti kodėl ir galbūt išgelbėti varles.
Apytikriai 2014 metais mokslainiai atsitiktinai rado neva vos žiupsnis druskos į ežerą gelbėja varles nuo grybelio. - Abejoju. Žmogui nepavyksta naikinti pėdų ir nagų grybelį su druska. Užtat, ji gali kenkti gamtai.
Grybelį naikina bet kokia silpna rūgštis. Vos lašas acto ant pėdos, nagų. Tik suvilgyk. Nebūtina mirkyti. - Maistinis, 9% tirpalas vandenyje. Žymiai mažesnis kiekis, negu druskos.
Acto rūgšties molekulės dydis panašus į vandens. Lengvai smelkia nagą, odą. Pasiekia grybelį po nagu. Garuoja, verda irgi panašioje temperatūroje. Kitos savybės panašios. Gal net vanduo naikintų grybelį.
Grybelis nyksta tuoj pat, tą pačią akimirką. Jei grįžta, vilgyk vėl. Kas pusę metų, ar bet kaip dažnai. Actas nekenkia.
Tai radau aš 2021 metais ir kiti žmonės Lietuvoje bei pasaulyje 2013 metais.
Dar seniau rūgštį atrado skruzdės: apipila nuo grybelio žuvusią skruzdę.
- Kiekvienas gaišome savo rankomis, atskirai. Ne iš mokslainių sužinojome. O mokslainiai apie veiksmingą, pigią rūgštį tyli, kad nežlugdyti neveiksmingų vaistų pramonę.
Gal rūgštis gelbėtų nuo grybelio ir saldų bananą. Nuo 1990 metų jo nebegauname, nes beveik visą sunaikino grybelis. Gauname bananą be skonio. - Rūšis kurių grybelis nežudo, arba nepuola.
2008 metais Šveicarijos Alpės neteko 10 kubinių kilometrų ledynų per 10 metų. Liko 65. Nyksta ne vien slidės. Nyksta ir vandens elektros jėgainės.
Mėlynas liežuvis - avių ir kitų naminių gyvūnų virusas - iki 2008 metų nusiaubė pietvakarių Europą. Kitos jo atmainos pasiekė net Kaukazą. Virusas kilo iš skerdienos atvežtos iš Afrikos. Virusą neša kraujasiurbiai, mašalai. Jų yra ir Lietuvoje. Virusą stabdo tiktai 12°C vėsa. Naminiai gyvūnai dvėsta vos nuo vieno įkandimo.
2009 metais Maldyvų bei Seišelų salų prezidentai kreipėsi į kurčią pasaulį: salos išnyks per ateinančius 100 metų. Jie paskęs. Kyla vandenynas. Valdžia jau masto ar teks kelti tautą į žemyną. Tuo pat metu jie vis tikisi atkalbėti pasaulį nuo gyvenimo šiukšlyne. Toks buvo kreipimosi tikslas. Seišelai net skelbė, kad darys savo pačių ekonomiką visiškai neutralią CO₂ atžvilgiu. Išimtis yra lėktuvai, kurie veža poilsiautojus į salas. Bet jie masto kaip ir juos nukenksminti. Maldyvų žmonės gyvena ten daug tūkstantmečių. Vien išlikusi rašytinė atmintis yra bent 1500 metų senumo. Deja, atrodo daugelis šio puslapio skaitytojų sulauks didžiojo persikraustymo iš anų salų, anų tautų išnykimo.
Jungtinių tautų 2009 metų duomenys: 1 kvadratinis kilometras pasaulio vandenyno turi 18000 gabalų plastmasės.
2020.04.30 kažkas rado, kad Viduržemio jūros dugno 1 stačiakampio metro plote buvo 2 mln. plastiko gabalų. Daug rado smulkių plastiko plaušų iš audeklų, drabužių.
Lietuvos valdžia stengiasi plastiką skleisti kuo plačiau.
2010 metais mokslininkai skelbė, kad nuo 1965 metų, per maždaug 50 metų, vandenyno planktonas sumažėjo perpus. Jie mano, kad taip nutiko, nes dėl padidėjusios šilumos sumenko giluminių ir paviršinių vandenų kaita. Paviršinis planktonas nebetenka maisto. Ta pati priežastis pragaišino ir seniau, 2005 metais, minėtus jūros paukščius. Planktonas yra maisto pagrindas visų kitų gyvių. Galbūt ir paukščiai žūsta dėl jo mažėjimo. O gal jie badauja tiesiogiai dėl vandenų apykaitos stokos, kad anie nebekelia nuo dugno duonos trupinių.
2010 metais upė Riu Negru nuseko labiausiai. - Brazilijoje Amazonės intakas. Seniau (per 100 metų) ji buvo 26 metrų gylio. Dabar - 13.
2023 metų spalį Riu Negru nuseko labiau, labiausiai per 121 metus. Skaityk aukščiau.
2010 metai buvo šilčiausi per visą istoriją nuo 19 amžiaus. Skaityk tų metų įvykių sąrašą šiame puslapyje aukščiau.
Žmogus trokšta likti Žemėje vienas, su šiukšlėm, purvu, tarakonais, žiurkėm, bei namų dvėsena. Kitiems gyviams Lietuvis neigia teisę gyventi.
Kažkas kažkodėl sako, kad Pakistano šiaurėje yra daugiau ledo negu visoje Arktyje. Jis tirpsta. 2022 metais jau supylė 3000 naujų ežerų. Prisideda prie potvynių. Aukščiau miniu keletą. Jei visas ledas ištirptų, žmonės nebeturėtų ką gerti. Užtat skęstų.
2013-2023 metais žlugo ("bankrutavo") 80 "slidinėjimo" stočių Alpėse. Nes stinga sniego. Tenka pustyti dirbtiną.
- Taip jiems ir reikia. Jie skatina pasaulio perėjūnus išlaidauti, deginti lėktuvų ir geldų kurą, kad atvažiuoti. Tinginius kelia į kalną linais. Tinginiai ne slidinėja, o tik leidžiasi nuo kalno.

... Žemėje plinta neregėti kenkėjai ir lygos.
... Gal norėtumėt susirgti maliarija?..

O ji vis plinta arčiau.
2023 metais į Italiją ir Prancūziją uodai atnešė Dengė karštinę. Užkrėtė po 90 žmonių.
2015 metais Lietuvoje vėl rado paukštelį iš svetimų kraštų pietryčių Europos.
Kažkada rado nuodingą vorą, geltoną, kaip vapsva.

2013 metais kažkas skaičiavo, kad Amerikos (JAV) miškai nuo 1990 metų degė 4 kartus dažniau negu iki tol. Gaisrai buvo 6 kartus didesni. Dėl pakitusių orų plinta vabzdžiai, kurie graužia medžius vis smarkiau. Taip paverčia miškus kuru.
Rugštys daugėja vandenynuose. Dėl to gyvybės rūšių skaičius sumažės 30% iki 21 amžiaus pabaigos.
2014.02.05 Jungtinės Tautos skelbė, kad 13 iš 14 šilčiausių metų buvo 21 amžiuje. 2013 metai buvo vieni iš 6 šilčiausiu. - Nuo patikimų matavimų pradžios 1850 metais nežinia kur. JAV šilčiausi metai buvo 2012. Australijoje - 2013.
Nuo 1998 iki 2014 metų Australijos mieste Pert ir visur kitur vakaruose lietūs ar tik vandens tiekimas sumažėjo 6 kartus. Kraštas taupo vandenį technikos naujovių pagalba. Bandys imti vandenį iš jūros ir šalinti iš jo druskas, sijoti (filtruoti), ar garinti, panaudojus "atsinaujinančią" energiją (Saulę, vėją, vandenį).
2014.10.20 kažkoks mokslas skelbė, kad 2014 metai visoje Žemėje buvo visų laikų šilčiausi.
2015.01.16 jie tai pakartojo kaip didelę naujieną.
Patikslino: šiluma buvo 0,7°C didesnė, negu bet kurių ankstesnių metų.
Jau 14 iš 15 šilčiausių metų buvo 21 amžiuje.
2016.01.20 Amerikonų (JAV) mokslas skelbė, kad 2015 metai buvo šilčiausi. - 0,2°C šiltesni, negu 2014.
2016 metų spalį kažkurie mokslainiai skelbė, kad teršalai skatiną geldas susidurti. Sumažinus oksido NO₂ 1µg 1 litrui kažkiek, gal tūkstančiais kažkuriam kiekiui, sumažėja ir susidūrimų.
Pranašiška buvo kažkokio Mike pastaba 2003 metais, kad CO dujos, ypač už vairo, menkina protą:
http://news.bbc.co.uk/2/hi/uk_news/england/3013424.stm
2016 metais jau iškirto 20% Amazonės tropinio miško. Nežinau palyginus su kuriuo laiku. Brazilijos Ūkio ministrė labiausiai skatino kirsti ir grobti žemę. Indėnai ją pašaipiai apdovanojo "auksiniu" benzopjūklu.
Tai pasakojo Kalifornijos Gubernatoriaus Arnold Švarcneger "dokumentinis filmas".
Pasakojo, kad JAV Kongreso nariai gauna paramą po 1 mln. $ iš naftos verslovių, kad meluotų, neva visuotinas atšilimas nėra pavojingas Amerikai.
Pasakojo, kad JAV kariuomenė sunaudoja daugiausia kuro šalyje ir priešinasi kėslams jį keisti tokiu, kuris atsinaujina; nieko neveikia; užtat veikia, kad prisitaikyti prie visuotino atšilimo: kelia karines krantines, kad neužlietų kylantis vandenynas.
2010-2020 metais Amazonės atogrąžų miškas išleido 20% daugiau CO₂, negu sugėrė. Nežinau kaip skaičiavo. Gal skaičiavo dirbtinus gaisrus, kuriais žemės grobikai valo ją nuo miško. Gal skaičiavo kiek patys medžiai ir dirva išleidžia CO₂, kai jis gausėja ir oras šila. Tai rado iki 2005 metų.
2016 metais draustinio (nacionalinio parko) Amboseli, Kenijoje vedėja pasakojo, kad prieš 15 metų ten buvo 20000 raganosių. Visi išnyko.
Sakė, kad sausros alina žemę aplink parką. Žmonės nebeišsiverčia ją dirbdami. Todėl žudo gyvūnus, parduoda jų ragus, iltis. Parke žemė žalia, nes ten žmogus nedirba jos. O aplinkui žaluma ir upeliai išnyko. Tai reiškia, kad sausros padarinius čiabuviai dar padaugina. Nors ji to nesakė.
Sakė, kad Afrikoje liko vos 500000 dramblių. Kasmet žmonės jų išžudo 30000. Gal į tai įskaičiavo ir tuos, kurie žuva dėl sausrų.
Parko dalį aptvėrė spygliuota viela su elektra. Tyrė kas bus, kai išnyks didieji žinduoliai. Rado, kad pagausėjo žolės. Dėl to tapo 2 kartus daugiau trumpauodegių žiurkių ir galbūt kitų graužikų. Kartu, tiek pat pagausėjo ir blusos, erkės ant jų. Nežinau ar skaičiavo ir jas... Ar tik iššukuodavo, pamatydavo ir spėliodavo, kad jų daugėja tiek pat.
Gal jie spėliojo, o ne skaičiavo ir kad tos blusos bei erkės perneša atitinkamai 2 kartus daugiau ligų. Ten yra 12 ligų rūšių. Įskaitant buboninį marą. Nors, manau, jis jau nebėra mirtinas. Nes viduramžiais jau išmirė tie, kam jis buvo mirtinas dėl jų genų.
2016.12.30 Kinijos valdžia, Komunistai, pagaliau uždraudė visą prekybą dramblio kaulais. - Bet kokio kaulo, bet kada gauto, apdirbto, senovinio, naujovinio. Derėjo tai daryti žymiai anksčiau. Derėjo dar ir atsiprašyti drambliukų už tai, kad taip ilgai leido juos skersti, nepaisė gausių pranešimų apie tai, laukė kol praneš, netyrė patys. Derėjo dar ir gaudyti tuos, kas skerdė, gabeno ir perpardavinėjo dramblio kaulą. Juk šiame nusikaltime dalyvavo ir Kinijos kariuomenė. Kariuomenė žudė tai, ką pašauktą saugoti.
2016 metai buvo šilčiausi per visą laiką ir 3 iš eilės.
2017.01.18 mokslainiai skelbė, kad 60% visų primatų gresia išnykti dėl žmogaus. Kalčiausi: medžių, miškų kirtėjai. Jie grobia žemę, kad ją dirbti, arba kad sodinti begalines kokoso palmes aliejui. Dažniausiai žemę išdegina. Ypač Brazilijoje, Indonezijoje. Indonezijoje baigia išnykti orangutangai. Dar juos grobia, kad paversti naminiais gyvūnais. Žemyninėje Azijoje orangutangai jau išnyko.
2017 metų kovą Kinijos mokslainiai rado priežastį kodėl pastaruosius metus teršalai virš visos šalies nesisklaidė: sunyko Arkties ledai. Todėl sutriko šiaurės vėjai. Anksčiau jie nupūsdavo teršalus nuo miestų į kaimus, laukus, miškus, gal net į kitas šalis. Dabar viskas nusėda patiems kaltininkams.
2017 metų spalį Olandų mokslainiai ištyrė 63 Vokietijos gamtos apsaugos plotus (draustinius, parkus). Per 30 metų visų skraidančių vabalų, drugių sumažėjo ¾ (75%). Tai akivaizdu iš geldų priekinių langų: mažiau vabalų ištrykšta. Pajuokautume, kad tai taip gal net geriau: mažiau jų žūsta ant geldų, daugiau išgyvena... Bet gyvūnams, paukščiams, kurie juos ėda ir lesa, ir tiems kas anuos pačius ėda, vis tiek blogai: maisto ne daugėja, o mažėja. Mokslainiai stebisi, kad mažėja vabzdžių ne tik kur yra žmogus, bet ir draustiniuose. Jiems visur tampa dykuma.
2018 metų rugsėjį mokslainiai skelbė, kad į arktį skverbiasi vis aukštesni augalai. Jie sulaiko daugiau sniego. Po sniegu šilčiau. Patys irgi šiltina žemę. Todėl smarkiau tirpsta amžinas įšalas. O tas išskiria vis daugiau metano, spartina visuotiną atšilimą.
2018 metų spalį mokslainiai atsakė valdžioms į klausimą, kurį anksčiau gavo susirinkime apie visuotiną atšilimią Prancūzijoje: koks skirtumas tarp 1½ ir 2 laipsnių atšilimo. Visokių salų šalys prašė apriboti 1½°, o ne 2°, kaip ketino ankstesni susrinikimai.
Mokslainiai pritarė: papildomas ½° reikštų perkelti papildomus 10 mln. žmonių ir išnyktų visi koralai. Prie 1½° koralų kažkiek liktų. Kad apriboti padidėjusią šiluma 1½°, tektų tam skirti 2,5% BVP, didumą energijos gauti iš atsinaujinančių šaltinių, auginti plote sulyg Australija derlių iš kurio gaminti kūrą.
2018 metų spalį "Pasaulio gyvūnų šalpa" ("fondas") skelbė, kad nuo 1970 metų pasaulio gyvių kiekvienos rūšies kiekis sumažėjo vidutiniškai 60%. Pietų Amerikoje - 90%.
Rūšys tropikų kalnuose pakilo, kad išvengti šilumos. 7 rūšys išnyko, nes gyveno viršunėse ir neturėjo kur kilti.
Didžiausia žuvis bangininis ryklys sunyko 63%.
2018 metai buvo šilčiausi per visą laiką.
2019 metų spalis, o iš viso 2019 metų 4 iš 5 vėliausių mėnesiai buvo šilčiausi visų laikų po visą pasaulį.
2019 metais mokslainiai skelbė, kad nyksta vabzdžiai. Kai kurios šalys sunaikino jų 90%. Berods, irgi Pietų Amerikoje. Daugiausia - pesticidais. - Ne vien orų kaita. Vabzdžiai apdulkina augalus. Didelė dalis gyvūnų minta vabzdžiais. Daug gyvybės gali sunykti.
Tam antrino Jungtinių tautų organizacijos tyrėjai: gali sunykti ir maistas. Maistinių augalų turime 3000. Bet vos 9 sudaro 66% mūsų maisto.
2019.12.07 aplinkos gynėjai skelbė, kad vandenyne 1% nuo kažkada sumažėjo deguonies. Plinta "negyvi" plotai be deguonies. Į šiltą vandenį kažkodėl telpa mažiau deguonies, o ne daugiau.
2020 metų rugsėjį kažkokie Europos Sąjungos meteorologai, gal "Koperniko klimato kaitos tarnyba" (C3S), skelbia, kad Sąjungoje buvo visų laikų šilčiausias rugsėjis. Vidutiniškai 0,5°C šilčiau negu 2019 metais.
http://www.meteo.lt/lt/naujienos/-/asset_publisher/RrOmWx3nFPCR/content/2020-08-20-i-siumetis-rugsejis-buvo-isskirtinai-siltas
http://www.meteo.lt/lt/2020-rugsejis
Lietuvoje rugsėjis antras šilčiausias 14,8°C po 1975 metų 14,9°C. Paskutinės mėnesio 10 dienų visų laikų šilčiausios: 15,3°C. 2020.09.16 šilčiausia visų laikų rugsėjo diena 27,4°C Varėnoje.
2020 metų spalis spalis Lietuvoje antras šilčiausias 10,2°C po 1967 metų 10,4°C, vidutiniškai.
http://www.meteo.lt/lt/oro-temperatura
2019 ir 2020 metai buvo 2 iš eilės šilčiausi visų laikų Lietuvoje.
2021.06.07 Smithsonian tropical research institute rado, kad kažkurios Amerikos Indėnai tolygiai sugyveno su gamta. Ji nenyko 5000 metų. Mokslainiai žiūrėjo smulkias augalų ir gyvių liekanas dirvoje. Nežinau kaip jie nusprendė, kad nenyko visi gyvūnai ir augalai. Juk ne visų liekanas matė.
2021.08.13 JAV valdiški mokslainiai skelbė, kad liepos mėnuo buvo visų laikų pasaulio šilčiausias. Matuoti ar skaičiuoti pradėjo 1879 metais. 2021.07 bendra sausumos ir jūros temperatūra didesnė 0,93°C negu 20 amžiaus vidurkis 15,8°C. 0,01°C, palyginus su 2016.07, 2019.07, 2020.07. Vyko neįprastai daug viesulų, tiek stiprių, kad jiems davė vardus.
Nuo 1970 metų šilo sparčiau negu per bet kuriuos ankstesnius 50 iš 2000 metų.
2022.01.10 Europos Sąjungos meteorologai "Koperniko klimato kaitos tarnyba" (C3S), skelbė, kad 2021 metai buvo 5 vietoje visų laikų šilčiausių pasaulyje. Iš 1 vietos nustūmė "el Ninjas". - Gamtinis temperatūros pusiaujo vandenyne svyravimas. Matyt, kai svyruos į priešingą pusę, oras įkais 1 vietai. Taip ir nutiko...
2023 metų birželio mėnuo buvo visų laikų pasaulio šilčiausias.
2023.07.03 JAV valdiški mokslainiai "National Centers for Environmental Prediction" rado visų laikų pasaulio šilčiausią dienos vidurkį: 17,01°C. Prisidėjo "el Ninjas".
Ankstesnis buvo 2016 metų rugpjūtį: 16,92°C.
Liepa bus šilčiausia per 120000 metų.
Nežinau ar tikrai matuoja visą pasaulį, ar tik šiaurinį pusrutulį. Jei kartu su Antarktida, turėtų būti apie 0. Bet kažkurią liepos 1-5 dieną Antarktidoje, prie Ukrainos Vernadskio mokslinės stoties buvo 8,7°C.
2023 metų liepa-rugsėjis - 3 šilčiausi visų laikų pasaulyje mėnesiai. Lietuvoje vasaros šiluma iki spalio pradžios.
2023 metai - šilčiausi.
2024 metų vasaris šilčiausias. Vidurkis: 1,77°C virš laikų pramonės pradžioje, nežinau kurių metų. 4 dienas - 2°C. CO₂ kiekis didžiausias per 2 mln. metų.

https://www.metoffice.gov.uk/weather/learn-about/weather/oceans/amoc
2019 metais mokslainiai skaičiavo, kad "Golfstrimo srovė" gali staigiai, negrįžtamai liautis ir net apsigręžti.
Kažkodėl ją vadina Atlantic Meridional Overturning Circulation.
Ten žiūrėk PDF.
Tame faile dar piešia, kad "Golfstrimo srovė" yra pasaulinių vandenyno stovių tęsinys. Šiltos srovės iš kitų vandenynų suteka į Atlantą paviršiumi. Grimzta, atvėsta ir grįžta.
Visuotinas atšilimas supila į vandenyną daugiau gėlo vandens ledynų, upių, lietaus. Jis lengvesnis už sūrų, lėčiau grimzta. Jie klysta neva lėtėjimas sukels "grįžtamą ryšį" ("positive feedback loop"): mažins sūraus vandens kiekį šiaurėje, dėl to labiau lėtės. Lėtėjimas mažina ne kiekį, o greitį.
Šiltas vanduo užsiliks paviršiuje ilgiau. Šiltas smarkiau garuoja. Todėl sūraus vandens gali ir pagausėti, o ne sumažėti. Lėtesnė srovė gali būti atvirkščiai: ne teigiamas, o neigiamas "grįžtamas ryšys". Ji gali save paspartinti. Lėčiau lėtėti.
Jei "Golfstrimas" liausis, Žemės šiluma pasislinks į pietus. Šiaurės pusrutulis atvės. Pietų - sušils.
Ten pat jie rašo ne staigiai, o pamažu. - Gal jie turi omeny staigiai gėlo vandens įplaukų, kiekio atžvilgiu. O laiko atžvilgiu - pamažu. Gal gėlas vanduo gausės tiek lėtai.
Jei per 20-50 metų liautis pilti papildomą gėlą vandenį, srovė atsistatys. Jei vėliau, ji paspartės, bet nebeatsistatys. Jei nesiliauti, srovė vis lėtės, net jei papildomas gėlo vandens kiekis nesmarkės.
http://www.pik-potsdam.de/news/gulf-stream-system-at-its-weakest-in-over-a-millennium
2021.02.25 Airijos, Britanijos, Vokietijos mokslainiai rado, kad "Golfstrimo srovė" 20 amžiuje jau sulėtėjo. Lėčiausia per 1000 metų.
Nuo 1950 metų sulėtėjo 15%. Iki 2100 metų sulėtės 45%. Pagaliau liausis.
Dėl to šiaurės Atlante susidarė šalto vandens sritis. Atvėso kai kur labiau negu 3°C. O visas kitas pasaulio vandenynas sušilo kai kur labiau negu 3°C. Tai žymi spalvos, palyginti su 1870 metais.
Atlanto vandenyno lygis pakils smarkiau, negu vien dėl visuotino atšilimo. Kils smarkesni viesulai Europoje. Žiemos bus šaltesnės. Smarkesnės kaitros. Britanijoje nebebus įmanoma auginti maistą. Amazonės atogrąžų miškai mirs.

Nauja Lietuvos vėliava, dievas

Uspaskiui - irgi Ne. Komunistams (LSDP) - Ne. Paksiui - Ne. Šimašiui (Liberastai) - Ne. Grybei, Nausėdai - Ne. Juos visus kartu galime vadinti "Zuokas". Panašiai nekaltus dviratininkus Zuokais vadindavo, vien už tai, kad anas oranžinius vogė. - Vien už tai, kad žodis "dviratis" sutampa. Nors Zuokiškas nevažiavo visai. Tai dabar tegul kaltus taip vadina.

2009.09.27, priešais Vilniaus Katedrą, dienos be geldomobilio proga, aplaidūs kunigai, ar klapčiukai, laimina geldas. Jos junta palaimą labiau be saiko birzgėti, siautėti. Dešinėje rankoje laiko teptuvą. Bet jį naudoja ne pagal paskirtį. Velnią ne degutu tepa, neplaka, o šlaksto šventu vandeniu. 2020 metais jie dar druska nunuodijo medį priešais. Vietoj jo apvalius akmenis suklojo. Gal tas medis užstojo pėsčiųjų taką kunigų geldoms neteisėtai važiuoti. O gal užstojo Katedrą.

Gal Lietuviai mano, kad jų šitai nepasieks?.. Jau pasiekė. Skaitykite vagysčių sąrašą šios atmintinės gale.
Lietuvoje uraganai būdavo retas reiškinys. Dabar jie lankosi kasmet, ir po du kartus. Palangos paplūdimys jau nuplautas į jūrą. Ai! Bala jo nematė patys automobilastai į jį ir lenda.
Per 50 metų - 1966-2016 - Baltijos jūra pakilo 15 cm.

Baisūnai ramiausiai išsidrebia priešais televizorių, pasigroži pasaulio katastrofomis, kurias sukelia jų mašinytės... Pažvengia iš filmų-siaubakų, ir apie teroristus... O kitą dieną eina terorizuoti pasaulį - tęsti tikrojo siaubo kūrybą už savo slenksčio. ... Birzgina savo mašinytes Lietuvos gatvėmis, šildo pasaulio orą, tirpdo sniegą... Tampa vis uždaresni, piktesni, storėja, kvailėja. Dėl to vis labiau važinėja geldomis ir važiuoja prie televizoriaus paspoksoti pasekmių.

Automobilastai mums pavogė Kalėdas! Tai ne pirma ir ne paskutinė jų vagystė... bus daugiau:

2003 metų žiema: pavogtos Kalėdos (be sniego).
2004 m. gegužė-birželis-liepa: pavogta vasara (lietus ir šaltis).
2004 m. žiema: pavogtos Kalėdos (be sniego, šilta, lietūs).
2004/2005 m. gruodis-sausis: pavogta puse žiemos (be sniego, šilta, nuolatiniai lietūs, potvyniai pajūry).
2005 m. kovas-balandis: pavogtas pavasaris (sniegas, lietūs, šaltis).
2005 gruodis: pavogtos Kalėdos. Žiema persikėlė į pavasarį.
2006 m. kovas-birželis: pavogtas pavasaris - tapo žiema. Pavogta vasaros dalis.
2006 gruodis: pavogta žiema. Kalėdos atšaukiamos.
2009 gruodis: Kalėdos po lietumi. Žiema atėjo tik sausį. Kaip pridera: su sniegu ilgais šalčiais. Bet įspūdis toks, kad tai tėra svyravimas... Šį kartą į šaltį. O ir pats šaltis, nors ir ilgas, bet svyruoja tarp -5°...-26°. Skirtumas su ankstesniais atšilimo metais toks, kad šį kartą viena temperatūra laikosi kelias dienas, o ne vieną ar dvi.
2010 gruodis: per Kūčias lietus. Paskui vėl sniegas. 2011 sausis: sniegą pakeitė atodrėkis, o jį plikledis. Gausybė sniego ir nepravažiuojamų kelių. Daug sužeistų pėsčiųjų ir automobilastų. Dviratininkai pranašesni: negriūva, sužalojimų išvengia. Nebent dėl svetimos kaltės, kai partrenkia.
2011 vasara: lietinga, šalta, labai permaininga.
2011 metų gruodis: Vis nėra sniego. Per Kalėdas - lijundra, plikledis. Per naujus metus - šiltesnis lietus.
2012 metų sausis: pagaliau sniegas, nors ir ne pirmom mėnesio dienom. Šaltis atėjo tik mėnesio vidury. Išbuvo vos mėnesį su permainom.
2012 m. kovas-birželis: lietūs, šaltis.
2012 gruodis: per Kūčias ir Kalėdas lietus staigiai pakeitė žiemą. Lietus nesiliovė iki Naujųjų Metų. Išsiblaivė tik prieš vidurnaktį.
2013 sausis: Už poros dienų vėl lijo kelias dienas su retom pertraukom. Rusnėje - potvynis. Valdžia apsidžiaugė proga paišlaidauti: gyventojai prašo geldoms statyti estakadą. Keista... 2000 metų Lietuviai gyvavo be geldų ir su potvyniais. Dabar ištežo. Visas pasaulis sukasi tik apie geldą. Nebeprisitaiko prie gamtos, kurioje apsigyveno. Nebeišmano kitų, sumanių priemonių, išskyrus tokią ribotą ir bejėgią geldą. Estakada sudarkys Žemę. Protingas žmogus mokinsis kaip išsiversti visuomeniniu transportu, laiveliais, amfibijomis, arba mažinti keliones trumpam. Kvailys nieko neišradinės, o užsispyręs laikysis vien geldos. Ji jam ir šaukštas, ir lova, ir namai, ir meilė, ir laivas, ir lėktuvas, ir tankas. Viskam - vienas matas.
2013 sausis-balandis: žiema. Šaltis ir sniegas iki pat mėnesio vidurio. Pavasario nėra.
2013 gegužė-rugpjūtis: lietūs ir šaltis. Vasaros nėra. Karštis buvo keletą dienų gegužės pabaigoje-birželio pradžioje. Dar vieną dieną rugpjūtį staigiai pakilo iki 34°C. Sekančią dieną nuslūgo vėl iki lietaus. Valdžia skelbė tą kaitrą rekordu ir visuotinu pavojumi. Joks tai rekordas. Visuotino atšilimo pradžioje, prieš 14 metų pasitaikydavo ir 35°C. Niekas necypė iš nuostabos ir nealpo. Visuotinas atšilimas atslinko nepastebėtas, neatpažintas.
2013 rugsėjis: nepaliaujami, ilgi lietūs, dažnai pliaupia liūtys.
2013 gruodis: porą dienų buvo sniegas. Vėl atšilo iki 5°C. Net lietaus nebėra. Anykščių ir Ignalinos žiemos pramogų verslai turėjo 50000 Lt nuostolių. Atšaukė Kalėdas ir Naujuosius Metus. Tai nutiko dėl didelio, smarkaus, ilgo viesulo sūkurio prie Airijos.
2014 sausis: nėra sniego, šilta 5°C ir sausa. Atslinko vakarinis viesulo kraštas. Jis pučia iš šiaurės. Sniegas iškrito 14 dieną. Už poros dienų pagaliau atvėso iki -10°C. Sūkurys - prieš laikrodžio rodyklę. - Vakaruose - iš šiaurės, rytuose - iš pietų. Sūkurio vidurys - jau toli rytuose, Rusijoje. Netrukus oras pamažu šilo. Sausio paskutinėm dienom temperatūra viršijo 0°C. Per vasarį sniegas ištirpo.
2014 liepa: rudeningas pavasaris tęsiasi. Daug lyja. Tenka vilkėti striukes. Temperatūra kartais siekia 0°C naktį, +5°C dieną. Atšilo apitikriai po 8 dienos.
Karšta buvo mėnesį, iki +35°C. Vakaruose palijo po 3 savaičių. Rytuose visą tą mėnesį nelijo. Sausra sunaikino 1⁄3 derliaus. Geri prinoko tik svogūnai, česnakai, grudai. Kai palijo, vėl blogai: liūtys - smarkios. Išskalauja žemes, suneša jas kitur perdaug. Žemė pažliunga, trukdo nuimti derlių. Drėgnų grudų nėra kur laikyti. Jie perpildė džiovyklas (elevatorius). Lijo visą rugpjūtį nuo 8 dienos su dienos pertraukom.
2015 sausio 1: iškarto po Naujųjų Metų vidurnakčio ėmė šilti, o paskui ir lyti. Sniegas ištirpo. Po keturių dienų pašalo ir pasnigo. Naktį būdavo iki -20°C. Dar po 4 dienų atšilo. - Vieną dieną buvo +7°C. Daug lijo. Sniego neliko. Prasidėjo potvyniai.
2015 liepa. Vis vėsų, lyja. Jūroje prie Klaipėdos audra sustabdė didžiausią visų laikų poilsiautojų laivą (kruizinį). Jis negalėjo įplaukti į uostą ir atnešti miestui pinigų. Verslininkai tik paspoksojo į didžiausią visų laikų pelną. Jis išplaukė į Suomiją. Jie nenorėjo tenkintis mažesniu pelnu, arba padalinti jį į smulkesnius gabalus, kad galėtų įplaukti į uostą. Norėjo apžioti visą.
Jau nėra kalbos, kad rūpintųsi gamta: kad geldos negadintų oro ir dėl to nekiltų smarkios audros. Tie verslininkai dar ir patys geldas tratina.
2015 lapkritis: porą dienų buvo sniegas.
2015 gruodis: sniegas virsta tik po Kalėdų. Jas pavogė.
2016 sausis: per savaitę smarkiai atvėso. Šaltis iki -32°C buvo vos 1 naktį. Per savaitę pamažu atšilo iki -4°C. Vis gausiai sninga. Užkimšo kelius. Pasvyravo iki -13°C. Sausio 25 staigiai atšilo iki 0°C. Kitą dieną - +3,5°C. Per 5 dienas sniegas ištirpo. Vėjas smarkus, pietvakarių. Užtat kitoje Žemės pusėje Arkties oras užplūdo Taivanį. - +4°C. To ten nebuvo 44 metus. Visi šalo. Bent centrinio šildymo ten nėra. Žmonės bėga į kalnus žaisti sniege. Jis ten krenta vos 300 metrų aukštyje. Anksčiau krisdavo tik 1 km.
2016 gruodis: sniego nebuvo. Dulksna, drėgmė, migla per Kalėdas. Jas pavogė. Per naujus metus mažiau lietaus.
2017 sausis: 2017.01.03 iškrito sniegas ir ėmė tirpti. Nespėjo. 2017.01.05 šaltis -15°C. 2017.01.06 -20°C; 2017.01.08 -8°C; 2017.01.12 -4°C; 2017.01.13 +2°C. Būtent šio atšilimo išvakarėse Savivaldybė barstė smėlį ir druską, nors žinojo, kad sekančią dieną oras atšils ir druską nuplaus, o smėlis taps "pavasariniu".
Pavasarį, vasarą buvo vėsu, dažnai lijo. Gerai, kad bent neišdžiuvo žemė. Vasara atėjo tik liepos viduryje. Baigėsi rugpjūčio viduryje. Nutiko net trumpa sausra.
Rugsėjį visą mėnesį lijo. Lietus liovėsi tik 2017.10.16. Pažliugo laukai. Ūkininkai prarado derlių. Pareikalavo pinigų. Valdžia, užuot branginusi maistą ir tuo mokinusi liaudį nedeginti benziną, davė liaudies pinigus apeidama liaudį. Juos paėmė iš Europos Sąjungos dovanų.
2017 gruodis: lyja. Porą kartų snigo. Bet per dieną ištirpo. Naujųjų naktį 3 valandą truputį snigo, po to vėl lijo. Atšilo iki +5°C. Lijo ir visą dieną.
2018 sausis: Sniego nėra. Vėso pamažu. Tik 13 dieną šaltis pasiekė -6°C. Sniegas nuolat iškrito tik 17 dieną. Ir vėl atšilo iki 0°C. 4 dienas šalo iki -13°C. 25 dieną atšilo -2°C. Paskui +2°C. Per porą dienų sniegas ištirpo. Lijo. Teko atšaukti žirgų lenktynes ant Sartų ežero ledo, nes ledo neliko ir vargu ar buvo. Lenktynes ketino vasario 3 dieną.
Tik vasario paskutinę savaitę šaltas oras pagaliau užplūdo Europą. Vilnius pajuto jau senai neregėtą "speigą" vos apie -14°C.
2018 Gegužė-birželis. Lietuvoje sausra. Vos kartais trumpam palyja. Nudžiuvo pusė žolės. Kai kur - visa. Vilniaus savivaldybė vis tiek kerta žolę, kad neatsigautų.
Dega durpės Latvijoje. Lietuvai teko siųsti pagalbą.
2018 lapkritis: iškrito pirmas sniegas. Per tą pat dieną ištirpo.
2018.11.30 -6°C. 2018.12.01 iškrito pirmas gausus sniegas. Lyti pradėjo po 2 dienų. Sniegas išnyko. 2018.12.18 iškrito pirmas nuolatinis sniegas. Pamažu atšilo. 2018.12.27 pradėjo lyti. 2018.12.26, kad neprarasti kąsnio, valdininkai ėmė valyti sniego likučius. Nes po dienos tai, ką jie valė, ištirpo. Tik pievose liko. Galėtų ir ten valyti... gramdyti pinigą... 2018.12.31 palijo, o dieną pasnigo. Vėl tirpo.
2019.01.02 pagaliau pasnigo ir liko nuolat. -2°C. Sekančią dieną -4°C.
2019 kovas-balandis. Šalnos. Nušalo visi obelų žiedai. Neaugo obuoliai.
2019 balandis-birželis: Lietuvoje sausra. Valdininkai vis trypia ir skuta žolę, kad neatsigautų. Karšta iki 37°C. Kartais palyja, bet ne ramiai, o liūtis. Išplauna dirvą.
2019 birželis: Dega Traksėdžių durpynas, Šilutės srityje, 12 hektarų. Sudegė 2 traktoriai, kurie jį kniso.
2019.12.18 Lietuvoje šilčiausia visų laikų tos pačios metų dienos diena. Vilniuje +7°C. Dzūkijoje +10°C.
2019.12.17 ir 2019.12.18 Australijoje - irgi, iki +50°C. Dar ir dega. Skaityk aukščiau.
2019.12.29 pasnigo ir per naktį ištirpo. 2019.12.31-2020.01.01 snigo tik porą minučių per patį vidurnaktį, per pačius Naujuosius Metus. Sniegas tuoj virto lietumi... Ir daugiau nebeatvirto.
2020 rugpjūtis-rugsėjis: hidrologinė sausra. Senka gruntinis vanduo. Bet valdininkai vis kerpa žolę kaip pašėlę, lyg niekas neįvyko. Jos nedera kirpti niekada, net derlingu metu. Kerpa pinigus.
2020.12.10 pasnigo. Per dieną ištirpo. Po savaitės snigo ir laikėsi porą dienų. Kitas dienas apniuko, ar lijo. Giedrų buvo vos pora.
2021.01.01 Naujųjų naktį lijo. Gerai bent, kad po vidurnakčio. Tuoj daug snigo. Iki vakaro ištirpo.
2021.01.02 snigo daugiau. Vėl tuoj ištirpo. Porą dienų lijo dulksna.
2021.01.06 snigo 2 dienas. 0°C.
2021.01.13 snigo. -4°C. Viso prisnigo vos 12 cm.
2021.01.15-2021.01.20 šalčiai iki -22°C naktį. 2021.01.20 pasnigo.
2021.01.21 +4°C.
2021.01.24 lyja. 2021.01.25-27 sninga. Išvirto šimtai medžių, nutraukė elektrą tūkstančiams neteisėtų namų, katrie apsigyveno toli nuo miesto, savimi suniokojo gamtą.
Gyventų, kur priklauso, taip nenutiktų. Valdžia neteisėtai atidavė jiems gamtą, mišką, parką, tautos "balkoną". O dabar dar už mūsų visų elektros pinigus jiems atstato laidus.
Elektros tinklas ("ESO") ir nusikaltėlis Energetikos ministras Dainius Kreivys reikalauja naikinti medžius išilgai elektros laidų, kurie yra ant stulpų, platinti proskynas.
Vietoj to, jie turėtų kelti laidą aukščiau medžių, dėti ant stulpo galo papildomą gabalą, daryti jį aukštesnį. Bet tada laidą draskys vėjas. Medis užstoja nuo vėjo, saugo laidą. Bet nedėkingas žmogus jį žudo. Po to verkšlens, kad nėra medžių ir juos sodins...
Žada užkasti laidus po žeme ("kabeliuoti"). Dabar po žeme yra 40% laidų. Per 10 metų padarys vos 60%. Kainuos 4 mlrd. €.
Taisyti būtų brangiau bei sudėtingiau.
- Vėl už visų vartotojų pinigus.
Jei vis tiek užkas laidus, tai medžius kirs be reikalo.
2021.02.02 sninga. Porą savaičių iki -15°C.
2021.02.21 0°C. Sniegas ištirpo. Po savaitės oras vėl atšalo -3°C. O sniegas nebedengė žemės. Tik vanduo pažliugusioje žemėje stingo. Žalojo augalų šaknis. Kartais pasnigdavo. 2021.03.25 vėl atšilo.
2021 balandžio viduryje pirma liūtis. Nors dar šalta. Vis tiek oras gebėjo sukaupti tiek daug energijos. Po savaitės snigo, smulki kruša.
Pavasaris vėsus. Derlius menkas. Gerai bent, kad gausiai lyja.
2021.06.14-2021.07.17 sausra +33°C. Truputį lijo kas 10 dienų. 2021.07.17 smarki liūtis, vėjas. Už 50 metrų nieko nesimatė. Dar 2 valandas lijo nuosaikiai. Daug pagadino. Valdininkai vis neteisėtai skuto žolę, vijoklius, pradygusius medžius.
2021.06.21 šilčiausia visų laikų Lietuvoje naktis: Nidoje +21°C. Nors, sako, kad anksčiau kitur irgi buvo tiek.
2021.11.24 pasnigo. Po savaitės šalo -11°C.
Giedra vos 1 dieną 2021.12.08. Kitas dienas niuko. Kalėdos su sniegu.
2021.12.10 lijo. Per dieną ištirpo. +4°C.
2021.12.20 sninga. -7°C. 2021.12.30-2022.01.03 ištirpo. +3°C. Naujieji metai be sniego. 2022.01.06 šalo. Bet sniego nebėra. Augalams reikia dangos. Peršals. Be sniego pavasarį nebus vandens. Ištiks sausra.
Šilutės srityje jau neša ledą Nemuno upėje. Ledas grūda potvynį.
2022.01.14 audra visoje Lietuvoje tęsėsi kelias valandas. Šilutės srityje vėjo greitis 126km/val. Dievas nuplėšė Katedros stogą. - Bausmė pagonims, kad meldžiasi geldoms, o ne jam; kad nunuodijo medį.
2022.02.08 lyja. Per savaitę ištirpo ½ sniego. 2022.02.20 ištirpo visas.
Pavasaris šaltas. Sausra.
Karšta, daugiau negu +30°C, gegužės vidury, birželio pabaigoje, nuo rugpjūčio vidurio. Liepą smarkios liūtys, audros. Nors, Europoje sausra.
Ruduo, šaltis atėjo staigiai, rugsėjį, tuoj po karščio. Naktį +7°C. Spalis dieną +15°C.
2022.11.18 snigo -3°C. Mėnesį šalo -12°C. 2022.12.20 staigiai pradėjo tirpti -1°C. 2022.12.21 +1°C. Lyja. Atėjo šiltas oras iš pietų.
2023.01, porą dienų po Naujųjų metų, snigo gausiai. 2023.01.10 ištirpo. 2023.02.21 šalo -4°C. Snigo.
2023.11.24 sniegas iškrito. Šalo -12°C. 2013.12.13 pradėjo tirpti. Per 3 dienas neliko.
2023.12.25 Kalėdos be sniego. Lyja. 2023.12.26 bent šlapdriba Kalėdinė. Bet per valandą ištirpo.
Nauji metai be sniego. Gerai, kad bent be lietaus.
2024.01.03-05 snigo. 2024.01.08 šalo -20°C. Zarasuose -28°C. 2024.01.10 šilo +7°C. Beveik viskas ištirpo. 2024.01.12-15 snigo. Šalo -7°C.
2024.03.31 šilčiausia visų laikų kovo diena. Druskininkuose +25,5°C. Po to savaitę vėso, lynojo.
2024.04.09 šilčiausia visų laikų balandžio diena. Birštone +28,4°C.
2024.04.10 Šalčininkuose +27°C.
2024.04.21 dieną ir naktį lijo.
2024.04.22 drėbė šlapią sniegą. Lietuvos šiaurėje sluoksnis 60cm. Traukė elektros laidus. Pietuose tuoj tirpo.
2024.06.28 visų laikų šilčiausia ši diena. Druskininkuose: +34°C.
...

Šis mano ekologinis raštas nereiškia, kad jeigu automobilis neterštų, tai juo važinėtis būtų gražu. Automobilis ir jo savininkai sukelia žymiai daugiau rūpesčių negu vien ekologija. Pavyzdžiui, Lietuvoje jie nužudo kasdien po 1 dviratininką... per šventes - po 2. Mintis juk reikia ne automobilius uždrausti, bet auklėti savininkus tėra iliuzija. Kvailas savininkas perkasi automobilį. O automobilis skatina tolesnį proto, atidumo, atsargumo, pagarbos, savarankiškumo, bei kitų padorių savybių sumenkėjimą. Posakis "žudo ne šautuvai, bet šauliai" automobiliams netaikomas. Automobilis neigiamai veikia net ir padorų žmogų. Dviratininkus traiško ir "dori" ir "nedorėliai". "Padorusis" gal ir laiko save mandagiu. Bet vien išvažiavęs su savo gelda jis jau elgiasi nemandagiai (kelia pavojų, triukšmą, teršia, ir kitaip engia save bei aplinkinius).