Šiandien parėkavau Savivalybėje.

Ten kalbėjau su konsultantu, transporto plano rengėju.
1.
- Kokia dalį automobilių kelių plėtra (1 mlrd litų) sudaro iš miesto biudžeto?
Atsakymas:
- Nežinau. Vakar čia buvo žmogus apie finansus. Vakar reikėjo klausti.

2.
- Kodėl duodate didumą lėšų vartotojų mažumai?
Atsakymas:
- Yra poreikis. Jį reikia tenkinti. Automobilių vartotojų yra dauguma. Be to, visuomeniniam transportui duodame maždaug tiek pat lėšų.
- Netiesa. Pačios Savivaldybės duomenimis automobilius vartoja tiktai 31% keleivių. Kaip jūs už tai atsakingas to nežinote?
- Netikiu. O dėl visuomeninio transporto. Mes duodame jam irgi daug. "Greitiesiems tramvajams" - pusę miljardo, troleibusams - 33 mln Lt., ir taip toliau... Viso irgi maždaug milijardą...

Paaiškinsiu, kad 33 mln bus 5 km troleibusų linija, iš kurių matyt didumą sudarys vėlgi naujos gatvės (automobiliams) tiesimas maždaug tarp Žirmunų žiedo, Fabijoniškių, ir link Pašilaičių. Konkrečiai bus pratesta Žvalgų gatvė (matyt lygiagrečiai Kazlausko). Kiek ten liko Ozo žalumos matyt tiek bus galutinai sunaikinta.

Nepamenu ką jis minėjo kas bus perkama už likusius 400-500mln litų.
Matyt bus dar troleibusų, atobusų pirkimas, ar dar kažkas...

Bet pats santykis 50%-50% neteisingas. Geriausiu atveju turėtų būti 31%-69%.
Ir vėlgi, negalima žiūrėti į tai kaip į prekybos sanderį. Automobilazmą reikią žaboti. Pati savivalybė skelbia visuomeninio transporto prioritetą. Sveikos gyvensenos butinumą. Pati viską laužo.

Pažiūrėkime kas gi bus visuomeniniam transportui iš tų 50%.
Pasirodo - niekas, tramvajai ir tai vos kai-kur. Ir jie surys daugybę ploto, o važiuos tokiu pat greičiu kaip troleibusai.

3.
- Koks bus tramvajaus techninis sprendimas?
- Paprastas - bėgiai.
- Jokių pakylų, neatpažintų skraidančių ir magnetinių pagalvių?
- Jokių.
- Koks greitis?
- 22 km/val.
- Lėčiau už troleibusą?
- Taip.
- Kodėl vadinate greituoju?
- Bus sudaryta žalia šviesoforų banga.

Paaiškinsiu. Tramvajų linijų bus vos 1 - palei Kalvarijų gatvę iki Santariškių.
Ateity dar 2 linijos po 3-4 km skersai į vakarus. Kitaip sakant - praktiškai niekis.
Ir visa tai kainuos puse tiek kiek duodama automobiliams plėtoti. O automobiliai bus plėtojami po visą miestą, ir aplinkui miestą.

Įdomu, kad automobilazmo apologetai propaguojantys viadukų statymą, bei transporto sprendimą tramvajumi į tą tramvajų kojos nekels. Po statybų, jie ir toliau važinės savo geldomis. O pinigų benzinui užsidirbs iš statybų. Arba iš valdiško krėslo. Arba iš padidintų kainų, tie nedaugelis, kurie verslą varo, ar kažką naudingo gamina šioje kvailių šalyje.

Tramvajus turi bėgius. Tai tiesa...
Seniau, Tarybano Sąjungoje visi avtamabiliai buvo slepiami žiemai. Buvo neįsivaizduojamas dalykas, kad kas nors slidžia šaltą žiema grustusi į tą metalinę geldą. Autobuse ir saugiau ir šilčiau. Laikai atejo tokie, kad automobilis tapo dievu. O jam reikia melstis kiaurus metus. Kas pasikeitė? Sniegas gal kitoks? Lygtai - ne. Bet dabar žiema važinėja visi.
O kai kalba apie dviratį, žiemos prietarų vistiek neatsisako. Važinėja dviračiu žiema daug Suomiai sušalę į ragą, Estai, Latviai, Švedai. Lietuvis sušalės į medinį rastą savo fantazijose - nevažiuoja, nors randasi 800km į pietus.

Taigi prietarai apie žiema automobiliui yra sulaužyti...
Prietarai dviračiui išlieka...
Prietarai bėgiams irgi bus sulaužyti. Lietuvis sekmingai užvažiuos ant tų bėgių, ir džiaugsis savo prietarų pergale.

Užblokuos jie tą tramvajų iš to džiaugsmo. Jokie bėgiai nepadės.

Jau nekalbu apie tai, kad bėgiai atims važiuojamos dalies plotą. Tai kuom tie automobilistai postringautojai masto? Jiem patiems gi tramvajus trukdys. Reikės visus lipančius, išlipančius keleivius praleisti. O ten kur tarp eismo krypčių žalioji veja yra, ji bus sunaikinta. Neliks skiriamos vejos, mažės ir saugumas.

4.
Aplinkkeliai bus ir mieste ir už miesto.
Vienas eis pro Rudamina, Juodšilius, Panerius, Gariunus, Pilaitę (naikinant miškus) link Ukmergės plento. Pietuose (Rudamina) jau yra keliai. Bet valdžia nori lygiagrečiai naųjų, ir tiesesnių. Tikriausiai, kad vairuotojui nereiktų dažnai vairą sukioti - pavargsta vargšelis.
Tikslas: trazitinio transporto praleidimas apeinant miestą.

Tranzitinio transporto skaičiavimų neradau. Mano paties pastebėjimai: visuose tuose keliuose eismas nėra toks, kad reiktų papildomų kelių. Aš visur važinėjau dviračiu daug. Žinau.
Neabejoju, kad keliai bus užtvindyti automobiliais. Bet kiek iš to bus tranzitas - duomenų nėra. Nelabai gal ir ieškojau. Nelabai jie ir rodomi. Ydinga parodos ir plano priedermė yra parodyti "kaip" bus daroma. Bet ne "kodėl".

Kitas kelias jungs Minsko plentą su Lazdynų tiltų. Vėl-gi tranzito vardan. Nors vėl neiašku kiek ten bus tranzito, neaišku kur tas tranzitas eina.
Kiek aš matau ir krovininynis ir lengvasis transportas vistiek važiuoja ten kur akys veda, o ne kur jiems numatyta. Norės - vistiek važiuos pro miestą, ir kilpomis.

Jei tu į Lazdynų tiltą norėtum patekti, tai laisvai rastum kelią palei Panerių gatvę. Bet nematau aš ir joje jokio didelio srauto. Vat bėda - jie važinėja visomis įmanomomis gatvėmis, visais šunkeliais nepriklausomai nuo jų dydžio. Autostradų nepaiso, kiek jų naujų bestatytum. Nėgi retenybė mums matyti kur nors šunkelyje prisiparkavusį vilkiką?

Mano pastaba dėl Panerių gatvės neparemta skaičiais. Remiuosi tiesiog tuom ką mačiau savo akimis - nėra ten to žadamo tranzito. Bet lygiai taip pat ir plano rengėjai nesiremia skaičiais, kai sako juk remia automobilastus, nes jų yra neva dauguma. Skaitykite 2 skyrių aukščiau, bei 7 skyrių žemiau.

Bus daugybė brangių viadukų aplinkui Geležinio Vilko mazgą. Pats tas mazgas bus keleto kelių raizgalynė - praktiškai taps didžiulė aikšte su apkakotos žemės lopinėliais.
Įdomu, kad transporto problemos jis neišspres. Nes nebebus platinama Ukmergės g. (pakilimas į Šeškinės kalną).

Siūlymas:
Miesto plane nėra atsakymo kokia yra asfalto plėtros riba. Kiek dar jį galima bus dauginti? Kada bus gana?
Juk iki šiol automobilizavosi vos 31% keleivių.
Aš manau asfalto kiekio ribos nustatymas turėtų būti esminė plano dalis. Ne konkretus sprendimai, o riba.
Jei kažkur padarei gatvę. Kitur panaikink.
Mano manymu, riba jau seniai viršyta.

Pažiūrėjus į aplinkelių link Kauno plento bei Ukmergės plento planus, ištiesu pradeda vaidentis, kad jie labai reikalingi. Taip "logiškai" pratesiamos "linijos"... Tiesiog bedi pieštuku į žemėlapį ir paišai bele kokią "tatuiruote" ant mūsų žydros planėtos kuno... Lyg kokį galvosukį "kaip nupiešti nenutrukstamą liniją". Nauji keliai apjuosia miestą. Leidžia jį apvažiuoti, išvažiuoti, bei įvažiuoti...
Vaidenasi neva logiška. Bet... Atsipeikeju, ir suvokiu, kad ne. Negalima važiuoti automobiliu bele kur "tau panorėjus, lydekai paliepus"...
Lyg koks šernas kiaurai pro bruzgynus. Panorau - prospektas ten... Panorau - šen... Turi būti atsakomybė. Ir galimybių paisymas. Erdvės galimybių. Jei jos nėra, nėra ko ją dirbtinai kurti buldozeriais. Nėra galimybės - nevažiuok automobiliu. Politika turi būti automobilazmo mažinimas iki tokio lygio, kad aplinkelių nereikėtų.
Kaip tai daryti? Tam reikia veiksmų komplekso. Joks vienas sprendinys, ar bendrasis planas nesuveiks. Reikia būtent komplekso.
Skaityk mano įstatymą, bei pagrindinį puslapį Ką daryti.
O dabar mano siūlymas: naikinkite visų aplinkkelių, o taip pat ir viadukų, ir kitus automobilizmo, projektus. Anuos, kuriems davėt 1 milijardą litų. Sutaupytus pinigus kiškite į liaudies dviratinį švietimą, ir dviračių bei visuomeninio transporto pritaikymą dviračiams, jo gausėjimą, bei panašią propagandą.
Turime keisti žmonių požiūrį. O ne taikytis prie jo. Turime keisti padėtį, o ne plėtoti esamą.
Pinigų aišku liks kalnai. Nes visuomeninis transportas tiek nereikalauja (skaityk mano pokalbį su miesto meru A. Zuoka; nuorodą į jį rasi kito puslapio pabaigoje). Tada atiduok pinigus ten kur jų miestas stokoja: švietimui, gydytojams, ugniagesiams, gamtosaugai, ir taip toliau...

5.
Šeškinės kalno miškeliai bus galutinai sunaikinti. Bus įrengti keli stadionai, vienas "pramoninis" stadionas, ir daugybė teniso kortų.
Mano galva ten reiktų daryti parką. Kortų, ir stadionų kažkiek gali būti. Bet nedaug.

Seniau ten buvo planuojamas parkas. Bet vietoj jo pastatė Akropolį. Ten kur aš svajojau dviračiųjų, arba pėsčiųjų tiltą per Ozo gatvę tarp šlaitų, bus tikrai padarytas tiltas. Bet jis bus automobiliams geriau privažiuoti į prekyvietę.
Atitinkamai bus pakylimas, įvažiavimas į tą tiltą sugriaus priešingą Akropoliui šlaitą (ten kur kalnų dviračių varžybos daromos kartais). Be to, tai bus papildoma sankirta su Franko komisijos planuojamu dviračių taku. Savivaldybėje tokia komisija yra, jai vadovauja Vilniaus Planas. Rašau apie ją truputi pagrindiniame puslapyje "Ką daryti". Takas yra planuojamas niekinis. Jo nereikia. Bet kai-kurie dviratininkai vistiek ten šaligatviu važiuos – be tako, kaip ir visur kitur. Sankirtos trukdo.

Iš principo Šeškinės kalnui turėtų būti siūlymas toks: Nugriauti prekybos centrus, atstatyti buvusį landšaftą, padaryti tenai parką, galima su esamo plano elementais (porą kortų, galbūt vienas stadionelis, arba sporto aikštelė), bet ne tiek daug kaip dabar.

6.
- Kodėl be paliovos naikinate žalius plotus automobilazmo naudai?
- O ka? Jums žalumos maža? - rodo storas, prakaituojantis konsultantas pro langą. Ten palei betonines Konstipacijos prospekto platybes kabo gėlių vazonai. Anksčiau statybų ten buvo pieva ir senų didelių medžių eilė.
(Pastaba. Storiulių neniekinu. Bet priekaištą turiu: dauguma propaguoja nesveiką gyvenimą. Beveik visi - prieš dviračius.)

7.
- Kodėl užuot žaboję automobilazmą, ir skatinę visuomeninį transportą, darote atvirkščiai?
- Poreikis... O visuomeninį transportą mes pagerinom. Čia Konstipacijos prospektas buvo 4 eilių dabar 6. Po vieną eilę davėm autobusams.
- Ne. Jus po vieną papildomą eilę davėte automobiliams. Autobusai ir seniau viena eile važiavo.
- Tai jums taip atrodo.

Štai kaip. Logika man tik vaidenasi. O tai, kas jam atrodo, pasirodo ir yra logika.
Jis aiškina kas jam atrodo toliau:
- Kodėl aš turiu daryti kažką dviračiui? Va... žiurime pro langą. Kiek automobilių pravažiuoja? - Daug. Kiek dviračiu? - Nei vieno.
- Maža ką jus dabar, ir čia matote... Aišku jeigu čia autodromas, tai čia automobiliai ir telkiasi. O be to, pėsčiųjų ar dviratininkų net ir 100 vienetų nesudarys tokio eismo kaip 10 automobilių. Dviratininką dar pamatote kartais... Pestieji išvis kaip fonas jums, kaip dekoracijos - nematomi. O jų čia daugiausia.
Jis sako:
- 1989 metais "žalieji" irgi aiškino, kad kelių plėtros nereikia. Sakė neva automobilių nebus, jais niekas nevažiuos. O dabar jie tyli. Nes automobilių dabar apstu. Tyli visi. Tyli net ir Karalius, [Vilniaus Planas vadovas, prijaučiantis dviračiams] kuris čia daug kam prieštaravo.
- Gal kas parsidavė tas ir tyli. Mes tikrai netylim. Automobilizmą reikia žaboti. O ne žiūrėti į ji kaip į paprastą paklausą-pasiūlą.
- O žiema kaip važiuoti? Žiema išvis dviratininkų nėra.
- Yra. Dabar daugėja. Kaip tik seniau ir sutikdavau jų vos 1 per žiemos dieną. Dabar - po 20. Jūs nežiūrite - nieko ir nematote. Gal išvis namuose tunote.

Čia įsiterpė nesusijes automobilastas:
- Tai panašu į seksualines mažumas. Jokio didesnio jų skaičiaus nėra. O kiek visokių teisių reikalauja!
Atsakau:
- Jūs neteisus. Mažuma yra automobilistai.

Štai kaip. Tol kol mūsų nemato. Mūsų nėra. O mato tiktai, kada susispiečiam pulkais, kaip ir jie patys.
Taigi, brangieji "pėdikai"... Manau masiniai dviratastų renginiai, kaipo Dviratastų Paradai (Kritinė Masė) yra labai naudingi.

8.
Sutikau savivalybės atstovą, kuris kabinėjo gamtos parkų informaciją, bei žemėlapius. Jis matyt buvo iš kokio gamtos skyriaus. Jis paaiškino, kad Belmontas tikrai yra draustinis. Belmonto kelias priklauso tam draustiniui. Papriekaištavau, kad atitinkamai Savivalybė privalėjo uždrausti daryti iš to kelio prospektą, o prie pramogų tvarto (žmonių fermos) neturėjo būti leista nei parkavimo plėsti, nei kelių.
Atsakymas:
"Kokia visuomenė, tokia ir Savivalybė."

Ašku, kad žmogus suvokia klaidą. Bet pagal pareigas nesugebėjo, arba išvis nieko nedarė.
Vienintelis, ką jis sugebėjo, tai pasiūlė man pasiūlymo blanką skirtą konkrečiai Pavilnių Regioninio parko siūlymams.
Įdomu, kad blankas siūlo įrodyti, kad siūlytojas "veikia teritorijoje, kuriai rengiamas projektas".

Kelias į Belmontą bus įteisintas "prospektu". Automobilazmas nebus žabojamas. O to prospekto šalikelėje kada nors paklos dviračių taką. Bet dviratininkams tos vietovės tapo nebepatrauklios būtent dėl draustinio urbanizavimo, bei automobilių gausos. Įdomų, kad visa kelio teritorija, bei naujas Belmonto pramogų komplekso (žmonių fermos, arba žmonių tvarto) automobilių parkavimas pažymėti kaip neurbanizuotini plotai.
Siūlau: Apsaugoti Belmonto draustinį. Užtverti Belmonto kelią. Sutaupyti pinigų ir nedarytui dviračių tako. O žmonės tegul parką, ir "tvartą" lanko pėsčiomis, išnuomotais arba savais dviračiais, vėžimais, ir kitomis priemonėmis, kurias galės pasiūlyti kokie nors verslininkai, savanoriai, patys lankytojai, arba "tvarto" savininkai. Automobilius lankytojai paliks aikštelėje prie "Audėjo" (gamykla netoli kelio pradžios). O su laiku, gal pripras ir be automobilių atvažiuoti. Siulymas yra sudarytas pagal mano kitą straipsnį kurį skaitome čia.
Paskui jį daviau Savivaldybei:
http://andrius.saugokmedi.lt/kadaryti/savivaldybe/Siulymai_Bendram_Planui.htm#17
http://andrius.saugokmedi.lt/kadaryti/savivaldybe/Siulymai_Bendram_Planui.htm#18

9.
Pasiginčyjau su kitu automobilastu. Jis irgi pripažino, kad Geležinio vilko mazgas nesprendžia jokios problemos.
Taipogi sutikome, kad:
Tramvajai - nesamonė.
Miesto centrą reikia uždaryti, nes ten jokio transporto sprendimo niekada būti negali.
Busimas Kernavės tiltas (šalia Baltojo tilto), didins eismą miesto centre, bet eismo atomazgos miesto centre nėra - eismas centre nepalengvės, nes pralaidumas nepasikeis. Jis trukdys ir pėsčiųjų tiltui (smarvė, triukšmas, vaizdai). Naikins Neries žalią krantą.

Jis pasiskundė, kad pro jo namą - pro mažytę gatvelę - nuolat zuja nevalyvi automobilastai, norintys prasmukti pro kamštį pagrindynėje gatvėje.
Jam triukšmas ir smarvė. Į mano siūlymą užtverti tas gatveles atsiliepimas neigiamas:
jie blogai man daro, bet tegul važiuoja.

Į raginimą darban važiuoti dviračiu atsiliepimas neigiamas. Pažeriami visi nemastančiojo žmogaus standartiniai prieštaravimai dviračiui: kostiumas, pakilimas į kalną, prakaitas, užterštas oras. Užtai automobilis orą filtruoja.
Sako:
- Miestas - ne dviračiui. Dviratis yra užmiesčiui.
Aš sakau:
- Miestas - ne automobiliui. Be to, automobilis iš po priešakinio automobilio išmetimo vamzdžio siurbia teršalus. O aš tuo metu pasirenku ramesnį kelią, ir man vėjas pučia aukščiau. Filtruoti automobilio orą reikia būtent dėl to, kad siurbiamas visas mėšlas tiesiai nuo žemės, ir nuo svetimo išmetimo vamzdžio. Bet kuriuo atveju, smulkios dalelės užsilaiko salone. Jis uždaras, tad net ir filtruotas oras neišsisklaido. Salonas visada dulkinas. Filtras nėra dujokaukė. Ir jau niekas niekada nėra pateikės oro automobilio salone kokybės skaičių.

Besikalbant, jis pamažu pradėjo suprasti ką jam sakau. Vienintelis jo rimtas priekaištas liko dviratasto įkvepiama smarvė. Jis vis niekaip nenorėjo suprasti, kad dviratastas dumų praryja mažiau. Aš jam sakau, kad padetį jis pats ir blogina. Gaunasi uždaras ratas.

Taigi atsakingai skelbiu - jei sumažinsime smarvę. Daug automobilastų persės į dviračius. Aišku su sąlyga, kad su jais kas nors kalbėsis įtaigiai. Todėl plano dalis turi būti ir visuotinas švietimas. Už dviračius, už autobusus, prieš automobilius arba jų besaikį vartojimą. Reikia mokyti kaip ieškoti maršruto dviračiui, kaip važinėti įvairiom sąlygom, kaip būti savarankiškam.

Kaip smarvę mažinti? Dauginti kelius? Ar juos mažinti? Siūlau mažinti kelius (jų skaičių). Galbūt vietomis šiek-tiek gerinti, ir netgi dauginti... Bet bendrai - mažinti. O jei taip. Tai visas automobilazmo plėtros poreikis tėra iš piršto laužtas, ir bergždžias. Siūlau naikinti Geležinio vilko mazgo projektus, bei statybas. Jau padarytas statybas paversti kabančiais sodais, arba nugriauti. Bus pigiau, negu užbaigti. Siūlau naikinti aplinkkelius (į vakarus, pietus, ir rytus nuo Vilniaus). Siūlau naikinti busimą Kernavės tiltą (šalia Baltojo tilto), o taipogi naikinti Kernavės gatvės pavertimą nauju prospektu.
- Perdaug asfalto. Tiems kas postringauja neva tai prieštarauja automobilazmo poreikių tenkinimui, arba neva taip niekas pasaulyje nedaro, patarsiu naudotis Singapūro patirtimi, kaip rašau čia (jie sėkmingai apribojo eismą), arba Britanijos kelių plėtros planų naikinimo patirtimi. - laiškas 2006 metų gegužę

Tik vat problema - įtaigingo kalbėjimo neįmanoma nupiešti jokiame plane. Jo nepastatysi, kaip maketo, viaduko, namo, ar prekybos centro. Jo neįmanoma įtraukti į jokius ekonomikos augimo rodyklius. Pinigų jis kažkiek aišku kainuoja. Bet ne tiek, kad įmanoma būtų kažką smarkiai pasisavinti.

Beje, pastebėjau, kad Savivalybės transporto konsultantas nuolat prakaitavo. Jis tikriausiai irgi dviračiu nevažiuos dėl prakaito. Gal reikėjo pasiūlyti jam mesti ne tik dviratį, bet ir darbą? Vistiek jis jo neišmano. Nežino Savivalybės transporto statistikos. Nežino, koks yra transporto prioritetas. Turi išankstini nusistatymą automobilių naudai. Nežino, kad prioritetus reikia skaičiuoti ne pagal paklausą, bet pagal sprendimo būdą. Ne pagal tai, kaip jam pro langą atrodo tuo metu kai jis žiūri, bet pagal logiką, skaičius, politiką, sveikatą, moralę, bei dviratį.
Na o svarbiausia, kad visiškai nėra vastybinio mastymo, kuris diktuotų pakantumą dviračiams, ir dviračių, bei sveiko gyvenimo propagandą. Jis juk ne eilinis popierinis klerkas. Jis visuotinos svarbos projekto rengėjas. Jis pagal profesija privalėjo žinoti, kad transporto problemos sprendimas žmonijai jau seniai žinomas:
Tai dviratis
Iš to seka kitas siūlymas: jei tas konsultantas nenori prarasti darbo, jam reikia daryti visapusišką švietimą, tame tarpe ir dviratinį. Toks švietimas yra numatytas mano įstatymo 3.5 straipsnyje.

Bendrasis Planas privalo būti naikinamas bent jau transporto dalyje. Nes jis buvo rengiamas paprasčiausiai "poreikiui" tenkinti. Planas sukurtas tenkinti statybininkų, automobilistų, ir tarnautojų poreikį. Taip kaip tą poreikį supranta neišprusęs valdininkas ir automobilio vairuotojas.
... "Poreikiui" tenkinti, o ne sprendimui ieškoti, ar politikai sudaryti.
Pasikartosiu. Čia politika turiu omeny - automobilizmo mažinimą, dviračių, ir visuomeninio transporto didinimą. Jei pripažinsime, kad automobilizmas yra nepageidautinas, tada ir sprendimas turi būti atitinkamai ryžtingas.

Kol švietimas rengėjams neatliktas, arba kol neatrinkti nauji susivokę rengėjai, Bendrasis Planas privalo būti naikinamas (bent jau transporto dalyje). Vėliau bus rengiamas naujas. Naikinamas, nes jo rengėjai buvo žmonės kurių:
požiūris vienpusiškas (pro-automobilinis);
poreikio skaičiavimo būdai primityvus aritmetiniai, o ir tie klaidingi (jie nežino kad automobilius vartoja vos 31% keleivių pačios Savivaldybės duomenimis);
išmanymo apie sprendimus esančius pasaulyje nėra, arba jis vienpusiškas (pro automobilinis);
nėra noro ir žingeidumo ieškoti drasių, pigių, strateginių sprendimų (iš esmės - privataus automobilių eismo žabojimo);
primityvus bei atmestinas supratimas apie miesto žalumynus, ir bendrai apie sveiką gyvenimą.
Minėtas "aritmetinis sprendimas", kaip rašiau, yra bandymas skaičiuoti keliautojus (transporto kelių vartotojus), ir pateisinti lėšų panaudojimą jų skaičiumi. Tai klaida. Transporto sprendimas nėra elementarus keliautojų skaičiavimas, ir nevalyvų vairuotojų užgaidų sekimas. Transporto sprendimas turi būti nuosekli ir logiška politika.

Prie progos pasamprotausiu: užsienyje seniai ryžtasi riboti krovininių automobilių eismą dienos metų. Jie važiuoja naktį. Niekas neverkia dėl prarastos "demokratijos". Tiesiog yra aiški politika, ir jos laikomasi.
Kaip išspręsti tranzitą pro Vilnių?
- Ar be galo didinsime automobilių srautus? - Tiek kiek nevalyvi verslininkai bei privatus vairuotojai užsinorės? (... Dar didelis klausimas ar jie visi tranzitiniai, kaip rašau šiame puslapyje.)
- Ar raginsime verslą bei žmones sprendymų bei mastymo įvairovės?
Viena neišnaudota įvairovė: geležinkelis. Šiuo metu verslui gan sunku dirbti su geležinkeliais, dėl geležinkelio paslaugų nelankstumo. Vartotojui reikia organizuoti tarpinius transportus, sukti galvą dėl smulkių siuntų.
Privatiems keleiviams irgi nesaldu. Visas geležinkelis yra fragmentuotas. Tarpmiestinių autobusų veikla - taip pat.
Nepropaguojamas visai dviračio vežimas autobusu (ir mieste, ir tarp miestų), bei traukiniais. Nėra jokio tautos švietimo.
Beje, tarptautinis vežimas dažnai būna beprasmis. Gėlės važiuoja iš pietų Amerikos. Bulvės - iš Ispanijos. Aplinkos ministerija turėtų raginti žmones vartoti kuo daugiau maisto ir daiktų pagamintų kuo arčiau Lietuvos.
Mes dar neišnaudojome visų galimybių. O jau puolame į milijardines statybas.
O jeigu mums pavyktų pažaboti lengvųjų automobilių srautą Vilniaus miesto viduje, tai sutaupytume ne tik iš atmestų statybų miesto viduje, bet galėtume lengvai toleruoti ir tranzitą per miestą - be aplinkelių statybos.
Dar viena galimybė - esamų Aplinkinių kelių propagavimas. Tranzitiniai vairuotojai praktiškai nežino, kad Vilnių galima lengvai apvažiuoti esamais keliais. Toli už miesto prieigų reikia dėti apvažiavimo ženklus.
Vilnius skelbia žinių ekonomiką. Tai negi žinių ekonomika negali pranešti vairuotojui kur ir kaip apvažiuoti miestą? Negi žinios reiškia vien statybas, ir asfaltą? Negi žinių ekonomika negali užtikrinti, kad kiekvienas žinotų, jog: dviračių galima važiuoti tolimus atstumus, netgi tarp kaimų ir miestelių; kad jį galima kombinuoti su visuomeniniu transportu, traukiniais, ir lėktuvais?
Bet vėlgi... Vidaus miesto lengvasis transportas yra didžiausia miesto problema. Jei nebūtų jo, visos kitos problemos būtų menkos. Pirmiau išspręskime vidaus transportą. O tik paskui žiūrėkime ko dar bereikės (aplinkkelių statybų, viadukų, tunelių, miškų naikinimo).

Paminėjau anam automobilastui visuomeninio transporto, bei lėktuvų galimybes, bei jų derinima su dviračiu. Jis nenorėjo klausyti. Nes neva atsivažinėjo autobusais Tarybano laikais. Dabar nevažiuos dėl anų blogų asociacijų. Be abejo planas numato visuomeninį transportą. Bet žmonėms niekas neaišku. Čia iškyla Bendrojo Plano žiojėjanti spraga. Kuri yra mano siūlymas: Nėra žmonėms aiškinama garsiai ir populiariai kaip gausės visuomeninis transportas... Kaip jie privalo juo naudotis... Kaip jis pasieks vis naujesnius plotus... Kaip juo vežti dviračius... Kaip kuo daugiau važinėti dviračiais... Tada žmogeliai bėga, ir rašo pasiūlymus už automobilius. Jie net nežino, kad autobusų galbūt padaugės tiek, kad jie bus visur, ir patogiai... ir nereikės grūstis kaip silkėms... Ir galbūt netgi muilo operas pro langus keleiviui rodys, kol jis užkandžiauja čia pat ant autobuso grindu iškeptais blynais iš konservanto E350. Blynus keps pats vairuotojas, už minimalų atlyginimą.

10.
Bus naikinamos Šnipiškės. Šitaip bus paskatinti statybininkai, kurie surengė privačių namų deginimą šiame rajone. Šie nusikaltimai aišku neįrodyti. Bet faktą matome tose sklypuose patys. Pagauti tiktai tarpininkai, ir vykdytojai. Ir tai ne visi.
Esminė problema yra kita. Bus naikinami senoviniai namai palei Giedraičių gatvę. O prastesni namai atokiau šonuose bus išsaugoti. Lietuva stokoja sąžiningų ir išprususių specialistų. Todėl tikėtina, kad ekspertai, kurie pagrindė senų namų griovimus nėra "geros kokybės". Tokius dalykus reikia daryti itin atsargiai. O jei yra abejonių, išvis nedaryti, ir laukti, kol užaugs geresni specialistai.
Siūlymas: Užuot kišusi pinigus kairėn ir dešinėn (1 milijardas automobiliams, pusę mlrd. lėtam tramvajui), o paskui "verkusi" neva pinigų nėra, galėtų valdžia renovuoti senus namus, arba bent iš dalies prisidėti prie to. O nevertingų namų nugriovimą reikia visapusiškai pagrįsti (pagrindimo arba nėra, arba sunku surasti).
Aišku derėtų nepamiršti žaboti tame rajone chuliganizmą, teršimą (pilamos gatvėn srutos), ir neleistinas prekybas.
Galbūt nevalyvi gyventojai sutiktų išsikelti. O į atnaujintus namus įšsikeltų žmonės jaučiantys atsakomybę.

Bendrai, mieste reiktų išlaikyti esamą padėtį ("status quo"). Kiemai negali būti užstatomi, vaikų aikštelės bei pievos negali būti naikinamos, sklypų naudojimo būdai negali būti keičiami, vaizdai negali būti užgriozdinami...
Susiformavusios teritorijos neturi būti keičiamos (ypač gyvenamos, arba saugotinos). Miesto sutankinimo principas paskelbtas kaip panaikintas. Reikia užtikrinti, kad jis būtų tikrai panaikintas ne vien žodžių.
Reikia atsisakyti grandiozinių Bendrųjų Planų išvis. Kiekvienas atvejis tūri būti sprendžiamas individualiai. Bendri Planai gali būti rengiami, bet kaip konsultaciniai - neprivalomi, ir be paskutinės pasiūlymų priėmimo datos.

Jei "status quo" būtų išlaikomas, nekiltų daugybės konfliktų. Žmonės nebūtų gaišinami, ir netgi terorizuojami.
Pavyzdžiui Savivaldybė teisėsi su kai kuriais savininkais, gyvenančiais planuojamo Geležinio Vilko mazgo teritorijoje.
Statybininkai tąso po teismus aktyvistus Žirmūnuose, ir tie liko kovoti vieni su pinigų maišais. Bet jie "kovoja" už mus visus miestiečius.

Savivaldybė turi atstovauti piliečiams. Nepersekioti jų, kai jie trukdo Bendram Planui, ir ginti nuo Statybininkų persekiojimo... Gal net ginant juos teisme - atstovaujant viešąjį interesą.
Nevalyvus Statybininkus, kurie persekioja miesto aktyvistus, Savivaldybė galėtų viešai peikti, raginti vartotojus nepirkti jų paslaugų, ir pati neduoti jiems užsakymų. Viešieji užsakymai turi turėti ne tiktai ekonominius ir techninius kriterijus... Bet ir moralinius.

11.
Stebino mane toje parodų salėje štai kas.
Daug žmonių nuogastavo... Daug skundėsi... Bet dauguma nežinojo, kad yra pasiūlymų dėžė. (Stovi ten pat.)
O kai kurie sakė, kad nėra prasmės tuos siūlymus duoti.

Kai kurie su džiaugsmu priemė mano siūlymus, ir užsirašė mano interneto puslapio adresą, kad galėtų teikti siūlymus "pagal Andriuką".

Išgirdau, kad toje salėje lankėsi įvairių statybininkų atstovai, ir sėmėsi pasiūlymų blankus storiausiais tuntais. Nėra abejonės ką, ir kieno vardu jie rašys.
Taigi, brangieji... Jūsų lupomis dabar kalbės betono sija. O jūs pratylėjote.

Iš čia kyla mano pagrindinis, esminis siūlymas planui:
Kadangi protas žmonėms ateina paskiausiai, plano negalima laikyti "iškaltu akmenyje". Siūlymai privalo būti priiminėjami be paliovos, neribotą laiką, ir be jokios paskutinės datos.
Privalome susitaikyti su tuo, kad taisyklės gali su laiku keistis. Kiekvienas savininkas, ar nuomotojas privalo remtis ne vien popieriu, bet ir sveika nuovoka. Tarkim jis šiandien engia kaimyną, jį užtamsoja, griauna gamtos draustinį, ar kitaip trukdo žmonėms arba gyvunams gyvenimą. Tarkim šiandien jam tai leidžia Bendrasis Planas... Kad ir su minėtų statybininkų gyventojų vardu suklastotų siūlymų pagalba... Žmogus turi nuspėti, kad ateity vistik tiesos bus ieškoma, ir ji gali būti atstatoma. Pavyzdžiui pagal mano siūlymą griauti prekyvietę "Akropolis", kaip rašau aukščiau.