Apsiribosiu reikalavimu dėti stipinus į ratlankį pakaitom - iš kairės ir iš dešinės. Kitaip sakant, vieno šono stipinai užims kas antrą skylutę ratlankyje.
Taip ratlankis turėtu mažiausiai linkti dėl tempimo skirtingose vietose į skirtingus šonus. Taipogi noriu dėti stipinus tolygiai pagal kažkokį raštą.
Stipinus dėti galima tiesiai, arba kryžiais. Tiksliai nežinau kuo pasireiškia įvairus stipinavimai.
Mano spėjimas:
- Tiesus stipinavimas kietesnis, lengvesnis, trapesnis.
Tariamos priežastys: stipinai trumpesni, pasipriešinimo tempimui jėgos skleidžiamos didesniu kampu.
Stipinai mažiau atsparūs rato sukimui. Pavyzdžiui, kai stabdai, ar greitėji, smarkiau mini. Tokia jėga veikia skersai o ne išilgai stipino. - Riedėjimo ir rato plotmėje.
Antra stipinui skersa jėga yra iš rato šono.
Stipinas nesipriešina jokia skersa kryptimi. Kad išvystyti bent mažą jėgą skersai, stipinas turi pernelyg smarkiai įsitempti, pasvirti. Kai pradeda svirti, jėga, kuri tempia stipiną, yra begalinė. Todėl jis svyra visada.
Todėl ir daro 2 pasvirusias eiles iš šonų. - Nuo šoninių jėgų.
O nuo jėgu riedėjimo plotmėje tiesus stipinavimas nesaugo. Kad stipinai mažiau svirtų ir ratas mažiau vyniotųsi, tenka juo smarkiau įtempti. Ratas tampa standesnis. Bet stipinai tuo pačiu tampa trapesni. Nes jėga iš anksto didelė. Mažiau atsargos.
Arba tenka iš anksto pasverti stipina ir antroje plotmėje. - Kryžiuoti. - Kryžiuotas - patvaresnis, tvirtesnis, lankstesnis (labiau spyruokliuoja).
Tariamos priežastys: stipinai yra ilgesni, pasipriešinimo tempimui jėgos yra labiau kryptingos - iš kiekvieno šono stipinai poromis nukreipti maždaug viena kryptimi (su įvairiu "lygiagretumo" laipsniu).
Keli žmonės naudojo tiesų ir kryžiuotą stipinavimus. Jie patvirtina šituos spėjimus.
Pats savaime kryžiavimas nėra didelis privalumas. Didesnę reikšmę turi stipino kryptis
(poros stipinų krypties sutapimo, "lygiagretumo" laipsnis), pasvyrimo kampas, stipinų ilgis.
Kryžiavimo laipsnis tai sąlygoja.
Gal stipinai yra atsparesni šoniniams smūgiams į juos, kai yra susipynę. Bet tai - mažiau reikšminga
Pavyzdžiui nupaišiau 36 stipinu rato vieną šoną (20° tarpai - kas antra akis užpildyta) - 18 stipinų.
Pradedant stipinuoti, vaizdžiai tariant, sudedi visus stipinus į įvorę, ir išdėlioji juos saulute (kas 20°).
Jei norėsi kryžiuoti, kišk kas antrą stipiną iš skirtingų šonų (gausis dvi grupės),
kitaip arčiausias įvorei kryžius smarkiai laužys stipiną.
Padedi ratlankį, kad jo skylės būtų priešais įvorės skylėm. Kas antrą stipiną įvorės briaunoje
priskirsi pirmajai grupei. Kitus - antrai grupei.
Jei kryžiuoji, perkelk kiekvieno pirmos grupės stipino galą į arčiausią antrą skylę
ratlankyje (per 20°) tiek kartu kiek kryžių nori. Antros grupės stipinų galus kelk
priešingą kryptimi lygiai tiek pat kartų. Kitaip sakant, kiekvienam kryžiui tiesiog
sukeisk gretimų tos paties šono, skirtingų grupių stipinų galus vietomis.
Kad stipinus lengviau supintum, siūlau kilnoti grupių stipinus pakaitom ir palaipsniui - 20° vieną grupę, po to kitą... - ne iškarto po 60° 3 kryžių atveju.
Bet iš šio vaizdingo patarimo tau nieko nesigaus. Neįmanoma sukišti visus 36 stipinus
(ar kitokį skaičių) tiesiai, o paskui juos keisti vietomis. - Tai painu, stipinų "miškas", vargina.
Neįmanoma ir ratlankio padėti taip, kad jo skylės atsidurtų priešais įvorės skyles.
Nėra tokių išvedžiojimų prasmės.
Lengviau pradėti nuo 2 gretimų stipinų iš vieno šono iš skirtingų grupių (krypčių)... Ir
pridėti 3-ią stipiną iš priešingo šono, kad įvorė nesitabaluotų.
Žemiau tai aprašau atvirkščia tvarka: pirma sudedu 2 stipinus, kad trauktų įvorę į priešingas kryptis.
Paskui tik dedu stipiną priešingos krypties (grupės).
Stipinavimo pradžia gali būti tokia:
- Įdėk pirmos grupės 2 stipinus tiesiai. Dėk tuos, kurie nukreipti į priešingas rato puses - ne šalia.
Nesvarbu ar stipinai priklauso skirtingiems šonams (eilėms, šalims), ar vienam.
Įvorėje to paties šono (flanšo) skylė, kuri randasi tiesiai priešais kitą, priklauso kitai stipinų grupei (krypčiai). Todėl iš šių skylių pradėti stipinavimą negalima nuo tiesaus. Bus sudėtinga skaičiuoti kur kišti antrą stipiną į ratlankį. Lengviau pirmą stipinuoti tiesiai. Tada antrą stipiną kišk į įvorės skylę, kuri yra greta priešingos skylės. Reiškia į ratlankį kišk į antrą skylę greta priešingos. Jei eilių (šalių, šonų) yra daugiau, negu 2, tada - į tolesnę negu antrą skylė.
Kišti priešingus stipinus tikslas: laikyti įvorę rato viduryje iš priešingų pusių (tarkim: viršaus, apačios). Kad nesiubotų į šonus, kol dėsi kitus stipinus. Bet įgūdusiam stipinuotojui svyravimas nuo vidurio netrukdo. Tad galima šitą darbo pakopą ir neatlikti, praleisti. Pereik prie sekančios. - Pasuk įvorę, kad stipinai susitrauktų.
- Įdėk į įvorę antros grupės (priešingos krypties) stipiną greta vieno iš pirmų dviejų.
Nepamiršk, kad kryžiuojant, vieną grupę kiši iš vieno įvorės borto šono. Kitą - iš kito.
Aš pradedu būtent nuo šios pakopos. Ankstesnes praleidžiu. Pradedu nuo grupių pynimo (2-jų gretimų stipinų). Dėl tabalavimo nesijaudinu.
Nes svarbu teisingai kryžiuoti. Kai pradžia gera, kitus stipinus jau dedi, imdama jau padarytą pradžią kaip pavyzdį. - Atskaičiuok ratlankyje 2 skyles nuo pirmojo stipino kryptimi link to, kurį įdėjai.
Čia jis būtų be kryžio.
Skaičiuok į priešingą kryptį:
2 skylės - 1 kryžius. [(1*2-1)*2]
6 skylės - 2 kryžiai. [(2*2-1)*2]
10 skylių - 3 kryžiai. [(3*2-1)*2]
Pirmas dvejetas formulėje rodo, kad kilnojami abiejų dviejų stipinų galai.
Vienetas - pradinė padėtis be kryžiavimo randasi priešingoje kryptyje, negu kryptis į kurią vėliau kilnosi.
Antras dvejetas - skaičiojame visas ratlankio skyles, abiejų šonų iš eilės.
Gali pradėti ne nuo 3-jų, bet nuo 2 stipinų. Aš pasiūliau 3, kad įvorė įgautų nejudamą padėtį.
Pradėjus 2 ar 3 stipinus, kitus lengva dėti be gaišinančio skaičiavimo. Randi tos pačios grupės artimą stipiną, ir atskaičiuoji 4 ratlankio skyles nuo jo. Kas antra skylė atitinka vieno šono stipinus. O iš jų kas antra - kiekvienos grupės (krypties) stipinus. Kam patinka logika, gali skaičiuoti poromis, arba porų poromis, užuot skaičiavus skyles aklai, po vieną.
Stipinus teks pinti... lankstyti tuo smarkiau, kuo labiau stipinų pilnas ratas. Lankstyk atsargiai, kad stipinai neįgytu nelygumų. Įdėjusi į vietą, stipiną pamaigyk į priešingą pusę negu lankstei, kad išsitiesintų.
Stipinų veržles prisuk laikinai. Užverši jas tik kai ratas bus surinktas.
Į kuria ratlankio skylę dėti pirmus stipinus?
Skirtumas yra. Ratlankių skyles gamina
nevienodai. Kairio šono stipinams skirtos skylės paslinktos kairėn. Dešinio - dešinėn.
Be to pravartu, kad ratlankio sudūrimą stipinai temptų ir sutrauktų, o ne praskėstų.
Todėl pradėk stipinuoti būtent nuo skylių šalia sudūrimo. Tegul priešingų grupių
(krypčių) stipinai sutraukia sudūrimo galus. Pažiūrėk į paveiksliukus.
Ratlankio sudūrimas turėtų patekti tarp stipinų pasvirusių priešingomis kryptimis, kampu.
- Ne tarp poros stipinų, kurie labiau lygiagretūs. Bet kurie pasvyrę, dar ir skirtingų šonų.
- Už bet kurio šono "lygiagrečios" poros ribų. Jei šonų 2, tuomet tarp 4 porų.
Stebėk, kad ir kairės, ir dešinės stipinai sutrauktų sudūrimą.
Jei busi neatidi, vieno šono stipinai jį sutrauks, kito - plės. Arba plės abu.
Paveiksliukuose rodau tik vieną šoną (eilę) ir užpildau stipinais tik kas antrą skylę ratlankyje.
Vaizduotėje pridėk antrą šoną ir pasuk per 1 skylę. 3× paveiksle sukti reikia pagal laikrodžio rodyklę. Kitaip, 2-jų šonų stipinai lygiuotųsi. O jie turi tempti kampu, sutraukti sudūrimą.
Ratlankio sudūrimas tegul būna tarp 2 ir 3 viršutinių veržlių į dešinę. Arba kas 4 veržlę toliau, kas yra iš esmės tas pats.
Aliuminio ratlankiai nėra ištisi. Jie turi galus. Galus suduria mechaniškai, o ne suvirinimu.
Gaunasi ratas.
Plieno ratlankius suvirina. Bet ir tokius sudūrimus pravartu stipinais sutraukti.
4 kryžiai reiškia 80° stipino perstūmimą - stipino kablys dar butu "matomas" iš ratlankio skyles...
Bet, ypač ant didesniu įvorių, jau stipinas gali lipti ant gretimų stipinų
galvučių (kyšančiu pro įvorės bortą), arba netgi lipti ant gretimo tos pačios
grupės stipino. Abiem atvejais kažkoks stipinas gali būti trinamas tarp įvorės
borto ir kito stipino. Tai ji pagaliau ir sulaužys.
5 kryžiai reiškia 100° perstūmimą, kai stipino galas užtikrintai patenka už
"horizonto". Tada jis neišvengiamai lipa ant gretimų stipinų. O ir lygiagretumas
tarp grupių mažėja. Be to, stipinas reikalingas nepagrįstai ilgas.
Taigi, jei neturi keistų kėslų, 5 kryžiai nėra naudingi (esant 36 stipinams).
Kairėje: paišau kryžiavimo laipsnius, nejudinant stipinų kablius įvorėje.Atrodo kaip chaotiška multiplikacija. Nes stebimas stipinas pajuda per tokį pat atstumą, per kurį jam iš paskos stoja kitas, sekantis tos pačios spalvos (grupės, krypties) stipinas. Nuo ankstesnės padėties atstumai lygūs. Todėl atrodo, kad stipinas ne pasvyro pirmyn, bet peršoko atgal. Arba, kad vieni svyra o kiti šoka. - Be tvarkos. Dar stipino kablys slepiasi už įvorės, išnyksta. Sukelia įspudį, neva jis juda. Stebėk rato vidurį. Įsivaizduosi kaip viena stipinu grupė palaipsniui pasvyra į viena kryptį, o kita - į kitą. |
Dešinėje: tariamas vaizdas, jei įmanoma būtų fiksuoti stipinus veržlėse ant ratlankio o kilnoti kablius.Šitoks vaizdas padės įsivaizduoti kaip kyla lygiagretumo laipsnis, ir stipino pasvirimas. |
Žemiau paišau vieno rato šono kiekvieno kryžiavimo laipsnį atskirai.
Brūkšniai išorėje žymi 36 stipinų veržles.
Paveiksliukai rodo, kad dviejų stipinų galai sukeičiami vietomis. Taip daromas kryžius.
Stipinavimą pradėk būtent suvokęs šitai. Sudėk į įvorę 2 priešingų grupių stipinus šalia.
Vieno galą įdėk į ratlankį. Antro gala kryžiuok, kaip parašiau apie pradžią aukščiau.
Be to, galinio rato abiejų šonų stipinai būna skirtingo ilgio.
Paliekama vieta bėgiams (žvaigždutėms). Galinės įvorės dešinysis flanšas yra arčiau vidurio
- stipinai stovi stačiau nei kairėje. Kampas iš šono - statesnis. Atitinkamai, dešinieji stipinai yra
įtempti labiau.
Kaip minėjau, priekinio rato šonų atstumai, o reiškia ir kampai ir įtempimai irgi gali skirtis.
Jei bėgiai vidiniai, arba bėgiu nedaug, galinė įvorė gali būti ir simetriška.
Lengviausia ilgį skaičiuoti pažiurėjus į kokį esamą ratą su tais pačiais įvorės ir ratlankio matmenim.
Jeigu jokio analogo neturite... Išvedžiau jums formules:
Skaičiuodami kosinusą
ar kotangentą nepamiršk, kad vienoje formulėje - radianai, kitoje - laipsniai.Atstumai "h" kairiame ir dešiniame rato šonuose - skirtingi. Jie gali skirtis net ir priekiniame rate.
l - stipino ilgis (matuojamas atremus liniuotę į kablį)α - kampas tarp stipino ir rato spindulio (180° stipinuojant tiesiai).
D - ratlankio vidinis skersmuo.
d - ivorėje skylių stipinams išdėstymo apskritimo skersmuo.
X - kryžiavimo skaičius.
h - įvorės flanšo atstumas nuo ašies vidurio, tiksliau nuo stipino galo projekcijos.
π ≈ 3,14. - Trigonometrijos skaičius "pi": santykis tarp apskritimo ilgio ir jo skersmens.
N - stipinų rate skaičius.
2 ne visur, o tik po N. - Stipinų eilių skaičius. Dalija N tik tavo patogumui. Nes formulė priklauso rato šonui, stipinų eilei. Jei eilių 1, 3, ar daugiau, kaip būna geldomobiliuose, paprasčiausiai skaičiuok vien tos eilės stipinus ir nedalink. Arba skaičiuok visus stipinus ir dalink iš eilių. - Kaip patogiau. Jeigu stipinų skaičius kiekvienoje eilėje skirtingas, skaičiuok tik eilę ir nedalink. Skaityk įvadą aukščiau.
Aš tyčia nupiešiau kairio ir dešinio stipinų apatinius galus skirtingame aukštyje. Tuo pažymiu, kad išdėstymas -
sudėtingas, neplokščias. Įvorėje priešingų šalių skylės visada paslinktos per pusę kampo tarp jų.
Skaičiavimo tai neįtakos, nes formulė jau parengta. Tai įtakos tik tavo išvedžiojimus, jei juos
bandysi daryti pati.
Abu stipinų galai skaičiavime nedalyvauja. Atstumus D, d
ir h matuok ne iki stipino, o iki jų tvirtinimų apskritimo ar plokštumos.
Prie l gali pridėti atstumą per kurį stipinas lenda už ratlankio sienelės. ...Tarkim jei norite, kad stipinas lindėtu iki pat veržlės antro galo (ratlankio viduje).
Prie D/2 galite pridėti ratlankio sienelės storį.
Jei d matuoji pagal priešingus skylių kraštus,
nebūtinai gausite tikresnį stipino ilgį.
Gal tikiesi, kad ten pat - už išorinio krašto - kimba stipino kablys? Nuo kurio matuojamas stipinas.
Taip yra tiktai jei stipinavimas tiesus.
Tiksliau būtų matuoti vidurių ("centrų") išdėstymo apskritimą, ir iš
gauto stipino ilgio atimti pusę skylės skersmens. Bet tai tik apytikris ilgis ("aproksimacija"),
nes stipinas nėra toje pat plokštumoje, kaip skylė.
Dar tiksliau būtų skaičiuoti trimatį išdėstymą: tikslinti ne išdavą - ilgį l -,
o iš ko ją skaičiuoji - apskritimą d. - Pagal vietas, kur kimba stipinų kabliai.
Kai nėra kryžių (0), paprasčiausiai matuoji d tarp priešingų skylių kraštų.
Tai yra, prie vidurių ("centrų") apskritimo pridedi skylės skersmenį.
Jei kryžių yra (≥1), mažini priedą pagal kosinusą α. Jis įprastai neigiamas, nes kampai 90-180°. Imk visišką, teigiamą reikšmę.
Arba sinusą α-90°. Tai yra be 90° priedo.
Nors, toks tikslumas neturi reikšmės. Vis tiek stipinus gamina 1, 2 mm ilgio tarpais.
Nebent, tu papildomai dildai, darai trumpesnį.
Vis tiek sunku tiksliai rasti vietą, kur stipinas sukimba su veržle: sriegio pirmą viją
ir jos projekciją į h.
N/2 nusako vieną rato šoną su puse visų stipinų.
Jei šonų (eilių) yra 1, išimk dalijimą iš 2.
Jei šonų yra daugiau, pridėk dalijimą iš jų skaičiaus. Pavyzdžiui, ratas gali turėti
4 eiles (šonus) - po 2 iš abiejų šonų. Taip būna ne dviratyje. Bet tokiu atveju atstumai "h"
būna skirtingi. Tad neįmanoma skaičiuoti skirtingų skaičių į vieną formulę. Teks kiekvieną
atvejį skaičiuoti atskirai, lyg jis būtų 1 ar 2-jų šonų, ir pritaikius kiekvienam kitą "h".
Skaičiuok "h" atskirai kiekvienam rato šonui, šaliai, eilei. Tarkim: kairei, dešinei.
Šonai gali skirtis net ir priekiniame rate. Jis nėra būtinai per vidurį tarp įvorės flanšų. Bus 2
skirtingi skaičiai "h".
Skaičiuoti "h" sunkiausia.
Pirma rask ašies vidurį, nes greičiausiai nori kad ties juom lygiuotu ratlankis:
pamatuok "w" - atstumą tarp ašies atramų. Kai įvorė įstatyta į rėmą, ir veržlės užveržtos, atramos salygoja įvorės padėtį, ir vidurį.
Jei ant įvorės ašelės mauni papildomą tarpinę, žiedą, ar veržlę, tada ji tampa atrama.
Tokią papildomą veržlę turi įvorė su nuimamu bugniniu stabdžiu. Neapsigauk, nepamiršk matuoti "w" su bugnu ir visom dalim bei atramom.
Sunkiau pamatuoti atstumą tarp flanšo ir atramos. Kai tai padarysi, atimk jį iš atstumo nuo įvorės vidurio, kurį paskaičiavai iš "w". - Gausi h.
Kairės ir dešinės šonų stipinų galai kišami į skyles ratlankyje, kurios dažnai būna ne vienoje
plokštumoje, pasislinkusios nuo ratlankio vidurio į priešingas šalis.
Gali šito nepaisyti - naudoti h, kaip atstumą iki įvorės vidurio.
O gali pamatuoti ratlankyje skersą poslinkį tarp skylių... ir atimti jo, tarkim, pusę iš h.
Skaičiuodama h gali atsižvelgti ir į flanšo storį. Tuomet, jei kryžiuosi ir kaišiosi skirtingų grupių (krypčių) stipinus iš skirtingų šalių, gausi kad l skirsis ne tik tarp rato šonų, bet ir tarp abiejų stipinų grupių (krypčių) kiekviename šone.
Paeksperimentuok skaičiuodama. Tuomet nuspręsi kiek ilgis dėl viso to kinta, ir ar tai svarbu. Įvertink paklaidą. Jei ji nedidelė, gali skaičiuoti supaprastintai.
Beprasmiška skaičiuoti stipino ilgį iki veržlės pirmos vijos.
Reikia pridėti ilgio, kad stipinas sukibtų, neatsiveržtų, ar nenuplėštų sriegio. - Tik tiek. Labai daug užleisti neverta.
Stipinas dėl to netaps tvirtesnis. Pavargęs, ar smarkiai patraukus, jis nutruks lygiai taip pat, kaip ir neužleistas.
Kampas α rodo tempimo kryptį ir vietą kur stipino kablys kimba į skylę įvorėje.
Dar jis leidžia rasti didžiausią kryžių skaičių,
kuris turi prasmę. Apie tai rašau skyriuje apie geometriją.
Ten miniu perstumimo kampus nuo tiesaus stipinavimo. O čia skaičiuoju kampą rato spindulio atžvilgiu.
180° - tesus stipinavimas.
90° - smarkiausiai kryžiuotas. Smarkiau kryžiuoti įmanoma, bet
nėra prasmės. Lygiai 90° gaunasi retai. Ribinis kryžiavimas dažniausiai šio kampo nepasiekia.
O sekantis - peršoka už "horizonto".
Įprastas kryžių skaičius yra 3. Jį dažniausiai ir imame. Krypties kampo neskaičiuojame.
Bet pasitaiko ratlankių ir įvorių neįprastų skersmenų.
Formulėje skaičius 90° tėra priedas. Jo prasmė paprasta: be jo kampas būtų apskritimo liestinės atžvilgiu, o ne spindulio.
Mano formulės naudingos tuom, kad aš duodu žmogui pilną "įrankį". Jis gali iš jo pasidaryti bet kokią nuosavą skaičiuoklę, pridėti papildomų sąlygų, patikrinti svetimą skaičiuoklę...
Mano formulė tiksli, nes jinai grynai teorinė. Jos tikslumas nepriklauso nuo konkrečių
programinių klaidų. Tiems kas nežino primenu, kad programose yra klaidų. Elektroninėse lentelėse
- mažiau. Interneto naršyklėse - daugiau. Tad kompiuteris gali skaičiuoti klaidingai.
Be mano formulės jūs neturėtumet šanso patikrinti, skaičiuojant ranka.
Be abejo aš žiūrėjau kitas skaičiuokles. Ieškojau nuo neatmenamų laikų.
Radau daug šlamšto.
Visi skaičiuoklių sudarinėtojai bijo matematikos, fizikos, bei kitų gamtos dėsnių.
Todėl jie daro ne paprastą bendrą formulę, kaip mano formulė, bet specializuotą skaičiuoklę.
Tarkim, specializuoja skaičiuoklę tam tikrai įvorei poroje su tam tikru ratlankiu.
Budavo, kad vien dalių sarašai ilgesni už mano puslapį.
Maža to, privalėjai žinoti ankstesnio stipino ilgį. Iš jo maždaug išvedi najo stipino ilgį kitam ratlankiui.
Bet jeigu turėjai naujas dalis, kurios seniau nematė jokių stipinų, tai galėdavai "kukuoti". Skaičiuoklė reikalavo bent pradinių, apytikrių ilgių.
Idomu būtų sužinoti kodėl tau mano formulė atrodo sudetinga?
Stipino ilgį skaičiuoji iš 5 kintamųjų - visos jos esminės. Praleisk bet kurią, ir sedėsi pasišiaušusiais stipinais.
Man atrodo skaičiuoklės yra žymiai sudetingesnės, nes visiškai nesi tikras ką būtent jos skaičiuoja, ir kodėl. O tos, kurios pritaikytos konkrečiam ratlankiui ar įvorei, tai išvis bukų kapitalistų išmyslas su tikslu neleisti rytams pralenkti vakarus.
Man atrodo tau ir tiesios linijos ilgio formulė būtų persudetinga.
O gal tu nežinai kas yra "cos", arba "pi"?
Aš tyčia nedariau jokių skaičiuoklių. Tegul žmogus neatbunka. Tegul mokinasi daryti kažką pats.
Gerai, kad kompiuteris dabar leidžia naudoti daugybę skaičiavimo programų. Tame tarpe elektronines lenteles.
Na o kas nemoka net ir elektroninių lentelių daryti, tas išmoks. Kompiuteris dera prie stipinavimo.
Na o kas neišmoks... Tam vargu ar ir stipinai padės. Kitaip galėtų vargti su paprastu kalkuliatoriumi.
Tavo pasiryžymą išvesti formulę pačiam sveikinu. Bet įtariu, net ir dabar, kai parodžiau kaip tai daryti, tu vis dar nesugebėtum... pridarytum klaidų. O gal netgi išvestum naują pseudo teoriją.
Jei nebučiau parodęs... tai išvis nežinotum nuo ko pradėti. Susipainiotum lygiai taip pat kaip pripainiojai su nesveiku kryžiavimo laipsniu (apie tai parašiau žemiau).
... Nežinotum nuo ko pradėti, kaip nežinojo daugybė dviratastų, ir netgi dalių gamintojų iki šiol.
Aš nesakau, kad tai mokslo stebuklas. Be abejo pasirengęs žmogus gali tą forumlę išvesti.
Bet juk niekas neišveda...
Aš tik sakau, kad dviratis iki šiol pilnas mitologijos, prietarų, pasakų, stebuklų.
Tai ne vienintelė sritis. Ekonomikos mokslai irgi pilni prietarų ir pasakų.(Šią pranašystę rašiau 2006 metais. Po 2 metų Lietuvos ekonomika galutinai žlugo.
Tie, kas vaidino išminčius ir mus kvailino, nutaisė nekaltas minas).
Socialiniai mokslai taipogi pūva. Netgi dviračių takai, ypač Lietuvoje, apsipynė
fantazijom, spastais, ir prasimanymais. Tu žinai kurį pseudo politologinį veikėją turiu ypatingame omeny.
Savo formulę padariau prieš keletą metų. Kiek žinau, ji buvo pirma tokia, bent jau viešai iškabinta.
Įtariu, kad net ir dviračių gamintojai stipinų ilgius darė pagal empirines skaičiuokles - ne pagal tikslias teorines.
Po to kai paviešinau formulę, už kelių metų pastebėjau, kad įvorių gamintojai pradėjo skelbti stipinų ilgiui reikalingus matmenis.
Nežinau ar pagal mano metodiką... Nes ilgį galima skaičiuoti keliais būdais. Būdų nėra daug. Jie gali sutapti...
Bet, kažkodėl duodamos kintamosios sutampa butent su manojom.
Noriu manyti, kad tai mano indelis į pasaulio paveldą. Tad ir manysiu.
Yra ir mano indelio nesekmių. Vienoje tarptautinėje dviratastų bendruomenėje mes sudarėm paprastą rėmų matmenų žymėjimą.
Kai kurie gamintojai jį perėmė. Bet kažkodėl buki inžinieriai supainiojo žodžius "galas" su žodžiu "viršus".
Ir vėl gavosi painiava. Rėmo dydis, matmuo yra, o koks iš tikrųjų rėmo dydis vėl neaišku.
O tie susipainioje inžinieriai pasitaikė aikštingi. Nebandyk jiems nei menkiausios smulkmenos prikaišioti. Atsakys kaip koks Lietuvis: "Nemokink manes gyvenimo."
Tokių deja, dauguma tarp dviračių gamintojų.
Taigi, kaip rašau aukščiau, susipainiojai, ir nežinai pats kodėl taip rašai.
Jokia skaičiuoklė svetima, programa internete, ar kompiuteryje neleis tau nesveiką skaičių įvesti. O jeigu leis, tai nežinia ką suskaičiuos.
Mano formulė leidžia viską. Nes ji visiškai tiksli, visiškai teorinė. Pati matai ką į ją dedi.
Yra įvorių, kurios leidžia kryžiavimo skaičių daryti nesveiką.
Pavyzdžiui, kai kurių motociklų. Jų priešingų krypčių stipinų kabliai (galvutės) sutampa.
Stipinams įvorėje padaro ne skyles išilgai apskritimo, o kilpas skersai. Poromis toje pat vietoje.
Tik nukreiptas į priešingus to šono šonus. Tada vieno šono stipinų ilgiai gali skirtis smarkiai. Nebent, ratlankyje skylės irgi paslinktos nuo vidurio atitinkamai.
Ratlankiai su "nesveikai" išdėstytom skylėm irgi yra.
Paaiškinsiu:
Sveikas kryžiavimas yra kai dviejų gretimų stipinų galus sukeiti vietomis pilnai. Tai įmanoma tik jei skylės išdėstytos tolygiai.
Nesveikas kryžiavimas - kai kryžiuoji nepilnai. - Tarkim: du stipinai priartinti, bet nekryžiuoti... arba vienas kryžius pilnas, o sekantis tik suartintas... ir panašiai.
Skylės išdėstytos netolygiai.
Jeigu ratlankyje, ar įvorėje būtų skylės išdėstytos poromis, po 2 viena prie kitos (viena užstotų kitą iš šono, sutaptų, kaip kilpos minėtuose motocikluose),
o ne po 1, tuomet kryžius gautųsi pusę karto. Kitoks santykis priklauso nuo skylių išdėstymo, atstumų.
Jei skylės išdėstytos netolygiai, tai irgi galima laikyti kryžiavimu, net jei stipinai visai nesikerta.
Įsivaizduok tolygų stipinavimą saulute.
Dabar "sustumk" abiejų grupių stipinų galus arčiau vienas kito, bet neperkelk per gretimą stipiną.
Gausi kryžiavimą mažesnį negu pusė vieneto, t.y. "X"<0,5.
"Sustumk", kad galai sutaptų. Gausi kryžiavimą "X"=0,5.
"Sukeisk" galus. Gausi kryžiavimą "X"=1.
Konkretų virtualaus kryžiavimo laipsnį skaičiuok kaip dalį nuo pilno kryžiavimo.
Tokie būna sportiniai ratlankiai, kur skylės išdėstytos netolygiai. Bet jos visada išdėstytos simetriškai. Tai palengvina matavimą bei skaičiavimą.
Jei netolygus išdėstymas simetriškas, tuomet pamatuok atstumus tarp skylių: trumpajį "g" ir ilgajį "G".
Skaičiuok "virtualų" (tariamą) kryžiavimą:
X=(G-g)/(2(g+G))
Čia kol pilno kryžiaus nėra. Jei skylių atstumai tolygūs, pradinis laipsnis yra X=0 - paprasta "saulutė".
Jei ratlankį su netolygiom skylėm kryžiuoji smarkiau, tuomet prie įprastinio pilno kryžiavimo X pridėk
tariamąjį dalinį X.
Pilnas kryžius yra ne tuomet, kai stipinai susikerta, bet tuomet, kai atstumas tarp kryžiuotų stipinų yra lygus atstumui iki sekančio. Tai sveikas, tolygus kryžiavimo būdas. Jei atstumas didesnis, reiškia yra sekančio kryžiaus pradžia (nesveikas, netolygus, dalinis kryžiavimas)
Gautą reikšmę X įdėk į mano ilgio formulę, ir turėsi stipino ilgį.
Arba įdėk į kampo formulę, jei nori paskaičiuoti ar neužeina stipinas už "horizonto".
Nepamiršk atstumus "G" bei "g" matuoti tolygiais matais... tarkim palei
ratlankio apskritimą (arkos ilgį) arba kampais (jei sugebėsi kampinius laipsnius matuoti).
Patogiau naudoti lankstų metrą.
Tiesėmis matuoti teoriškai negalima, nes jos bus netolygios - atstumas neproporcingas skylių išdėstymui.
Bet apytikriam skaičiavimui, ypač jei arka neilga, galima ir tiesią liniuotę naudoti.