Dvigubiems ratlankiams taip vadinamos "8-kės" nebūdingos. Taip vadiname, kai ratlankis smarkiai sulankstytas. Todėl pakanka stipinų veržles sukioti.

Atleidi iš tos pusės į kurią iškrypės. Patempi priešingoje pusėje.
Tempti ir atleisti reikia ne po 1 stipiną, bet vienu metu po keletą stipinų iš kiekvienos pusės. Net jei nukrypimas nedidelis. Šitaip pasieki tolygumo, o taipogi išvengi vertikalaus postūmio ("kiaušinio").

Veržles sukioji pamažu. Pusės ar ketvirtadalio pasukimo pakanka pastumti ratlankį į šoną net per 1 mm.

Kartais veržlė sukasi stipino atžvilgiu lengvai... Kartais - šuoliais, trakšteldama.
Jei sukasi šuoliais, tuomet ir suk tol kol eilinį kartą trakštels. Kitaip tiktai stipinas susisuka, bet veržimas neįvyksta. Po to truputi atsuk atgal, kad vis dar susisukęs apie savo ašį stipinas atsipalaiduotų, išsitiesintų.

Turėk gerą stipinų raktą. Tarybano laikų štampuoti raktai skečiasi. Jie nesugriebia veržlės... Veržlė išsprūsta. Raktas ją gadina, nugludina kampus.
Amžina atilsi dviračių meistras Nikolajus Vilniuje organizuodavo puikių raktų gamybą. Deja, berods 2001 metais, jis savo noru pasitraukė iš gyvenimo. Gamyba nutruko vos pradėta. Tokių raktų ilgai nebuvo pirkti. Mums liko tik vienetai atminimui.
Tad 2009 metais aš atvežiau jums pardavimui kitų, panašiai gerų raktų ir geresnių. Žiūrėkite kitą puslapį apie įrankius (angliškai).

Žemiau rašome apie viengubus ratlankius. Dvigubų nereikia lankstyti. Jie itin sunkiai linksta. Vargiai sulenksi, ar atlenksi.

Vytautas:
Toj pusėj, į kurią išsigaubė guzas, šiek tiek atleidi stipinus. Kitoj pusėj šiek tiek įtempi... ir žiuri rezultatus. Ir šiaip patikrink, ar nėra laisvų stipinų.

Šitaip pataisęs ratą, patikrink ar visi stipinai tolygiai įtempti. Ten kur stipinai netolygiai įtempti, nors ratlankis yra tiesus, reikia palankstyti ir pati ratlankį.

Ratlanki lenksi šitaip:
paimi ratą į abi rankas, ir stumi tarp jų su kelienu. Paspausti reikia smarkokai. Pasipraktikavus, išmoksi išvystyti reikiamą jėgą, kad ištiesintum iš pirmo karto.
Šitą tiesinimo būdą nusižiūrėjau iš meistro Rolando. Kur jis išmoko nežinau.

Jei įdaužei viengubą ratlanki, iškrypima pirmiau bandyk taisyti lankstydama.

Jei ratlankis iškrypsta savaime, reiškia atsipalaiduoja stipinai. Tuomet pirmiau reikia ne lankstyti o sukioti veržles.

Čia kalbu apie "8-kes" - ratlankio nukrypimą į šoną.

Jei turi "kiaušinį" (neapskritumą), jį paprastai tiesini vien sukiodama veržles.

"Kiaušinis" būna ne lenktas, bet suplotas, įdaužtas nuo smūgio. Tada jis neapskritas, plokščias įprastai būna trumpame ruože. Tokį galima atlenkti, ištiesinti. Tiksliau - išgaubti iki apskritimo.
Trankyk mediniu ar guminių sunkiu plaktukų ar kūjumi ant tokių pat atramų. Jei trankysi kietu daiktu, sugadinsi. Kietą plaktuką gali apgaubti minkštai.
Gali tekti išardyti porą stipinų, kad galėtum trenkti iš vidaus.

Jei kada teks stipinuoti ratą pačiam, mano patarimą rasi čia:
Stipinai.

Paprastus stipinus keisk į nerūdyjančius palaipsniui, kai jie lužta. Tyčia nekeisk. Neeikvok medžiagų veltui. Tingėk.

Kreivas stipinas ištiesu sutrumpėja. Bet efektyvus ilgis nėra vien stipino.
Jis susideda iš stipino ir veržlės. Tad vargu ar reikia jį keisti.

Atleisk veržlę, arba užveržk. Šitaip derini stipino ilgį. Stipinas neišsitiesins savaime. Bet reikiamą ilgį nustatysi visada.
Kreivas stipinas turės kitokį įtempimą negu tiesus, nes jis spyruokliuoja. Bet kuo smarkiau įtempi, tuo labiau jis įsitempia, tuo mažesnis skirtumas. Skirtumas yra nežymus. Neįtemk stipinų vien tam, kad ištiesintum. Jei visai kreivas, verčiau naudok reples kaip pirštus.

Aišku niekas nemąsto apie veržimą kaip stipino ilgio derinimą. Sukdami veržlę mes deriname įtempimą, ir ratlankio postumį. Bet ir stipino ilgį taip pat.

Kreivas stipinas yra tampresnis už tiesų. Lengviau keičiasi jo ilgis dėl apkrovos. Bet vargu ar tu tai pajūsi.

Jei lenkimas nesmarkus, pakanka truputį paspausti. Griebk toliau nuo lenkimo vietos, kad kampas būtų mažesnis. Taip stipinas liks tolygesnis. Tą patį darai stipinuojant, kai tenka stipinus lankstyti tyčia.

Jei kreivumas smarkus, ypač jei aštriu kampu, tarkim po to kai grandinė užkrenta ir spaudžia ar pjauna stipiną, tuomet stipinas galiausiai perluš.

Bet iš anksto keisti perlenktą stipiną vargu ar reikia. Nes sekančia diena vėl nutiks koks dviračio daužymas. Vėl pažeisi stipiną. Kaip neverta keisti kamerų po kiekvienos skylės, taip ir stipiną palik tol kol jis nelūžta.

• Labiausiai - ties kabliu (galvute). Juo kabinamas į įvorę. Nutruksta važiuojant. Likęs įvorėje gabaliukas gali kabinti žvaigždes ir sukti jas pirmyn. Tempia kartu grandinę. Kartais tas gabaliukas prašoksta. Kartais įstringa.
• Antra vieta: sriegio pradžioje, ties veržle ratlankyje. Ten jis truputi netiesus, nes veržlė retai lygiuoja su stipinu. Gaunasi nežymus lenkimas. Nutruksta rečiau negu kablys. Dažniausiai nutruksta sukiojant veržlę - ne važiuojant.

Kartą iš kiemo man skersai atlėkė gelda... Manęs nepaisė, nors ant padangų turiu atšvaitines juosteles - du dideli žiedai. Stabdžiau. Staigai sužvangėjo galinis ratas. Dar metrą pavažiavau, nutaręs kirsti geldai kelią. Bet sustojau tiesiai prieš ją. Teko trauktis geldai iš kelio.
Žiūriu - ištruko pusė stipinų su veržlėm iš ratlankio. Mat tingėjau įtempti. Keli jau buvo išrauti seniau. Vėliau atsipalaidavo dar keletas tikriausiai dėl lūžtančių skylių ratlankyje. Aš jų neįtempiau. Važiuojant ratas kaldavo man į užpakalį. Palaidi stipinai pragraužė platesnes skyles ir ištruko kartu, kai paspaudžiau stabdį. Kitaip gal ištrukinėtų po vieną palankesniu metu.
Įdomu, kad išrauti vienos krypties stipinai - tie, kurie įsitempia stabdant. Tie, kurie susitraukia, išliko.

Kitas dalykas, kad kvailas buvau juk stabdžiau. Bučiau pravažiavęs... Ne aš, bet gelda turėtų padangas svilinti... ką vistiek ir padarė...

Viengubų ratlankiu lydiniai, ypač senųjų, būna plastiškesni.
Juos mes sėkmingai tiesindavom... Tai vienam ratlankiui atlikdavom begalę kartu. Įsiremk kelienu, ir patrauk abiem rankomis - labai lengva.

Dviguba ratlankį tiesinti yra sunkiau. Bet daryk (lankstyk) kaip rašau aukščiau. Greičiausiai jam nuo lankstymo nieko neatsitiks... Bet ir tau jo atlenkti nepasiseks. Bet, kaip minėjau, vargu ar sulenktą kada turėsi, jei dvigubas.

Kai jis yra kietesnis (dėl konstrukcijos, ir dėl lydinio), gal gali koks defektas išsivystyti. Įsidėmėk lenkimo vieta... Ištiesink... Ir vėliau stebėk ar kur neišsivysto skilimas. Stebėk ir išorėje, ir viduje, prie progos, nuėmęs padangą. Viskas priklauso nuo sulenkimo laipsnio.

Ratlankiai... itin retai, bet byra.
Kartais byrėjimas sukelia nelaimę.
Pasakojo vienas dviratininkas apie subyrėjusį išilgai dvigubą ratlankį. Žmogus išsitiesė dideliu greičiu berods Vilniaus Šeškinės nuokalnėje priešais sunkvežimį.
Dabar jisai jau dviračiu retai važiuoja - daugiau motoroleriu. Nors dievagojasi, kad dviračiu gamton "varo" miškų takeliais.
Kitas "subyrėjelis" buvo Rolandas (dviračių meistras). Jam viengubas ratlankis skilo skersai ir susivyniojo. Rolandas skrido kūlversčiais.

Dabar ir jisai daugiau motoroleriu važinėja, pilvą auginą.
... Bendrai kalbant, kai matote kokį automobilastą ar motorastą, galite nuspėti, juk vaikystėje ji arba jis nuo dviračio nukrito.

Jei skiltų skersai, tikėtina, kad aukšto profilio dvigubas ratlankis nebus linkęs vyniotis. Gal su tokiu mažesnis skrydžio pavojus.

Skraidymas įvyksta tuo atveju, jei skilęs ratlankis susiploja, susivynioja, arba išsiskečia į šonus. Tada padidėja rato plotis... ir ratlankis, išlindusi kamera, arba padanga įstringa arba šakėje (priekinėje arba galinėje), arba stabdžių kaladėlėse. Arba iškrypusio rato stipinai užkabina ir įsivelia į galinį bėgiu jungėją (simpleksą).

Dažniau ratlankis byra dėl pradilimo nuo stabdžių kaladėlių.
Maždaug po 12000-15000km jūs pakeisite abu dviračio ratlankius. Nuotolis priklauso nuo važiavimo budo bei kaladėlių. Nudilęs ratlankis plyšta iš lėto.

Pirma pastebėsite smarkiai išsirietusius lauk bortus.
Vėliau, jie pradės plyšti.
Pradėjęs plyšti ratlankis galutinai išsprogs ne vėliau nei už 14 važiavimo dienų.

Atsargiai važinėjant, ir nenaudojant stabdžių, plyšimas užsitęs net ir mėnesį-kita, arba visai sustos. Plyšimą galima sulėtinti sumažinus slėgį. O virstančią lauk kamerą galima prilaikyti įdėjus po padangą storą lopą. Lopą galima pagaminti iš senos padangos. Deja pats lopas gali sukelti smarkesnį gumbą ir spaudimą plyšio vietoje. Reikia rasti balansą.

Tokios priemonės yra laikinos. Suskilęs, plyštantis ratlankis yra pavojingas. Važinėk lėtai. Priekinis ratas ypač pavojingas, nes, kaip minėjau suplyšęs gali užblokuoti... Tada versies per vairą.

"cantilever brakes"

Trosas traukia viršun skersai kito troso, kuris sutraukia svirteles.
Seniau šitaip vadino ir tiesioginio tempimo svirteles, nes jos buvo naujiena. Tvirtinimas vienodas - ant tu pačių rėmo ar šakės ašėlių. Ilgainiui tiesioginis tempimas pakeitė skersą trosą.

"direct pull brakes".

Trosas sutraukia svirteles tiesiogiai, iš šono.
Tiesioginio tempimo stabdžiai - pažangesni. Troselis mažiau linksta, rečiau plyšta. Geresnė stabdymo jėga, nes trosas ją perduoda tiesiogiai.
Šios rųšies stabdžiai - panašūs. Skirtumas gali būti gamyboje, išvaizdoje, ar sudėtyje. Veikimo būdas - bendras.
Kitas, dažniau naudojamas pavadinimas: "V-brakes".

"V-brakes"

Seniau "V-brakes" buvo atskiras pavadinimas svirtelems, kurių kaladėlės judėjo ant trapecijų. Trapecija užtikrino vertikalią padetį. Tokiu budu kaladėlės guma devėjosi lygiagrečiai pagrindui. Viršus ir apačia nudildavo vienu metu.
Šiuo metu visos tiesioginio tempimo svirteles - su trapecijom, ar be - jau vadindamos vienu vardu "V-brakes". Bet taisyklių nėra. Jūs galite rasti įvairių pavadinimų. Mąstykite patys.
Pavadinimas kilo ne iš veikimo principo, bet iš išvaizdos: raidė "V". Galai vaizduoja svirteles.

"Caliper brakes"

"Krabai". Tvirtinami šakės viduryje virš rato. Svirtelės sukryžiuotos. Trosas sutraukia vieną kryžiaus galą. Kitas - sutraukia kaladėles ant ratlankio.

"Rim brakes"

Bendrinis pavadinimas. Visi stabdžiai, kurie trina ratlankį ("cantilever", "direct pull", "V", "caliper").

Visos svirtelinės kaladėlės ardo ratlankį. Vienos mažiau, kitos labiau.
"Panacėja" nuo ratlankių dilimo yra stabdžiai šių rušių (surašiau ir angliškus pavadinimų pavyzdžius):

Diskiniai (disk brakes)

Trina atskirą diską. Jis ir nusidėvi. Ratlankis saugus. Tam reikia ypatingos rato įvorės su tvirtinimu diskui.

Būgniniai (drum brakes, roller brakes)

Randasi bugno viduje, ir jį trina. "Drum brakes" nėra tas pats kas "Roller Brakes". Konstrukcija bei svoris skiriasi ("roller" sunkesni). Abi rušys yra "bugnai". Būgniniai stabdžiai yra uždari, patvaresni, reikalauja mažiausiai priežiūros.

Pedaliniai (coaster brakes).

Pagal principą tai irgi bugnas. Bet taip nevadinamas. Įprasti bugnai turi didelį skersmenį, ir įtaisyti įvorės įšorėje, iš šono. Šitie-gi yra įtaisyti įvorės viduryje, berods netgi viduj sankabos. Skersmuo - labai mažas. Jega ir dilimas - dideli. Šitie stabdžiai daromi tik galineje įvoreje. Nes akivaizdu, juk pedalomis paveikti galime tik galinį ratą. Priekyje įprastai dedamas ratlankio stabdys.

Jei gerai pamenu, toks dviratis negali riedėti atgal. Suveikia pedalinis stabdys. Taipogi pedalų nepasuksi atgal, jei, tarkim, ieškai geresnės padeties kojoms - nes pedalomis stabdoma, būtent sukant jas atgal.

Įdomu, kad pedalinis stabdys buvo naudojamas senai. Tuo metu ratlankiai buvo plieniniai, stori. Jie nuo kaladėlių nedylo bet kuriuo atveju. Tad ir gelbeti ratlankio nereikėjo.

Dažnai ir priekyje ratlankio niekas netryne. Budavo kitoks stabdys: 1 kaladėlė trynė padangos viršų. Ją įtaisydavo stačiai virš padangos, priešais šakės kotą. Purvasargio snape buvo skylę. Pro ją ta kaladėlė prakišta. Troso šarvas stumdavo kaladėlę tiesiogiai, žemyn.

Mano 2007 metų straipsnius apie ratlankius, stabdžius, bei tausojančias kaladėles skaitome čia:
http://susirašom.saugokmedi.lt/dviratis/ - 2007 metų ruduo
Ten pat rasite ir kitų žmonių pastabas.
Apie tai kad blogas kaladėles derėtų keisti net ir naujame dviratyje rašau čia:
http://andrius.saugokmedi.lt/koks/#Gatavas
Kaip panaudoti seną troso atlieką stabdžiui:
http://andrius.saugokmedi.lt/dviratis/taisymas#trosas